Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Asta Matulevičienė, sekretoriaujant Daivai Putinienei, dalyvaujant pareiškėjo S. M. atstovui advokatui Gediminui Lukauskui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo S. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Z. B., J. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimus, kuriais su pareiškimo reikalavimu sutiko. Nurodė, kad pareiškėjas gyveno ir dabar gyvena bei rūpinasi mirusios motinos V. M. turtu.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo S. M. atstovas advokatas G. Lukauskas prašė tenkinti pareiškimą jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad pareiškėjas kartu gyveno su motina V. M., po motinos mirties pareiškėjas toliau gyvena tame name, priėmė visus po motinos mirties likusius jos asmeninius daiktus, jais naudojasi, taip pat rūpinasi ir prižiūri jos turtą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo motina V. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Veiviržėnų seniūnijos seniūnė pažymėjo, jog V. M. nuo (duomenys neskelbtini) deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono 1-asis notarų biuras pažymėjo, kad po V. M. mirties (duomenys neskelbtini) nei testamentiniai, nei įstatyminiai mirusiosios įpėdiniai pareiškimų dėl palikimo priėmimo nepateikė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Veiviržėnų seniūnijos seniūnė pažymėjo, jog po V. M. mirties prižiūri ir rūpinasi turtu S. M.. Sudaryta ir suderinta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla Nr. 55/69628 dėl žemės sklypo su statiniais adresu (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centras 2015-12-22 ir 2016-03-10 sprendimais atsisakė įregistruoti V. M. nuosavybės teise į nekilnojamąjį turtą, nes prašymą mirusiojo asmens vardu įregistruoti gali asmuo, turintis teisę paveldėti mirusiojo turtą.

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju suinteresuotas asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą faktą.

Teismas nurodo, kad paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Paveldėjimo santykiams turi būti taikomi palikimo atsiradimo momentu galioję teisės aktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, 2000-07-18 Nr. VIII-1864, 38 str.).

Nagrinėjamu atveju po V. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimas atsirado iki 2000-07-18 CK įsigaliojimo, todėl taikytinos 1964 m. CK normos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK (1964 m.) 587 straipsnio 2 dalimi, palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią, o tai gali būti padaryta raštu – per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodant pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui – ir veiksmais – pradedant faktiškai valdyti paveldėtą turtą.

Tokiu būdu, palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu Lietuvos Respublikos CK (1964 m.) 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi paveldėtu turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis. Šiuo atveju faktiniu turto valdymu laikytina tai, kad pareiškėjas S. M. po motinos V. M. toliau naudojosi, prižiūrėjo ir rūpinosi motinos turtu, t. y. faktiškai valdė ir naudojosi po jos mirties likusiais kilnojamaisiais daiktais ir nekilnojamuoju turtu.

Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 176 straipsnio 1 dalimi, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; ir kt.).

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, pareiškėjo atstovo bei suinteresuotų asmenų atsiliepimuose išdėstytus paaiškinimus, patvirtinančius pareiškėjo nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pareiškėjas išreiškė valią priimti palikimą atsiradusį po savo motinos V. M. mirties, pradėdamas šį turtą faktiškai valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas ((Lietuvos Respublikos CK (1964 m.) 587 str. 3 d., CPK 178 str.).

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu, kad pareiškėjas galėtų paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos V. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.