Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. N., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, UAB (duomenys neskelbtini) direktorei, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. N., būdama UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vadove (direktore), per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 m., 2019 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktais, juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kito termino. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus) bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., o 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinys – ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

R. N. ir institucijos (VĮ Registrų centro) atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko. Jiems tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, jie išreiškė sutikimą, kad byla būtų nagrinėjama jiems nedalyvaujant. Teisme gautas institucijos atstovo pranešimas dėl nedalyvavimo teismo posėdyje, kuriame nurodyta, kad institucija palaiko administracinio nusižengimo protokole išdėstytas aplinkybes, prašo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirti baudą, ne mažesnę nei numato ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijos ribos, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo UAB (duomenys neskelbtini) 2018 ir 2019 metų finansinių ataskaitų rinkinių dokumentus Juridinių asmenų registrui pateikė 2020 m. lapkričio 26 d. Administracinio nusižengimo byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad R. N. nuo 2013 m. balandžio 17 d. yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovė (direktorė). Taip pat iš minėto išrašo matyti, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojui nebuvo pateikti 2018 m., 2019 m. UAB (duomenys neskelbtini) metinių finansinių ataskaitų rinkiniai (b. l. 7-11).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Juridinių asmenų registrui pateikiamas įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kitaip. Už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos Juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku Juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip (CK 2.67 straipsnis).

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal to paties įstatymo 37 straipsnį bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, jis atsako ir už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą. Pagal šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 9 punktą bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus) bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registrui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., o 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinys – ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

R. N., būdama UAB (duomenys neskelbtini) vadove, šią pareigą vykdė netinkamai, įstatymo nustatytu terminu bendrovės metiniai finansinių ataskaitų rinkiniai nebuvo pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. R. N. kaltė padarius ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, be jos pačios prisipažinimo, įrodyta administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 2-4), Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu su istorija, iš kurio matyti, kad R. N. nuo 2013 m. balandžio 14 d. yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovė (direktorė) (b. l. 7-11), taip pat VĮ Registrų centro raštu, iš kurio matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2018 ir 2019 metų finansinių ataskaitų rinkinių dokumentai Juridinių asmenų registrui buvo pateikti 2020 m. lapkričio 26 d. (b. l. 15), bei kita bylos medžiaga. R. N. skirtina administracinė nuobauda.

R. N. atsakomybę už administracinį nusižengimą lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl nusižengimo padarymo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį ir pavojingumą – nusižengimas formalus, dėl nusižengimo žala valstybei nebuvo padaryta, į atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – duomenų apie R. N. ankstesnį baustumą nėra, ji yra dirbanti. Taip pat atsižvelgtina į R. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į nusižengimo padarymo aplinkybes, į tai, kad šiuo metu UAB (duomenys neskelbtini) metinių finansinių ataskaitų rinkiniai už 2018 ir 2019 metus Juridinių asmenų registrui jau pateikti.

Įvertinęs visa tai, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti R. N. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrus švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje, – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 24 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 223 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

R. N. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jai administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.