Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų atstovui Mindaugui Kabeliui, į teismo posėdį neatvykus pareiškėjui A. L. , trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjas reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau – Pataisos įstaigoje) netinkamomis sąlygomis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.).

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo sąlygos (kamera buvo nešvari, ant sienų ir lubų buvo pelėsis, kameros langas be stiklo, kameroje nebuvo veidrodžio, kriauklė avarinės būklės, patalpoje jam nebuvo suteiktas inventorius, su kuriuo galėtų patalpą išsivalyti, dušinėje kaupėsi vanduo ant žemės, suteikta patalynė buvo nešvari, pilna parazitų), aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau- EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu 2015 m. gegužės 26 d. – 2015 m. birželio 18 d. atlikinėjo bausmę Alytaus pataisos namuose kameros tipo patalpoje Nr. 31 (b.l. 14).

Dėl pareiškime nurodytų aplinkybių, jog kameroje buvo nešvaru, ant lubų bei sienų buvo pelėsio.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Alytaus pataisos namuose baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose yra atliktas kapitalinis remontas, tai patvirtina byloje esanti Statybos-remonto darbų rangos sutartis Nr. 52 (b.l. 15-19) ir pažymos apie atliktus darbus (b.l. 20-21). Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. gegužės 6 d. patikrinimo akte, kuriame yra apžvelgtos analogiškos Nr. 31 patalpai kameros, pažeidimų Lietuvos higienos normai HN 76:2010 nenustatyta. Teismo vertinimu, patalpos esančios greta, kurioms tuo pačiu laikotarpiu buvo atliekamas kapitalinis remontas, negali skirti iš esmės. Todėl vertinant byloje pateiktus duomenis, galima manyti, jog kameros Nr. 31 būklė yra panaši į patikrinimo akte išvardintų kamerų būklę. Pareiškėjas į bylą nepateikė duomenų, kurie patvirtintų jo nurodytas aplinkybes, taip pat byloje nėra duomenų jog jis būtų kreipęsis į Alytaus visuomenės sveikatos centrą, skundu dėl laikymo sąlygų kameros tipo patalpoje Nr. 31 neatitikimo higienos normoms. Be to Lietuvos higienos normos HN 76:2010 58 punktas įpareigoja laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, todėl nuo pačių nuteistųjų priklauso kamerose palaikoma švara. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė įrodymų kurie patvirtintų jo nurodytas aplinkybes, o atsakovas pateikė į bylą duomenis iš kurių matyti, jog Alytaus pataisos namuose yra atliekami patikrinimai, suteikiamas inventorius kaliniams, kad pastarieji galėtų patys pasirūpinti savo kamerų švarą, ką reglamentuoja Lietuvos higienos normos HN 76:2010 58 punktas, kuris įpareigoja laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog pataisos namuose buvo nešvaru, kaupėsi ant lubų ir sienų pelėsis yra atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl pareiškime nurodytų aplinkybių, jog kameros langas buvo be stiklo, kameroje nebuvo veidrodžio, kriauklė avarinės būklės, patalpoje jam nebuvo suteiktas inventorius, su kuriuo galėtų patalpą išsivalyti.

Objektyvių duomenų, kada kameros Nr. 31 langas buvo išdaužtas byloje nėra, taip pat nuo kada kameroje nebuvo veidrodžio ir spintelės. Atsakovas į bylą pateikė duomenis, jog kameroje Nr. 31, reaguojant į pareiškėjo pastabas, buvo atlikti šie darbai: 2015 m. birželio 3 d. tualete buvo pakabintas veidrodis ir lentynėlė, įstiklintas išdaužtas kameros lango stiklas, kadangi kameroje esanti praustuvė buvo tvarkinga, nenustatyta, kad jos briaunos būtų atsikišusios, ji nebuvo pakeista (b.l. 39). Teismo vertinimu, kadangi byloje nėra duomenų nuo kada patalpoje Nr. 31 nebuvo įstiklintas langas, nebuvo veidrodžio bei spintelės, manytina jog pareiškėjas nuo atvykimo t.y. 2015 m. gegužės 26 d. iki 2015 m. birželio 3 d. patyrė nepatogumus dėl šio inventoriaus trūkumo. Tačiau, bylos duomenis nustatyta, jog atsakovas operatyviai reagavo šalindamas įvardintus trūkumus, 2015 m. birželio 3 d. kameroje esantys trūkumai buvo pašalinti. Atsakovo atstovas posėdžio metu, paaiškino, jog patys nuteistieji piktybiškai gadina ir laužo kamerose esantį inventorių, baldus, šviestuvus, langus, todėl tą pačią dieną išspręsti esančius nesklandumus neturi galimybių, tačiau stengiasi reaguoti operatyviai.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2015 m. gegužės 2 d. patikrinimo metu, pareiškėjo patalpoje buvo kibiras, šepetys ir mazgotė. Šios priemonės yra skirtos kameros priežiūrai, todėl pareiškėjo argumentai, jog jam kameros valymo inventorius buvo nesuteiktas yra atmestinas kaip nepagrįsti.

Dėl byloje nurodytų aplinkybių, jog dušinėje kaupėsi vanduo ant žemės, suteikta patalynė buvo nešvari, pilna parazitų.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistiesiems atvykusiems į pataisos namus išduodamas švarus, dezinfekavimo kameroje dezinfekuotas minkštasis inventorius (pagalvė, antklodė ir čiužinys). Atsakovas atsiliepime nurodė, jog pareiškėjui pageidaujant antklodė buvo pakeista į kitą. Atsiliepime išdėstė, jog per mėnesį kaliniams išduodama tualetinio muilo 100 g., skalbiamojo muilo 200 g., tualetinio popieriaus 1 rulonas. Vadovaujantis LR teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 Alytaus pataisos namai nuteistųjų patalynę ir rūbus vieną kartą per savaitę skalbia ir džiovina pataisos namų skalbykloje. Kamerų tipo patalpų priežiūros skyriaus pareigūnas kontroliuoja apatinių drabužių, patalynės surinkimą ir išdalinimą nuteistiesiems. Pareiškėjui buvo sudarytos tinkamos sąlygos rūpintis savo patalynės švara. Todėl, iš byloje esančių duomenų galima spręsti, jog pareiškėjo argumentai, kad patalynė buvo nešvari ir pilna parazitų, yra nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, jog dušinėje buvo slidu, kadangi kaupėsi vanduo, to pasėkoje jis yra paslydęs ir susižeidęs. Byloje nėra duomenų, jog Alytaus pataisos namuose, dušinėje kauptųsi vanduo, taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją ar gydytoją dėl minėto sužeidimo, todėl pareiškėjo argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti jokiais įrodymais.

Dėl pareiškėjo sveikatos būklės.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas serga emociškai nestabilios asmenybės sutrikimu, autoagresija, pjaustėsi rankas (b.l. 12). Todėl pareiškėjas buvo išsiųstas į Laisvės atėmimo vietos ligoninę konsultacijai su psichiatru. Byloje nėra duomenų, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų sutrikusi sveikata. Todėl manytina, jog gyvenimo sąlygos pataisos namuose, neturėjo sukelti pareiškėjo skunde nurodytų išgyvenimų.

Įvertinus byloje surinktus duomenis, nustatyta jog pareiškėjas galėjo patirti tam tikrus, laikinus nepatogumus, kadangi laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 26 d. iki 2015 m. birželio 3 d. patalpoje Nr. 31 nebuvo įstiklintas langas, nebuvo veidrodžio bei spintelės.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Minėta, kad neteisėtu aktu CK 6.271 straipsnio 3 dalies prasme laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ar interesams, ir dėl tokio veikimo arba neveikimo atsiranda asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės), o reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės akto normas. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) privalo būti tenkinamas tik tuo atveju, jei nagrinėjant ginčą dėl žalos atlyginimo yra nustatoma visuma viešosios atsakomybės sąlygų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-345/2013).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Teismo funkcija patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, ar asmens, prašančio atlyginti neturtinę žalą, nurodytos pasekmės yra susiję priežastiniu ryšiu su jo nurodytos valdžios institucijos neteisėtais veiksmais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-70/2014).

Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiškėjas neįrodė, jog pareiškėjo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, o elgesys su pareiškėju vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Įvertinus pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo Pataisos įstaigoje sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99).

Teismas, įvertinęs šiame procesiniame sprendime paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Tokiu būdu pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 26 d. iki 2015 m. birželio 3 d. buvo pažeista A. L. , a/k (duomenys neskelbtini) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus pataisos namuose sąlygas.

Pareiškėjo A. L. , a/k (duomenys neskelbtini) reikalavimą dėl 1‘170 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.