Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-378-64/2007 m.

Teisėja Aurelija Petkevičienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.2.1.; 1.2.14.13.; 2.4.6.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.4.; 2.3.7.2.

2007 m. lapkričio 14 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. A. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. A. pripažintas kaltu:

pagal LR BK 178 str. 2 d. (vagystė iš V. G. automobilio) ir nuteistas laisvės atėmimu 10 mėnesių;

pagal LR BK 178 str. 2 d. (vagystė iš A. K. automobilio) ir nuteistas laisvės atėmimu 5 mėnesiams;

pagal LR BK 178 str. 2 d. (vagystė iš V. M. automobilio) ir nuteistas laisvės atėmimu 5 mėnesiams;

pagal LR BK 187 str. 3 d. (V. M. turto sužalojimas) ir nuteistas areštu 20 parų;

pagal LR BK 178 str. 2 d. (vagystė iš V. V. automobilio) ir nuteistas laisvės atėmimu 5 mėnesiams.;

pagal LR BK 178 str. 2 d. (vagystė iš A. K. automobilio) ir nuteistas laisvės atėmimu 5 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 6 d., bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2006-11-21 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Pagal LR BK 302 str. 1 d. išteisintas.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti T. B., Ž. G., T. B., D. J., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. A. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2007 m. sausio mėn. iš 10 d. į 11 d. naktį, Raseinių mieste, (duomenys neskelbtini) namo kieme, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su Ž. G., įsibrovė į V. G. priklausantį užrakintą automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kur pagrobė kompaktinių diskų grotuvą „BLAUPUNKT MIAMI“ 400 litų vertės, žemų dažnių garso kolonėlę „EVIRA“ su garso stiprintuvu, bendros 250 litų vertės, garsiakalbį „PIONEER“ 150 litų vertės, vyrišką rankinę „ADIDAS“ 100 litų vertės, su joje buvusia pinigine 50 litų vertės ir joje buvusiais 470 litų, bei V. G. asmeniniais ir automobilio dokumentais - Lietuvos Respublikos piliečio pasu, vairuotojo pažymėjimu, leidimu gyventi Ispanijoje, leidimu dirbti Ispanijoje, ispanišku sveikatos pažymėjimu, ispaniška banko kortele, automobilio registracijos liudijimu bei techninės apžiūros talonu, iš viso pagrobė svetimo turto bendros 1420 litų vertės.

Be to, jis 2007 m. sausio mėn. iš 14 d. į 15 d. naktį, Raseinių mieste, (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo kieme, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su T. B. ir Ž. G., įsibrovė į A. K. priklausantį užrakintą ir su įjungta signalizacija buvusį automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio pagrobė žemų dažnių garso kolonėlę „MAGNAT“ 250 litų vertės bei garso stiprintuvą „PYLE“ 200 litų, iš viso pagrobė svetimo turto bendros 450 litų.

Be to, jis 2007 m. sausio mėn. iš 23 d. į 24 d. naktį, Raseinių mieste, (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo kieme, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. J., įsibrovė į V. M. priklausantį užrakintą automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio pagrobė kompaktinių diskų grotuvą „BLAUPUNKT ALICANTE“ 600 litų vertės, su jame buvusiu įdėtu kompaktiniu disku 15 litų vertės, iš viso pagrobė svetimo turto bendros 615 litų vertės.

Be to, jis 2007 m. sausio mėn. iš 23 d. į 24 d. naktį, Raseinių mieste, (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo kieme, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. J., įsibraudamas į V. M. priklausantį užrakintą automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sulaužė automobilio vairuotojo durelių spynelę, padarant 100 litų vertės turtinę žalą ir automobilio salone išlaužė daiktų dėtuvę, padarant 50 litų vertės turtinę žalą, iš viso sugadinant svetimo turto bendros nedidelės 150 litų vertės ir padarant nukentėjusiajam V. M. tokio dydžio turtinę žalą.

Be to, jis 2007 m. sausio mėn. iš 31 d. į vasario mėn. 1 d. naktį, Raseinių mieste, (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie Raseinių ligoninės, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. J., įsibrovė į Č. V. priklausantį užrakintą automobilį VW GOLF CARAVAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio pagrobė kompaktinių diskų grotuvą „AEG“ 520 litų vertės.

Be to, jis 2007 m. vasario mėn. iš 22 d. į 23 d. naktį, Raseinių mieste, (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo kieme, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su Ž. G., įsibrovė į A. K. priklausantį užrakintą ir su įjungta signalizacija buvusį automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio pagrobė žemų dažnių garso kolonėlę su garso stiprintuvu „BOSCHMANN“, bendros 400 litų vertės, padarant nukentėjusiajam A. K. tokio dydžio turtinę žalą.

Taip pat D. A. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2007 m. sausio mėn. iš 31 d. į vasario mėn. 1 d. naktį, Raseinių mieste, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie Raseinių ligoninės, esančios adresu Raseiniai, (duomenys neskelbtini), įsibrovęs į Č. V. priklausantį užrakintą automobilį VW GOLF CARAVAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš jo pagrobė fizinio asmens dokumentą - D. V. Lietuvos Respublikos piliečio pasą (duomenys neskelbtini).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Nuteistojo D. A. apeliacinis skundas atmestinas, Raseinių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (LR BPK 328 str. 1 p., 4 p.).

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų. Kolegijos nuomone, sprendžiant apelianto kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, pagrįstai pripažino D. A. kaltu dėl 5 vagysčių iš automobilių ir 1 nusikalstamos veikos dėl svetimo turto sužalojimo.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde ginčija jo veikos kvalifikavimą dėl vagysčių iš V. G. ir V. M. automobilių bei V. M. turto sužalojimo bei nesutinka su jam paskirta bausme.

Motyvuojamoji dalis

Dėl bendrininkavimo

Apeliantas skunde teigia, kad jo veika dėl vagysčių iš V. G. ir V. M. automobilių bei V. M. turto sužalojimo turėjo būti kvalifikuojama kaip padėjimas padaryti šias nusikalstamas veikas, nes jis nusikaltimo metu tik saugojo savo bendrininkus, kad niekas jų nepamatytų. Šis apelianto prašymas yra nepagrįstas. Baudžiamosios teisės teorijoje bendrininkavimas suprantamas kaip tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių LR BK 13 str. nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Vienas LR BK 24 str. 2 d. nurodytų bendrininkų yra padėjėjas, kuris padeda padaryti nusikalstamą veiką, duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones, šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėdamas paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos padarymo įrankius ar priemones, tos veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, iš anksto pažadėdamas realizuoti nusikalstama veika įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjėjas savo nusikalstama veika prie kitų bendrininkų prisideda tada, kai pastarieji jau ketina padaryti atitinkamą nusikalstamą veiką, o padėjėjas tik tuo sustiprina jau suformuotą kurstytojo ar kitų bendrininkų pasiryžimą nusikalstamai veikai bei palengvina nusikalstamos veikos padarymą, slėpimą. Nusikaltimo vykdytoju laikomas asmuo, betarpiškai padaręs nusikalstamą veiką, t.y. tiesiogiai įvykdęs bendros veikos sudėtį ir pasiekęs bendrai siektų nusikalstamų padarinių. Tačiau neretai nusikaltimo vykdytojais gali būti ir tie bendrai veikiantys asmenys, kurie nors tiesiogiai neatlieka nusikalstamos veikos sudėtyje aprašytų veiksmų, tuo pačiu metu būdami kartu su kitais vykdytojais nusikalstamos veikos darymo vietoje tiesiogiai jiems suteikia būtiną pagalbą, pvz. palaužia nukentėjusiojo pasipriešinimą ar neleidžia jam pabėgti, šalina kliūtis besibraunantiems į patalpas vogti ir pan. Teisėjų kolegija, patikrinusi apelianto nurodomą aplinkybę dėl jo dalyvavimo vaidmens nusikalstamų veikų padaryme, nustatė, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nuteistojo D. A. parodymų versiją dėl jo, kaip padėjėjo vaidmens, paneigia kitų nusikalstamų veikų padaryme dalyvavusių asmenų parodymai. Dėl vagystės iš V. G. automobilio, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas Ž. G. parodė, kad jis su D. A. nutarė apvogti Vilniaus gatvėje, Raseinių mieste, vieno šios gatvės namo kieme stovintį tamsios spalvos automobilį VW Golf. Priėjus prie automobilio D. A. pabandė atidaryti automobilio bagažinę, tačiau ji buvo užrakinta, vėliau iš automobilio salono paimtą kompaktinių diskų grotuvą BLAUPUNKT jis padavė D. A., tada D. A. liepė jam pažiūrėti ar automobilyje nėra bosinės garso kolonėlės, kurią liepė paimti bei ši kolonėlė jam buvo perduota (b.l. 171, 181, t. 1). Teisme Ž. G. patvirtino, kad iš automobilio paimtus daiktus jis padavė D. A. ir jie grįžo į savo automobilį (b.l. 171, t. 2). Dėl šios vagystės pats nuteistasis D. A. savo ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotuose parodymuose nurodė analogiškas nusikalstamos veikos aplinkybes, o versiją apie saugojimą darant šią nusikalstamą veiką nuteistasis pateikė tik savo apeliaciniame skunde. Todėl įvertinus visas ištirtas aplinkybes, matyti, jog nuteistieji Ž. G. ir D. A. veikė bendrais tyčiniais veiksmais. Ikiteisminio tyrimo metu parodymuose nurodytą aplinkybę, jog iš automobilio Ž. G. pasiėmė tik vieną atsuktuvą (b.l. 171, 181, t. 1, b.l. 4, 14, 171, t. 2), įrodo tik tai, kad dviese atlikti konkrečius veiksmus įsibraunant į automobilį – būtų buvę fiziškai neįmanoma. Užtat byloje įrodyta, kad pats D. A. liepė Ž. G. paimti automobilyje rastą bosinę garso kolonėlę. Nuteistojo D. A. skunde nurodyta versija dėl jo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme laikytina prieštaringa byloje surinktiems įrodymams: ne tik Ž. G. parodymams, bet ir paties D. A. parodymams. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad darant šią nusikalstamą veiką – vagystę iš V. G. priklausančio automobilio, nuteistasis D. A. buvo aktyvus vykdytojas, o ne padėjėjas, kaip nurodo apeliantas.

Taip pat D. A. prašo jo nusikalstamą veiką dėl vagystės iš V. M. priklausančio automobilio ir V. M. turto sužalojimo perkvalifikuoti kaip padėjimą padaryti nusikalstamas veikas. Nors tiek ikiteisminio tyrimo metu ir teisme D. A. ir D. J. nurodė, kad D. A. stovėjo šalia automobilio ir saugojo, kad kas nors jų nepastebėtų (b.l. 5, 15, 68, 80, 172, t. 2), tačiau iš išsamių ikiteisminio tyrimo metu duotų tiek D. A., tiek ir D. J. parodymų matyti, jog nusikalstama veika padaryta bendrais veiksmais, nes būdami kartu, jie sugalvojo pamatytą automobilį apvogti, tai rodo jų vieningą tyčią, nepasiskirstimą vaidmenimis, be to, D. J. iš D. A. automobilio bagažinės pasiėmė atsuktuvą, kuriuo sulaužė automobilio spynelę, iš automobilio paimtą magnetolą padavė D. A. (b.l. 5, 15, 68, 80, 172, 173-174, t. 2), todėl nuteistojo D. A. veiksmai – sugalvojimas padaryti nusikalstamą veiką, buvimas nusikalstamos veikos darymo vietoje, pavogto daikto paėmimas ir nešimas iki automobilio, apima nusikalstamos veikos vykdytojo, o ne padėjėjo sąvoką, nes jis saugojo tuo metu, kai D. J. brovėsi į svetimą automobilį ir vogė iš automobilio. Taip pat analogiškai į nusikalstamos veikos darymo vietą pasiėmė tik vieną atsuktuvą, nes abu nuteistieji vienu metu negalėjo atlikti tų pačių konkrečių veiksmų. Dėl išvardintų aplinkybių nuteistojo D. A. veika nekvalifikuotina kaip padėjimas padaryti nusikalstamą veiką ir jis nelaikytinas padėjėju padaryti nusikalstamą veiką.

Dėl paskirtos bausmės ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti LR BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, minėto įstatymo nuostatų nepažeidė, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, nustatė, kad apylinkės teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, subendrindamas tarpusavyje nuosprendžiu paskirtas bausmes.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes: apeliantas, būdamas teistas už analogišką nusikalstamą veiką, po nuosprendžio paskelbimo, kai buvo pradėtas vykdyti 2006-11-21 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, nepraėjus net dviems mėnesiams jis padarė pirmą nusikalstamą veiką, už kurią yra pripažintas kaltu ir nuteistas. Taip pat apeliantas padarė 6 analogiškas nusikalstamas veikas, kurios buvo padarytos per trumpą laiko tarpą – nuo 2007 m. sausio 10 d. iki 2007 m. vasario 22 d., nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupėje ir apeliantas nebūdavo pasyvus nusikaltimų dalyvis, o savo veiksmais pritardavo bendrininkų sumanymams bei pats būdavo suinteresuotas iš apvogto automobilio pasiimti jam reikalingus daiktus – garso kolonėles, be to, LR BK 27 str. 1 d., būdamas anksčiau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, yra laikomas recidyvistu. Šios išvardintos aplinkybės leido tiek pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliacinės instancijos teismui padaryti išvadą, kad padarytos nusikalstamos veikos yra dėsningas ankstesnės nuteistojo veikos padarinys, kad nuteistasis nekeičia gyvenimo būdo, bei vadovaudamasis LR BK 56 str. įtvirtinta nuostata, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai paskiria laisvės atėmimo bausmę, todėl pagrįstai nuteistajam teismas parinko LR BK 178 str. 2 d. numatytą pačią griežčiausią bausmės rūšį, t.y. laisvės atėmimą, o už padarytą baudžiamąjį nusižengimą - areštą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad nuteistajam D. A. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti taikant realią laisvės atėmimo bausmę ir jos bausmės vykdymo dar kartą neatidedant.

Apylinkės teismas, nustatydamas apeliantui skirtinos bausmės dydi už kiekvieną jo padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias bei jo asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes: prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi, savo noru atlygintą žalą, jo teigiamą charakteristiką, jog nėra baustas administracine tvarka, dirba, nors įsidarbino baigiant ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje (b.l. 147, t. 2), todėl jam už padarytas nusikalstamas veikas – vagystes iš automobilio nustatytų bausmių dydžiai yra labai artimi LR BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui, kai sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki penkerių metų (Lietuvos Respublikos 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314, įsigal. 2004-07-13 (Žin., 2004, Nr. 108-4030), redakcija), o už apelianto padarytą baudžiamąjį nusižengimą – V. M. turto sužalojimą paskirta bausmė areštas 20 parų. Pagal LR BK 49 str. 3 d. už baudžiamąjį nusižengimą skiriama nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto, todėl nuteistajam D. A. arešto bausmė paskirta taip pat artima minimumui.

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo nuteistajam švelninti paskirtų bausmių dydžio ar pakeisti bausmių rūšis.

Apelianto skundo argumentas, kad jam teismas, skirdamas bausmes, jų nediferencijavo, lyginant jas su jo bendrininkams paskirtomis bausmėmis, yra nepagrįstas, nes teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo įstatymo reikalavimus, kiekvienam kaltu pripažintam asmeniui skiria individualizuotą bausmę, jos nelygindamas su kitiems asmenims paskirtomis bausmėmis ar padarytų nusikalstamų veikų sunkumu, pavojingumo laipsnių ar pačių veikų skaičiumi. Be to, iš baudžiamosios bylos matyti, kad už nusikalstamas veikas pripažinti kaltais ir nuteisti asmenys, išskyrus apeliantą, anksčiau nebuvo teisti, todėl apylinkės teismas pagrįstai kaltiems asmenims parinko skirtingas bausmių rūšis, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis baudžiamuoju įstatymu.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistiesiems D. A. ir D. J. už jų padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos LR BK 63 str. 2 d. taisyklėmis, tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendžio nustatomojoje dalyje nemotyvavo, kokiu pagrindu taikomas bausmių apėmimo būdas, taipogi ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neatsispindi teismo sprendimas dėl bausmių apėmimo būdo taikymo. LR BK 63 str. 5 d. nurodyti atvejai, kada taikomas bausmių apėmimas, t.y. kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal LR BK 10 ar 11 straipsnius, arba kai už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Todėl nuteistiesiems D. A. ir D. J. bausmės, paskirtos už nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d. (už vagystę iš V. M. automobilio), ir už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 187 str. 3 d. (už V. M. turto sužalojimą), bausmės subendrintinos apėmimo būdu, nes nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai: idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi laikytini atvejai, kai kaltininkas viena veika padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios numatytos skirtinguose Baudžiamojo kodekso straipsniuose. Be to, rezoliucinėje nuosprendžio dalyje teismas nurodė, kad bausmės nuteistajam D. J. subendrintinos, vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d. dalinio sudėjimo būdu, kai LR BK 63 str. 2 d. numato tik bausmių apėmimo būdą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas D. A. už baudžiamąjį nusižengimą paskyręs arešto bausmę ir pagal LR BK 65 str. 1 d. 1 p. a papunktį jos nepakeitė į laisvės atėmimą. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą nuteistųjų D. A. ir D. J. atžvilgiu, skundžiamą nuosprendį šioje dalyje pakeičia (LR BPK 328 str. 1 p.), palikdamas nuosprendžiu jiems paskirtų bausmių dydžius.

Dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų

Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodė, kad vagystės iš Č. V. priklausančio automobilio metu pavogus nukentėjusiajam Č. V. priklausantį asmens dokumentą, nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 302 str. 1 d. sudėties. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo nuosprendyje nurodytiems motyvams dėl D. A. išteisinimo pagal LR BK 302 str. 1 d., tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nenurodė LR BPK 303 str. 5 d. atitinkamo išteisinimo pagrindo. Kadangi nuteistasis D. A. išteisintas, nesant nusikaltimo sudėties, todėl jo išteisinimo pagrindas atitinka LR BPK 303 str. 5 d. 1 p., kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skundžiamas nuosprendis dalyje dėl D. A. išteisinimo keistinas (LR 328 str. 4 p.), nurodant LR BPK 303 str. 5 d. 1 p. numatytą išteisinimo pagrindą.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. A. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio atmesti.

Raseinių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendį dalyje dėl D. A. ir D. J. pakeisti:

D. A., pripažintam kaltu ir nuteistam už LR BK 178 str. 2 d. (vagystę iš V. G. automobilio) laisvės atėmimu 10 mėnesių, už LR BK 178 str. 2 d. (vagystę iš A. K. automobilio) laisvės atėmimu 5 mėnesiams, už LR BK 178 str. 2 d. (vagystę iš V. M. automobilio) laisvės atėmimu 5 mėnesiams, už LR BK 187 str. 3 d. (V. M. turto sužalojimą) areštu 20 parų, už LR BK 178 str. 2 d. (vagystę iš V. V. automobilio) laisvės atėmimu 5 mėnesiams, už LR BK 178 str. 2 d. (vagystę iš A. K. automobilio) laisvės atėmimu 5 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. apėmimo būdu, taikant LR BK 65 str. 1 d. 1 p. a papunktį – vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, subendrinti bausmes už nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d. (vagystę iš V. M. automobilio) ir nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 187 str. 3 d. (už V. M. turto sužalojimą), ir nustatyti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 5 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d. bausmes, paskirtas Raseinių rajono apylinkės teismo 2007-08-30 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. (už vagystes iš V. G., A. K., V. V., A. K. automobilių) ir apėmimo būdu subendrintą bausmę už vagystę iš V. M. ir turto sužalojimą, iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridėti švelnesnes bausmes, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams.

D. A. pagal LR BK 302 str. 1 d. išteisinti, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

D. J., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal LR BK 178 str. 2 d. (vagystę iš R. Š. automobilio) 3 MGL - 390 Lt (trijų šimtų devyniasdešimt litų) bauda, pagal 178 str. 2 d. (vagystę iš V. M. automobilio) 4 MGL - 520 Lt (penkių šimtų dvidešimt litų) bauda, pagal BK 187 str. 3 d. (V. M. turto sugadinimą) 2 MGL - 260 Lt (dviejų šimtų šešiasdešimt litų) bauda, pagal BK 178 str. 2 d. (vagystę iš Č. V. automobilio) 3 MGL - 390 Lt (trijų šimtų devyniasdešimt litų) bauda, vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., bausmes, paskirtas pagal LR BK 178 str. 2 d. (vagystę iš V. M. automobilio) ir LR BK 187 str. 3 d. (V. M. turto sužalojimo) subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę nustatyti baudą 4 MGL – 520 Lt (penkis šimtus dvidešimt litų). Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., bausmes, paskirtas Raseinių rajono apylinkės teismo 2007-08-30 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. (už vagystes iš V. Š., Č. V. automobilių) ir apėmimo būdu subendrintą bausmę už vagystę iš V. M. automobilio ir turto sužalojimą, iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridėti švelnesnes bausmes, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 10 MGL - 1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) baudą.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.