Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovui T. Č. (T. Č.) dėl mirusiojo asmens turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – notaras D. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

10. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas T. Č. (T. Č.) 2019 m. birželio 29 d. sudarė santuoką su R. Č.. 2020 m. gruodžio 2 d. R. Č. mirė.

11. Testamentų registro duomenimis nėra įregistruotų palikėjo testamentų ar palikimo priėmimo faktų. Remiantis CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktu, jei nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.

12. Ieškovas pradėjo paveldėjimo veiksmus ir kreipėsi į Vilniaus miesto 9 – ąjį notarų biuro notarą D. A. dėl palikimo, atsiradusio po R. Č. mirties, perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, tačiau notaras paveldėjimo teisės liudijimo neišdavė, nes palikėja buvo santuokoje. Todėl tam, kad būtų galima išduoti liudijimą, pirmiau turi būti nustatyta mirusiojo dalis bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

13. Vadovaujantis CK 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 2 dalimi, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitu pagrindu. Vienas iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindų yra vieno iš sutuoktinių mirtis (CK 3.100 straipsnio 1 punktas), o dėl mirusiajam priklausančios turto dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Mirus fiziniam asmeniui ir susiklosčius paveldėjimo teisiniams santykiams, reikia nustatyti palikimą, t. y. paveldimo turto masę. Palikimo apimtį ir sudėtį lemia mirusiojo asmens nuosavybės teisės, todėl pirmiausia iš mirusiajam priklausiusios dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, turi būti sprendžiama, kokia turto dalis priklauso pergyvenusiam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o kuri – mirusiajam sutuoktiniui, ir ji vertinama kaip palikimas, dėl kurio susiklosto paveldėjimo teisiniai santykiai.

14. Jeigu mirė sutuoktinis, o turtas buvo bendroji jungtinė nuosavybė, palikimą sudaro mirusiam sutuoktiniui priklausiusi dalis, buvusi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ši dalis yra nustatoma taikant CK trečiosios knygos VIII skyriaus normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2010). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Minimo straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnyje nustatyta, kad teismas nukrypti nuo lygių dalių principo gali tada, kai egzistuoja svarbios aplinkybės.

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad po palikėjos R. Č. mirties liko UAB „SEB investicijų valdymas“ valdomoje pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) sukauptos lėšos – 1 173,6086 fondo vienetai (2021 m. balandžio 6 d. duomenimis). Duomenų apie kitą galimą sutuoktinių turtą nėra.

16. Nagrinėjamu atveju jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų nukrypti nuo lygių dalių principo nenustatyta, atsakovas jokių prieštaravimų nepareiškė, todėl R. Č. ir T. Č. santuokos metu įgytas turtas dalintinas lygiomis dalimis, nustatant, kad R. Č., mirusi 2020 m. gruodžio 2 d., santuokos metu su T. Č., įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė aukščiau nurodytus pensijų kaupimo fondo vienetus. Pažymėtina, kad fondo vienetų skaičius keičiasi, todėl tikslus fondo vienetų skaičius sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytinas.

17. Priimdamas sprendimą teismas privalo išspręsti bylos nagrinėjimo metu šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

18. Nagrinėjamu atveju, nors ieškinys tenkintinas ir ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), atsižvelgiant į tai, kad atsakovas byloje neteikė priešingos pozicijos, byla buvo inicijuota ne dėl atsakovo kaltų ar neatsargių veiksmų (t. y. byla buvo inicijuota ne dėl to, kad atsakovas kokiu nors būdu pažeidė ieškovo teises), taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai iš atsakovo nepriteistinos.

19. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikiami viešo paskelbimo būdu, apie priimtą teismo sprendimą atsakovui taip pat skelbiama viešo paskelbimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), santuokos metu su pergyvenusiu sutuoktiniu T. Č. (T. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė sukauptų pensijų fondo vienetų, esančių AB SEB investicijų valdymas pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovui sprendimą paskelbti viešai specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio pobūdžio skelbimą:

„Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. gegužės 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6165-1157/2023 išnagrinėtas ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinys atsakovui T. Č. (T. Č.) dėl mirusiojo asmens turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – notaras D. A.. Atsakovui T. Č. (T. Č.) nepavyksta įteikti procesinių dokumentų byloje žinomu ir deklaruotu jo gyvenamosios vietos adresu, todėl 2023 m. gegužės 19 d. sprendimas įteikiamas atsakovui T. Č. (T. Č.) viešo paskelbimo būdu. Su minėtu sprendimu galima susipažinti Vilniaus miesto apylinkės teisme (Vilniuje, Laisvės pr. 79A). Atsakovas T. Č. (T. Č.) informuojamas, kad procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Bylą nagrinėja Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė. Daugiau informacijos teirautis tel. (8 5) 210 19 77“.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.