Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Romeika, sekretoriaujant Sidonai Bukotienei, Reginai Knezevičienei, dalyvaujant ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovams L.Vaškevičiui ir G. V., atsakovei J. S., jos atstovui adv. pad. E.Rugieniui, tretiesiems asmenims E. J., S. K., S. K., jų atstovei adv. S.Staniukynienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinį atsakovei J. S., tretiesiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos Žemėtvarkos sk., Marijampolės savivaldybės administracijai, VĮ „Registrų centras“ Marijampolės fil., P. S., E. J., S. K., S. K., ir A. K. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vadovaujantis LR Statybos įstatymo 2 str. 71 p. savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Iš byloje nustatytų aplinkybių, t.y. atsakovės, trečiųjų asmenų paaiškinimų, rašytinių įrodymų – VĮ “Registrų centras” išrašo (t. 1, b.l. 51) ir Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos (t. 1, b.l. 62), matyti, kad ūkinis pastatas, pažymėtas plane 12I1/ž, pastatytas 2007-2008 m. Jo statyba pabaigta 2008 m. pavasarį. Ginčo dėl statinio rekonstrukcijos fakto nėra. Atsakovės savavališkai rekonstruotas ūkinis pastatas pagal savo parametrus priskiriamas I grupės nesudėtingiems statiniams. Tuo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4.2. p. reglamentavo, jog II grupės nesudėtingiems statiniams rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus. Vadovaujantis to paties statybos techninio reglamento Nesudėtingų statinių sąrašu (lentele), ginčo statiniui (nors jis buvo I grupės nesudėtingas statinys), statant miestuose, taikomi II grupės statinių reikalavimai. Be to, I grupės nesudėtingi statiniai gali būti statomi tik tuose žemės sklypuose, kurių žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas tai leidžia, ir kuriuos statytojas valdo nuosavybės ar kita valdymo ir naudojimo teise. Taigi, darytina išvada, kad J. S., nebūdama žemės sklypo naudotoja ar savininkė, neparengusi supaprastinto statinio projekto, ir nepateikusi jo patikrinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui, įgaliotam nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, savavališkai žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstravo ūkinį pastatą 411/ž, kurio viena patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Registro Nr. 70/52200) - 5,04 kv. m. ploto, nuosavybės teise priklauso Marijampolės savivaldybės tarybai, kodas 188620436 ir kita patalpa, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Registro Nr. 70/63853), plotas 8,16 kv., nuosavybės teise priklausantis atsakovei, į ūkinį pastatą, 15,29 kv. m. užstatymo ploto.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami taikant įstatymus, galiojančius šių padarinių konstatavimo ir šalinimo metu. Tokia pozicija grindžiama tuo, kad statybos procesas yra tęstinio pobūdžio, todėl, nors teisinis santykis ir yra prasidėjęs iki įsigaliojant konkrečiam įstatymui, teisėms, pareigoms ar faktams, atsirandantiems galiojant naujam įstatymui, turi būti taikomos tuo metu galiojančio įstatymo nuostatos. Be to, kitoks įstatymų galiojimo aiškinimas prieštarautų įstatymo leidėjo tikslams dėl savavališkos (neteisėtos) statybos padarinių šalinimo bei negarantuotų statybų proceso ir statinių kokybės kontrolės užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Č. ir kt. v. V. B. ir kt., bylos Nr.3K-3-240/2009, 2008 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Naujasis centras“ v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-492/2008).

Atsakovės savavališka statyba nustatyta 2012 m. kovo 21 d. (surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-40-120321-00005). Pagal Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktą ir 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą atsakovė, norėdama įteisinti savavališką statybą, šio įstatymo nustatyta tvarka privalo gauti statybą leidžiantį dokumentą - pritarimą supaprastinto statinio projektui, pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir statybos techniniu reglamentu STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai" (Žin., 2010, Nr. 116-5944; 2011, Nr. 61-2915) - žemės sklypo savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus (šio reglamento IV dalies 6 punktas, 11 priedo 1.1 papunktis, 4 punktas). Iš bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių matyti, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolė, bendrasavininkiai yra S. K. (nuo 2009-04-01), Lietuvos Respublika (nuo 2004-12-01), E. J. (nuo 2008-01-03), J. S. ir P. S. (nuo 2008-09-24), A. K. ir S. K. (nuo 2008-09-03). Atsakovė nepateikė žemės sklypo bendrasavininkių sutikimų. Teismas atsižvelgia į tai, kad trečiasis asmuo E. J. teismo posėdžio metų nurodė, kad sutinka dėl J. S. statinio rekonstrukcijos, tačiau pažymėtina, kad turi būti visų bendrasavininkių sutikimai, o tretieji asmenys S. K. ir S. K. aiškiai nurodė, kad tokio sutikimo niekada nedavė. Todėl atmestinas atsakovės argumentas, kad ji buvo gavusi visų bendrasavininkių žodinius sutikimus. Darytina išvada, kad atsakovė nepašalino savavališkos statybos padarinių iki ieškinio padavimo ir bylos nagrinėjimo metu.

Teismas pažymi, kad teisėje galioja principas ex iniuria ius non oritur (iš neteisėtumo teisė neatsiranda). Ši nuostata įtvirtinta Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ir atsispindi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) (toliau - CK) 1.136 straipsnyje, išvardijančiame civilinių teisių atsiradimo pagrindus. Neteisėta statyba yra pažeidžiamas CK 4.253 straipsnio 1 dalies reikalavimas, nustatantis, jog nekilnojamasis daiktas privalo būti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka. Pagal CK 4.24 straipsnį valdymo teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas, kuris gali būti nuosavybės teisės objektu. Taigi, statinys gali tapti nuosavybės teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra teisėta ir jis pats suformuotas įstatymų nustatyta tvarka. Civilinės bylos pagal pateikto ieškinio reikalavimus, Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėjimo metu, atsakovė pateikė VĮ Registrų centras Marijampolės filiale 2013 m. sausio 7 d. pateiktą ir 2013 m. sausio 18 d. įregistruotą deklaraciją Nr. 1 apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, kurios pagrindu nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas atsakovės savavališkai rekonstruotas ūkinis pastatas 1211/ž, unikalus Nr. 4400-2392-2205. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. liepos 13 d. priimtoje nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-1414/2013 nurodė, kad „teisėkūros subjektas Statybos įstatymo 3 straipsnio 1-2 dalyse įvardijo esmines sąlygas, lemiančias teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje. Tai teisiniai, o kartu ir faktiniai pagrindai nuo kurių buvimo prasideda statybos procesas. Vienos iš šių aplinkybių nebuvimas arba daugiau nei vienos iš jų nebuvimas eliminuoja teisę būti statytoju ir užkerta kelią statybos procesui. O jeigu yra surašyti paskesni dokumentai, bylojantys net ir apie statybos užbaigimą, tai paaiškėjus tokioms aplinkybėms (nėra pagrindinių sąlygų arba bent vienos iš jų), surašyti dokumentai paprastai turi būti paneigti. Negalima tokia situacija, kai nesant pradinių pagrindinių aplinkybių, leidžiančių būti statytoju, būtų sukurti dokumentai, pateisinantys bei įteisinantys statybą. Neteisėti veiksmai negali suponuoti teisėtumo, todėl nustačius tokią aplinkybę, kai buvo užregistruota deklaracija apie statybos užbaigimą nesant statybą leidžiančio dokumento - deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimas turi būti panaikintas“.

Atsižvelgdamas į tai, jog teismas konstatavo atsakovės statinio savavališką rekonstrukciją, šis statinys po rekonstrukcijos atsakovės deklaracija įregistruotas VĮ „Registrų centre“, teismas daro išvadą, kad atsakovės pateikta VĮ Registrų centras Marijampolės filiale 2013 m. sausio 7 d. ir 2013 m. sausio 18 d. įregistruota deklaracija Nr. 1 apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, kurios pagrindu nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas atsakovės savavališkai rekonstruotas ūkinis pastatas 1211/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naikintina, kartu naikinant įrašą nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke apie statinio registraciją.

Vadovaujantis LR CK 4.103 straipsniu, teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą gali išspręsti įstatymų nustatyta tvarka. LR Statybos įstatymo (aktualios nuo 2010 m. spalio 1 d. redakcijos) 28 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, arba 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodyta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Priimdamas vieną iš šio straipsnio 7 dalyje nurodytų sprendimų, teismas savo sprendime nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nevykdomas, savavališkai pastatytas statinys ar savavališkai pastatyta jo dalis nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis.

Teismas atsižvelgdamas į ieškovo prašyme išdėstytą ieškovo poziciją leisti atsakovei pašalinti savavališkos statybos padarinius, daro išvadą, kad tokio prašymo patenkinimas nepažeis byloje dalyvaujančių asmenų teisių, šį prašymą tenkina ir sprendžia jog tikslinga įpareigoti atsakovę J. S., asm. kodas (duomenys neskelbtini) įstatymų nustatyta tvarka pašalinti savavališkos statybos žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Marijampolės mieste, ūkinio pastato 4I1/ž, kurio viena patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Registro Nr. 70/52200) - 5,04 kv. m. ploto, nuosavybės teise priklauso Marijampolės savivaldybės tarybai, kodas 188620436 ir kita patalpa, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Registro Nr. 70/63853), plotas 8,16 kv., nuosavybės teise priklausantis atsakovei, į ūkinį pastatą, 15,29 kv. m. užstatymo ploto, rekonstravimo padarinius, t. y. per 6 (šešis) mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos parengti ūkinio pastato rekonstravimo projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, o šių dokumentų nustatytu terminu negavus, per 3 mėnesius nugriauti savavališkai rekonstruotą ūkinį pastatą ir sutvarkyti statybvietę.

Spręsdamas dėl ieškovo prašymo per nustatytą terminą atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigoti atsakovę mokėti 100 Lt baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti išardytos savavališkai rekonstruotos statinio dalys ir sutvarkyta statybvietė, pasibaigimo, į ieškovo sąskaitą, teismas daro išvadą, kad tokio dydžio bauda būtų neproporcinga. Teismas, nustatydamas baudos dydį, atsižvelgia į statinio reikšmę, kad tai yra nesudėtingas statinys, jo vertę, pažeidimo apimtį, todėl daro išvadą, kad pakankama baudos suma už kiekvieną uždelstą dieną yra 20 Lt.

Teismas, vertindamas atsakovės argumentus, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės, nes ieškinį teismui gali pateikti tik tas asmuo, kurio teisės yra pažeistos, o šiuo atveju ieškovo teisės nėra pažeistos, pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad teritorijų planavimo ir aplinkosaugos srityse valstybė naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis. Bylose, susijusiose su savavališka statyba, EŽTT yra pabrėžęs bendrąjį visuomenės interesą saugoti aplinką, užtikrinti statybos normų laikymąsi, siekiant tvarkingos teritorijų plėtros, galiausiai – siekį atkurti teisės viršenybę, pašalinant neleistiną ir neteisėtą statinį (žr., pvz., Hamer v. Belgique, no 21861/03, judgment of 27 November 2007; Saliba v. Malta, no. 4251/02, judgment of 8 November 2005). Be kita ko, turi būti paisoma pareigos nustatyti teisingą susikirtusių visuomenės bendrojo intereso poreikių ir asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų pusiausvyrą. Taigi, EŽTT išaiškino, kad bylos, susijusios su savavališka statyba, turi viešojo intereso pobūdį, o ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius šiuo atveju, yra valstybės institucija, kurios funkcija yra statybą reglamentuojančių teisės aktų laikymosi kontrolė. Todėl atsakovės argumentas, jog ieškovas neturi reikalavimo teisės, atmestinas. Tuo pačiu pagrindu atmestinas ir atsakovės argumentas dėl bendrųjų teisės principų taikymo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad ieškinys pagrįstas bei įrodytas, todėl tenkintinas.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.), todėl iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis ir pašto išlaidos valstybei.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 str. nustatytas taisykles (CPK 99 str. 2 d.). Iš atsakovės priteistina 600 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų (t. 1, b.l. 101).

Rezoliucinė dalis

Nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti neteisėta ir panaikinti 2013 m. sausio 7 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, kuria skelbiama, kad pagal statinio projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus užbaigta ūkinio pastato, pagalbinio ūkio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 12I1/ž, I grupės nesudėtingo statinio, nauja statyba.

Įpareigoti VĮ Registrų centras Marijampolės filialą panaikinti ūkinio pastato 1211/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrašą nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke.

Įpareigoti atsakovę J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) įstatymų nustatyta tvarka pašalinti savavališkos statybos žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Marijampolės mieste, ūkinio pastato 4I1/ž, kurio viena patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Registro Nr. 70/52200) - 5,04 kv. m. ploto, nuosavybės teise priklauso Marijampolės savivaldybės tarybai, kodas 188620436 ir kita patalpa, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Registro Nr. 70/63853), plotas 8,16 kv., nuosavybės teise priklausantis atsakovei, į ūkinį pastatą, 15,29 kv. m. užstatymo ploto, rekonstravimo padarinius, t. y. per 6 (šešis) mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos parengti ūkinio pastato rekonstravimo projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, o šių dokumentų nustatytu terminu negavus, per 3 mėnesius nugriauti savavališkai rekonstruotą ūkinį pastatą ir sutvarkyti statybvietę.

Per nustatytą terminą atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigoti atsakovę mokėti 20 Lt (dvidešimt litų) baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti išardytos savavališkai rekonstruotos statinio dalys ir sutvarkyta statybvietė, pasibaigimo, į ieškovo sąskaitą Nr. LT477300010126228899, esančią AB „Swedbank", banko kodas 73000, įmokos kodas 5445

Priteisti iš atsakovės J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 144 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) žyminį mokestį ir 127,06 Lt (vieną šimtą dvidešimt septynis litus 6 ct) pašto išlaidas valstybei.

Priteisti iš atsakovės J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 600 Lt (šešis šimtus litų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, mokamų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.