Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2019-05-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-777-517/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-23
Bylos Nr.
1-777-517/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15569-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rinaldas Adamonis
Kaltinamasis
D. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-777-517/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15569-2019-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019m. gegužės 23d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis,sekretoriaujant Kristinai Stamulienei,dalyvaujant prokurorui G. V.,kaltinamajam D. V.,gynėjai V. B.,

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, našlys, karo prievolininkas, niekur nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2014m. sausio 20d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 2d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-viešaisiais darbais keturiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20(dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui; 2) 2014m. rugsėjo 15d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 2d., 145 sr. 1d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, 2015m. balandžio 07d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus Ukmergės raj. savivaldybės aptarnavimo teritorijoje, abu teistumai išnykę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. V. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam, kaip vairuojančiam asmeniui, buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

2019m. balandžio 16d., apie 20⁴⁰ val., vakare, kaltinamasis D. V. šalia namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių(toliau-KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „ Audi A8 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą pil. N. Š. vardu, būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai kaltinamojo D. V. vairuojamą automobilį patikrinimui sustabdę Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus pareigūnai, pastarajam alkotesteriu „ Alcotest 6810 “, Nr. ARFM-0435, atlikus blaivumo testą, nustatė, kad 20⁴³ val. atlikto pirmo būtimo metu kaltinamojo iškvėptame ore yra 2,19 promilės etilo alkoholio koncentracija, o 20⁵⁹ val. atlikto antro pūtimo metu kaltinamojo iškvėptame ore yra 2,20 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis D. V., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad 2019 m. balandžio 16 d., jis kartu su draugais gėrė degtinę Ukmergės mieste esančiuose „ Šilo“ garažuose, kur „ laistė “ jo draugės-pil. L. G. nusipirktą automobilį „ Audi A8 “. Už įsigytą automobilį jo draugė mokėjo 1.100 eurų, kurį ji buvo palikusi pas jį(kaltinamąjį D. V.) garaže remontuoti, nes pirktas automobilis buvo techniškai netvarkingas ir nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Po išgertuvių jis važiavo į Vilniaus gatvę pasiimti kito savo draugo, o grįžtant atgal link garažų, buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Jam du kartus buvo atliktas blaivumo testas, nustatęs jo girtumą, didesnį negu 1,51 promilės alkoholio. Kadangi jis yra praradęs teisę vairuoti transporto priemones, žinojo, kad girto vairavimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, bet rizikavo. Jo draugė L. leidmo važinėti jos įsigytu automobiliu davusi nebuvo ir nežinojo, kad jis neblaivus sės už automobilio vairo.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis D. V. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 281¹ str. 1d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. pagrindu paskelbtais liudytojų V. S. ir L. G. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 38-39, 42-43), ir kitais paskelbtais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio 2019m. balandžio 16d. rašytu tarnybiniu pranešimu(b.l. 17), įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolu(b.l. 6-7) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 8-11), daiktų apžiūros protokolu (b.l. 12-13) ir fotolentelėmis bei priedu prie minėto protokolo, t.y. alkotesterio „ Alcotest 6810 “, Nr. ARFM-0435, patikros sertifikatu(b.l. 14-16), 2019m. balandžio 16d. neblaivumo nustatymo aktu(b.l. 16) ir priedais prie minėto akto, t.y. neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvitais(b.l. 19-20) bei visa kita byloje esančia medžiaga.

Kadangi nusikaltimo, kuris baudžiamojo įstatymo yra priskirtas tik prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir pats kaltinamasis D. V. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras ir gynėja) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu.

Iš teisme paskelbto liudytojo V. S. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad D. V. yra jo draugas, kurį pažįsta jau apie penkerius metus. 2019m. balandžio 16d., apie 20⁰⁰ val., jam būnant namuose, telefonu paskambino D. V. ir pakvietė pas save į garažus, sakydamas, kad atvažiuos jo pasiimti. Važiuojant link garažų. Miškų gatvėje, prie devynaukščio gyvenamojo namo, D. V. vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Alkoholio matavimo prietaisu patikrinus D. V. blaivumą, pastarajam buvo nustatytas girtumas. Žino, kad jo D. į alkotesterį pripūtė virš 2,00 promilių alkoholio(b.l. 38-39).

Iš teisme paskelbto liudytojos L. G. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad pil. D. V. yra jos draugas, muris nėra jos sugyventinis, nes ji su juo kartu negyvena. D. V., kaip vyras, išmanantis apie transporto priemones, jai padėjo įsigyti automobilį „ Audi A8 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį ji pirko už savo pinigus, mokėdama 1.100 eurų. Automobilį „ Audi A8 “ ji paliko remontuoti savo darugui D. V., nes, dar prieš perkant automobilį, jai buvo žinoma, kad automobilis yra nedraustas ir yra techniškai netvarkingas. Jokio leidimo važinėti mieste, o ypač neblaiviam, ji savo draugui D. V. nedavė(b.l. 42-43).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio A. K. 2019m. balandžio 16d. rašyto tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. balandžio 16d., apie 20⁴⁰ val., patruliuojant kartu su kolega-Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patruliu G. R., Antakalnio gatvėje, Ukmergės mieste buvo pastebėtas vizualiai didesniu nei 50 km/h greičiu važiuojantis automobilis „ Audi A8 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį buvo nuspręsta sustabdyti patikrinimui. Sustabdžius minėtą automobilį ties Miškų gatvėje esančiu namu, pažymėtu Nr. 34, paaiškėjo, kad automobilį vairavo pil. D. V., gim. (duomenys neskelbtini). Alkoholio matavimo prietaisu „ Alcotest 6810 “, Nr. ARFM-0435, patikrinus vairuotojo blaivumą, pirmo pūtimo, atlikto 20⁴³ val., metu automobilį vairavusiam D. V. buvo nustatytas 2,19 promilės girtumas, o antro pūtimo, atlikto 20⁵⁸ val., metu,-2,20 promilės girtumas. Patikrinus duomenų bazę, dar paaiškėjo, kad pil. D., V. dar 2018m. balandžio 30d. buvo atimta teisės vairuoti transporto priemones, o pastarojo vairuotas automobilis nėra draustas privalomuoju civilinėss atsakomybės draudimu, kuriam nebuvo atlikta ir valstybinė techninė apžiūra(b.l. 17).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2019m. balandžio 16d. įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra ties namu adresu: Miškų gt. Nr. 34, Ukmergės m. esantis gatvės ruožas, kurio šalikelėje yra matomas stovintis automobilis „ Audi A8 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrėjus automobilio saloną ir bagažinę, nusikaltimo pėdsakų, nerasta, neužfiksuota(b.l. 5-11).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2019m. balandžio 23d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose buvo apžiūrėtas alkoholio matavimo prietaisas, t.y. juodos spalvos alkotesteris „ Alcotest 6810 “, Nr. ARFM-0435, kuriuo buvo atliktas kaltinamojo D. V. blaivumo testas, kurio korpuse yra ekranas, rodantis patikros duomenis, o ties viduriu žaliame fone yra matomas mygtukas „ ok “. Alkotesterio viršuje dedasi vienkartinė plastikinė tūtelė, į kurią reikia pūsti, o apačioje yra matomas lipdukas su įvairiais užrašais, iš kurių vienas-VMC 207376(b.l. 12-13, 15-16).

Iš teisme paskelbtos byloje esančios alkoholio matavimo prietaiso, t.y. alkotesterio „ Alcotest 6810 “, Nr. ARFM-0435, patikros sertifikato Nr. 0968219 matyti, kad alkostesrio patikra buvo atlikta 2019m. kovo 22d., kuris yra tinkamas naudoti, o sertifikatas galioja iki 2019m. rugsėjo 22d.(b.l. 14).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2019m. balandžio 16d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2019m. balandžio 16d. du kartsu atlikus kaltinamojo D. V., kaip automobilį vairavusio asmens, blaivumo testą, pirmo pūtimo, atlikto 20⁴³ val., metu pastarajam buvo nustatytas 2,19 promilės girtumas, o antro pūtimo, atlikto 20⁵⁸ val., metu,-2,20 promilės girtumas, ką ptavirtina ir prie minėto akto pridėti neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvitai(b.l. 18-20).

Pagal LR 2015m. birželio 25d. įstatymo Nr. XII-1871, kuris įsigaliojo 2017m. sausio 01d., redakciją LR BK 281 straipsnis buvo papildytas nauja 7 dalimi, numatančią baudžiamoąją atsakomybę tam asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. 2019m. sausio 11d. priėmus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 68, 281 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 281¹ straipsniu įstatymą Nr. XIII-1929, kuris įsigaliojo nuo 2019m. balandžio 01d., LR BK 281 straipsnyje nebeliko 7 dalies, vietoje kurios kodeksas buvo papildytas nauju 281¹ straipsniu, numatančiu asmens baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Kadangi kaltinamasis D. V. kelių transporto priemonę vairavo po naujo įstatymo įsigaliojimo, t.y. 2019m. balandžio 16d., o pagal LR BK 281¹ str. 1d. dispoziciją baudžiamoji atsakomybė asmeniui, vairavusiam kelių transporto priemonę esant neblaiviam, nebesiejama su paimto kraujo mėginio etilo alkoholio kiekiui nustatyti rezultatais, fiksuojant tik asmens neblaivumą alkoholio matavimo prietaiso pagalba, kurio rodmenys rodytų 1,51 ir daugiau promilių neblaivumą, kas šiuo atveju kaltinamajam D. V. dviejų neblaivumo testų atlikimo metu buvo nustatyta daugiau nei 1,51 promilės alkoholio(b.l. 17-20), įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo D. V. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 281¹ str. 1d., požymius, t.y. transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo, kaltinime patikslinant nussikaltimo padarymo aplinkybes.

Spręsdamas kaltinamojo D. V. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo D. V. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Taikant baudžiamosios atsakomybės nuostatas kaltinamojo D. V. atžvilgiu, yra atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje yra buvęs teistas du kartus už smurtinius nusikaltimus artimoje aplinkoje, tačiau kaltinamasis iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir vėl grįžo prie amoralaus nusikalstamo gyvenimo būdo, padarydamas naują tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui(b.l. 67-74). Visa tai rodo kaltinamojo D. V. didesnį pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Kaltinamasis K. A. jam inkriminuojamą naują nusikaltimą padarė, dar neišnykus ir nesant panaikintam paskutiniam teistumui už anksčiau padarytas veikas žmogaus sveikatai ir gyvybei, t.y. naują nusikaltimą padarė, būdamas recidyvistu, kas sunkina kaltinamojo atsakomnybę. Nežiūrint į tai, kaltinamasis D. V. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Be to, pagal LR BK 55 str. nuostatas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(LR BK 55 str.). Įstatyme vartojama sąvoka „ paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes “ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį(tikslus). Atsižvelgiant į tai, LR BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma LR BK 61 str. atžvilgiu(bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip LR BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.

LR BK 27 str. prasme kaltinamasis D. V. yra laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, nes abu ankstesni teistumai už jo praeityje padarytas veikas šioje baudžiamojoje byloje inkriminuojamo naujo nusikaltimo padarymo metu jau yra išnykę. Nežiūrint į tai, teismas, atsižvelgdamas ne tik į padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, bet į paties kaltinamojo D. V., praeityje ne vieną kartą bausto ir administracine tvarka, kuris paskutinių jam paskirtų baudų už vairavimą esant neblaiviam nėra sumokėjęs(b.l. 75-79), asmenybę, nes pastarasis, būdamas darbingas asmuo, šiuo metu niekur oficialiai nedirba, nesiregistruodamas ir darbo biržoje kaip asmuo, ieškantis darbo(b.l. 80), pasak kurio, pragyvenimui lėšų gauna iš kartu gyvenančios motinos gaunamos pensijos ir padedamas savo brolio, laiko, kad sankcijoje už kaltinamojo padarytą nusikaltimą numatyta švelniausia bausmės rūšis-bauda būtų neefektyvi ir nepasiektų įstatymo apibrėžtų bausmės tikslų. Esant tokioms aplinkybėms ir vadovaudamasis bausmės paskirtimi(LR BK 41 str.), teismas laiko, kad kaltinamajam D. V. už padarytą nusikaltimą yra paskirtina sankcijoje numatyta alternatyvi trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės rūšis-areštas, nes kitos rūšies bausmių kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti jau nepakanka(LR BK 49 str.). Paskirtina arešto bausmė yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu.

Įstatymas numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68 ir 72 straipsniais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriamas ir uždraudimas naudotis specialia teise, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, kuris gali būti taikomas tik tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką(LR BK 42 str. 6d., 67 str. 3d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis D. V. 2019m. balandžio 16d. kelių transporto priemonę, t.y. lengvąjį automobilį, vairavo, neturėdamnas teisės vairuoti transporto priemones, kuriam 2018m. balandžio 30d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų tesiėjo nutarimu išnagrinėtoje administracinio nusižengimoi byloje Nr. A15-914-517/2018m. jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones trejų metų laikotarpiui(b.l. 75-79).

LR BK 68 str. nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis(nuo vienerių iki trejų metų) specialiomis teisėmis(teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis LR BK 67 str. 3 d., ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis D. V. nusikalstamą veiką padarė neatsakingai, kuris kelių transporto priemonę vairavo ne tik būdamas neblaivus, bet ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tuo šiurkščiai pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Pagal formuojamą teismų praktiką(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016), vairavimo neturint teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl LR BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes nagrinėjamoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę. Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad kaltinamasis D. V. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būtent naudodamasis specialia teise, t.y. vairuodamas kelių transporto priemonę, kuris, kaip praeityje jau ne vieną kartą administracine tvarka buvęs baustas asmuo už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jam inkriminuojamos veikos padarymo metu turėjo ir vieną galiojančią nuobaudą už analogiškus pažeidimus, t.y. pakartotinis neblaivaus asmens kelių transporto j priemonės vairavimas, neturint teisės vairuoti transporto priemones, pagal LR ANK 424 str. 4d., 427 str. 1d.(b.l. 75-79), teismas, atsižvelgdamas į visų aukščiau byloje paminėtų aplinkybių visumą, kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį ir į paties kaltinamojo D. V. asmenybę, bei įvertindamas tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas kėlė didelį pavojų transporto eismo saugumui, jo(paties kaltinamojo) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, laiko, kad, kaltinamajam D. V. uždraudus naudotis specialia teise, t.y. atėmus teisę vairuoti transporto priemones, yra nustatytinas didesnis nei įstatymo numatytos minėtos baudžiamosios priemonės taikymo vidurkis terminas.

LR BK 67 str. 2 d. 7p. yra numatyta dar viena galima taikyti baudžiamojo poveikio priemonė-turto konfiskavimas. Nušalinus kaltinamąjį D. V. nuo transporto priemonės vairavimo, jo vairuotas automobilis buvo priverstinai nuvežtas į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK teritorijoje esančią specialią konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelę adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., o po to 2019m. balandžio 19d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjo nutarimu buvo grąžintas faktinei šios transporto priemonės valdytojai(savininkei)-pil. L. G. pagal pastarosios rašytą prašymą(b.l. 44-45, 48-49).

Iš byloje esančių VĮ „ Regitra “ išduotos pažymos apie pasikeitusių duomenų dėl transporto priemonės priklausomybės registravimą matyti, kad pagal pranešimą apie transporto priemonės pardavimą nuo 2019m. balandžio 01d. automobilio „ Audi A8 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkė yra nurodoma pil. N. Š., iš kurios minėtą automobilį pagal 2019m. balandžio 15d. pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo kaltinamojo D. V. draugė-pil. L. G.(b.l. 22, 45).

Įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu yra laikomas LR BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (LR BK 72 str. 1-2d.d.). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros(išskyrus LR BK 72 str. 4d.), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka LR BK 72 str. 2d. nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos LR BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Kadangi kaltinamojo D. V. vairuota kelių transporto priemonė, t.y. lengvasis automobilis, turi ekonominę vertę, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, šis automobilis yra laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuris nors ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios kelių transporto priemonės nusikaltimo, numatyto LR BK 281¹ str. 1d., padarymas yra neįmanomas.

Be to, LR BK 72 str. 4d. dalis numato atvejus, kada kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, vienas iš kurių yra tai, kad, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, tas asmuo žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas LR BK uždraustai veikai daryti(LR BK 72 str. 4d. 1p.). Liudytoja L. G., duodama parodymus byloje parodė, kad jos draugas D. V., kaip vyras, išmanantis apie transporto priemones, jai padėjo įsigyti automobilį „ Audi A8 “, valst. Nr (duomenys neskelbtini) kurį ji pirko už savo pinigus, mokėdama 1.100 eurų,. Pasak liudytojos, įsigytą automobilį „ Audi A8 “ ji paliko taisyti savo draugui-kaltinamajam D. V., nes, dar prieš perkant minėtą automobilį, jai buvo žinoma, kad transporto priemonė yra techniškai netvarkinga ir nėra drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Liudytojos L. G. žodžiais, palikdama įsigytą automobilį remontui, ji savo draugui-kaltinamajam D. V. jokio leidimo važinėti su automobiliu mieste, o ypač neblaiviam, nedavė(b.l. 42-43). Šias liudytojos L. G. aiškinamas aplinkybes, kurios parodymai, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą byloje, buvo pagarsinti teisminio tardymo metu, teisme patvirtino ir pats kaltinamasis D. V.. Duomenų apie tai, kad transporto priemonės savininkei L. G. būtų žinoma, jog įvykio dieną kaltinamasis D. V., būdamas neblaivus sėdo už jai priklausančio automobilio vairo, byloje nėra.

Nors LR BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kurii baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos(adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra(proporcingumas)(Konstitucinio Teismo 2008m. rugsėjo 17d., 2009m. balandžio 10d. nutarimai).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo D. V. vairuota kelių transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, laiko, kad šiuo nagrinėjamu atveju kaltinamajam D. V. yra netikslinga taikyti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę-turto konfiskavimą, t.y. kaltinamojo vairuoto automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimą. Nežiūrint į tai, įstatymas numato, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų LR BK 72 str. 4d. nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą(LR BK 72 str. 5d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019m. baslandžio 16d. kaltinamojo D. V. vairuotą automobilį „ Audi A8 “, valst. Nr (duomenys neskelbtini) įsigijusi pastarojo draugė-parodymus byloje davusi liudytoja L. G., už transporto priemonę mokėjo 1.100,- Eur.(vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir 00 eur/ct.) sumą(b.l. 44-45). Kadangi kaltinamasis D. V. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tokiu savo elgesiu ne tik sukeldamas didelį pavojų transporto eismo saugumui, bet ir jo(paties kaltinamojo) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, todėl, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo paskirtimi ir pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis(LR BK 41, 54 str.str.), iš kaltinamojo D. V. yra išieškotina konfiskuotino turto, t.y. automobilio, vertę atitinkanti pinigų suma pagal jo įsigijimo kainą(LR BK 67 str. 2d. 7p., 72 str. 5d.), o automobilis yra grąžintinas jo teisėtai savininkei-pil. L. G., kuriai minėta transporto priemonė iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme buvo perduota laikinam saugojimui(LR BPK 151 str. 8d.).

Iš baudžiamojoje byloje esančio Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus 2019m. balandžio 23d. tarnybinio pranešimo dėl proceso išlaidų ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-15569-19 matyti, kad Vilniaus apskrities VPK, atsakydamas į 2019m. balandžio 23d. gautą tarnybinį pranešimą, nurodė, kad dėl automobilio „ Audi A8 “, valst. Nr (duomenys neskelbtini) kurį vairavo kaltinamasis D. V., priverstinio nuvežimo iš įvykio vietos, šias paslaugas atlikus UAB „ Aljuva “, Vilniaus apskrities VPK patyrė išlaidas(su PVM) 40,- Eur.(keturiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumoje, ką patvirtina prie pranešimo pridėti 2018m. kovo 22d. tarp Vilniaus apskrities VPK ir UAB „ Aljuva “ sudarytos priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir/ar saugojimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 10-ST2-34 paslaugų įkainiai Ukmergės rajone(b.l. 24-34).

LR BPK 103 straipsnis reglamentuoja proceso išlaidų sudėtį, tarp kurių yra įvardijamos ir kitos išlaidas, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis(LR BPK 103 str. 6p.).

Kaltinamasis D. V. dar ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė parduotuvės terminalo „ Perlo paslaugos “ kasos kvitą, iš kurio matyti, kad jis dar 2019m. balandžio 19d. į Vilniaus apskrities VPK sąskaitą grynais pinigais sumokėjo jo vairuoto automobilio „ Audi A8 “, valst. Nr (duomenys neskelbtini) turėtas transportavimo išlaidas 40,- Eur.(keturiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumoje(b.l. 35). Kadangi kaltinamasis D. V. gera valia atlygino policijos patirtas priverstinio transporto priemonės nuvežimo išlaidas, baudžiamojoje byloje nebėra įstatyminio pagrindo spręsti automobilio transportavimo, kaip turėtų proceso išlaidų, priteisimo pagrįstumo klausimą(LR BPK 105 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

D. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281¹ str. 1d., ir nuteisti areštu 60(šešiasdešimčiai) parų, arešto bausmę atliekant areštinėje.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam D. V. paskirtą arešto bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu areštu 40(keturiasdešimčiai) parų.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo D. V. sulaikymo dienos, jį suimant.

LR BK 67 str. 2d. 1p. ir 68 str. pagrindu kaltinamajam D. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimą teisės vairuoti transporto priemones, ketveriems metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

LR BK 67 str. 2d. 7p. ir 72 str. 5d. pagrindu kaltinamajam D. V. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-turto konfiskavimą, t.y. 1.100,- Eur.(vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir 00 eur/ct.) sumos, kaip konfiskuotino automobilio „ Audi A8 “ vertę atitinkančios pinigų sumos, konfiskavimą į valstybės pajamas.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Daiktinį įrodymą-automobilį „ Audi A8 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo spynelės rakteliu, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jo teisėtai savininkei-pil. L. G., gyv. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėjas Rinaldas Adamonis