Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, susipažinęs su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktu antstolės Ingos Karalienės išieškojimo negalimumo aktu dėl D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtos baudos ir vykdomuoju dokumentu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. sausio 27 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A-2.9.-193-545/2009 D. I. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 181 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 100 Lt (28,96 €) dydžio bauda.

Antstolės Ingos Karalienės išieškojimo negalimumo akto duomenimis, antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0139/09/02032 patikrinusi sprendimo įvykdymo galimybes nustatė, kad nėra galimybės įvykdyti vykdomojo dokumento, kadangi skolininkė neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma skola, ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu, vykdomąjį dokumentą Nr. A-2.9.-193-545/2009 grąžino jį išdavusiai institucijai.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimo vykdymas nutrauktinas.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau ir – ANK), kuris pakeitė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK, patvirtintą 1984 m. įstatymu Nr. X-4449. ANK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią.

Nutarimų skirti baudą vykdymo senatis ATPK nėra išsamiai aptarta. Nors ATPK 308 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos, tačiau nėra nustatytas bendras nutarimo skirti baudą vykdymo senaties terminas, kuriam suėjus, nutarimas skirti baudą negalėtų būti vykdomas, nepriklausomai nuo to, ar jis laiku buvo perduotas vykdyti. Bendras nutarimo skirti baudą vykdymo senaties terminas nėra numatytas ir ATPK dvidešimt šeštojo skirsnio (ATPK 312-316 straipsniai) normose, reglamentuojančiose nutarimo skirti baudą vykdymo procesą. Tačiau įstatymu nustatyta, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip nei įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka, o administracinių teisės pažeidimų bylų teisena turi būti vykdoma griežtai laikantis teisėtumo (ATPK 7 straipsnis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas nutartis ir nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1300/2010, 2011 m. liepos 1 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N261-3484/2011 ir kt.), ne kartą konstatavo, kad siekiant paisyti ATPK 7 straipsnyje numatytos nuostatos, nesant atitinkamų normų, reikalingų nagrinėjamam visuomeniniam santykiui reguliuoti, paprastai vadovaujamasi įstatymo analogija. Todėl taikant nutarimo skirti baudą vykdymo senatį, turi būti vadovaujamasi ATPK 35, 308 ir 313 straipsniuose, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunktyje apibrėžtu apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminu, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas. Akivaizdu, kad žmogaus teisių apsaugos požiūriu nutarimas skirti baudą už administracinį teisės pažeidimą negali būti vykdomas ilgiau, nei Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis už baudžiamąjį nusižengimą. Kadangi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunktyje numatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą, dvejų metų senaties terminas turėtų būti taikomas ir vykdant nutarimą skirti baudą už administracinį teisės pažeidimą.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. sausio 27 d. nutarimu D. I. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytą administracinį teisės pažeidimą ir jai paskirta nuobauda – bauda. Minėtas nutarimas įsiteisėjo iki 2017 m. sausio 1 d. ir buvo perduotas vykdyti įstatymo nustatyta tvarka, tačiau D. I. paskirta administracinė nuobauda įvykdyta nebuvo. Sutinkamai su ANK 3 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 5 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teismas, įvertinęs tai, kad nuo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. sausio 27 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A-2.9.-193-545/2009 priėmimo praėjo daugiau nei dveji metai, daro išvadą, jog nutarimas skirti baudą neturi būti vykdomas ir nutarimo skirti baudą vykdymo procesas turi būti nutrauktas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, 636 straipsniu, 646 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi,

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. sausio 27 d. nutarimo, kuriuo D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 2 dalį (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) ir kuriuo jai buvo paskirta 100 Lt (28,96 €) dydžio bauda, vykdymo procesą nutraukti, suėjus nutarimo skirti baudą vykdymo senaties terminui.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 - 647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.