Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 27 d. nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. nutarimu pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK, redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje, ir nubausta 1448 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) bauda už tai, kad ji nuo 2016 m. lapkričio 19 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., turėdama sudarytą galiojančią nuotolinio lošimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „L.“, žinodama Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo reikalavimus, perdavė jai suteiktą identifikacinį kodą ir slaptažodį kitam asmeniui (savo sūnui A. K.), tokiu būdu sudarė galimybę kitam asmeniui dalyvauti nuotoliniuose lošimuose jos vardu ir tuo pažeidė Azartinių lošimų įstatymo 20² straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą.Apeliaciniame skunde A. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti. Netenkinus šio prašymo, paskirti švelnesnę nuobaudą arba visai neskirti nuobaudos. Skunde apeliantė nurodo, kad apylinkės teismas netinkami įvertino byloje esančius įrodymus ir susiklosčiusias faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė įstatymo normas bei neanalizavo aktualios teismų praktikos, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas, kuris turi būti naikintinas. Teismas visai neanalizavo ir netyrė ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalies sudėties požymių jos veiksmų atžvilgiu. Teismas netyrė jos motyvo ir tikslo, perduodant savo identifikacinį kodą ir slaptažodį lošti sūnui nuotoliniu būdu. Šiuo atveju ji neturėjo tikslo ir motyvo perduoti identifikacinį kodą ir slaptažodį tam, kad sūnus loštų. Tai patvirtina aplinkybė, kad jos sūnus A. K. yra pilnametis bei pats turi sudaręs nuotolinę sutartį dar anksčiau nei ji su UAB „L.“, kuri nėra nutraukta ir šiuo metu vis dar yra galiojanti. A. K. neneigia, kad sūnus jai padėjo užsiregistruoti ir lošti. Ji, žinodama, kad sūnui sekasi išlošti bei pasitikėdama juo, pati norėjo savais pinigais surizikuoti lažybose. Todėl nepagrįstas teismo argumentas, kad ji suteikė savo identifikacinius duomenis sūnui, sudarant galimybę lošti jos vardu. Pažeidimas teisingai kvalifikuojamas, kai objektyvioji pusė sutampa su subjektyviąja, ko šiuo atveju nėra. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir pagal analogiją taikytino Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją - pagal įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas; tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pažeidimas nėra preziumuojamas, o turi būti nustatomas dėl kiekvieno jo sudėties požymio. Teismo baigiamasis dokumentas negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis atsakomybėn patraukto asmens kaltę. Skunde pažymima, kad apylinkės teismas visiškai neanalizavo aktualios teismų praktikos, tokiu būdu sudarė sąlygas formuotis nevienodai teismų praktikai. Vilniaus apygardos teismo nutartyje Nr. ATP-6-149/2015 Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, priešingai nei šioje byloje, gynė su ta pačia lažybų bendrove UAB „L.“ nuotolinę lošimų sutartį sudariusią moterį, kuriai nebuvo išmokėtas laimėjimas, kadangi jai padėjo lošti jos draugas. Mergina kreipėsi į Lošimų priežiūros tarnybą su skundu, kadangi UAB „L.“ neišmokėjo laimėjimo, remdamasi tuo, kad už merginą atlikdavo statymus kitas asmuo, o ne ji pati, t. y. ji perdavė suteiktą identifikacinį kodą ir slaptažodį kitam asmeniui, tokiu būdu sudarė galimybę kitam asmeniui dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Mergina to neneigė. Šioje byloje lažybų bendrovė UAB „L.“ yra nurodžiusi, kad konsultuotis lažybų klausimais nėra draudžiama. Merginos veiksmuose joks pažeidimas nebuvo nustatytas. Todėl byla Nr. ATP-6-149/2015 yra identiška analizuojamoje byloje pateiktoms faktinėms aplinkybėms. Apeliantė nesupranta, kokiuose jos veiksmuose yra matomas pažeidimas. Kodėl ji negali lošti su savo sūnaus pagalba, jeigu mato, kad sūnui sekasi. Kodėl yra traktuojama, kad perduoti visi duomenys kitam asmeniui, jeigu ji tik konsultuojasi su savo sūnumi. Pažymima, kad lošimuose savo sąskaitoje ji rizikavo savo pinigais, o ne sūnaus. UAB „L.“ niekada netyrė ir nesidomėjo A. K., t. y. per visą lošimo laikotarpį iki, kol iš UAB „L.“ buvo paprašyta išmokėti laimėtus pinigus. Apeliantės nuomone, teismas visą įrodymų vertinimą ir bylos nagrinėjimą atliko formaliai, neįsigilindamas į faktines aplinkybes ir teisės normas. Teismas, priimdamas nutarimą skirti administracinę nuobaudą, neatsižvelgė į pažeidimo pobūdį, todėl pažeidė proporcingumo principą. Taikomos administracinės priemonės negali būti drastiškesnės ir griežtesnės, nei būtina norimam tikslui pasiekti. Individualizuodami skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Apeliantei inkriminuotas pažeidimas savaime nesukėlė rimtų pasekmių, pats pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, todėl teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius ir pažeidėjos asmenybę, taip pat į tai, kad pažeidėja galiojančių nuobaudų neturi, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais turėtų konstatuoti, kad baudos, kuri numatyta ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalies sankcijoje, minimalus dydis yra aiškiai per griežtas ir neproporcingas. Šiuo atveju ATPK 20 straipsnyje nurodyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti taikant pažeidėjos atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnį. Pažymima, kad A. K. nesuprato, kad daro teisės pažeidimą ir kad pažeidžia ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalies nuostatas. Be to, ji nėra bausta, yra dirbanti ir sąžininga pilietė, todėl teismas jai skyrė per griežtą baudą, taip pažeisdamas konstitucinį proporcingumo principą.Atsiliepime į apeliacinį skundą Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktorius V. D. prašo apeliantės skundą atmesti kaip nepagrįstą, Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

A. K. apeliacinis skundas netenkinamas.Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ji padarė ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, mano, kad teismas neišsiaiškino visų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl šio pažeidimo nustatymo, nevertino visų pateiktų rašytinių duomenų, neįsigilino į jos teiktus paaiškinimus, bylos nagrinėjimą atliko formaliai, dėl to padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas.Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas A. K. administracinio teisės pažeidimo bylą ir nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino surinktų įrodymų pakankamumą, jų logiškumą bei įrodymų šaltinių patikimumą. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas nesivadovavo prielaidomis ir nepažeidė asmens nekaltumo prezumpcijos principo. Visi byloje esantys duomenys buvo objektyviai vertinami, neteikiant kuriems nors iš jų išskirtinumo. Tai, kad priimtas galutinis procesinis sprendimas netenkina apeliantės, nereiškia, jog skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.ATPK 173¹⁸ straipsnis yra blanketinė norma - administracinė atsakomybė pagal minėtą ATPK straipsnį atsiranda už Azartinių lošimų įstatymo nustatytos azartinių lošimų organizavimo tvarkos pažeidimus ar už lošimo reglamento pažeidimus. Analizuojamu atveju A. K. nubausta už Azartinių lošimų įstatymo 20² straipsnio 3 dalies nuostatų nesilaikymą. Šios nuostatos imperatyviai nurodo, kad dalyvauti nuotoliniuose lošimuose leidžiama tik asmeniui, su kuriuo sudaryta nuotolinio lošimo sutartis yra galiojanti. Asmuo, su kuriuo sudaryta nuotolinio lošimo sutartis, atsako už tai, kad jam suteiktu kodu ir (ar) slaptažodžiu nepasinaudotų tretieji asmenys. Šiam asmeniui draudžiama perduoti jam suteiktą kodą ir (ar) slaptažodį kitiems asmenims arba kitaip sudaryti kitiems asmenims galimybę dalyvauti nuotoliniuose lošimuose jo vardu. Su asmenimis, pažeidusiais šį reikalavimą, lošimų organizatorius privalo nutraukti nuotolinio lošimo sutartį. Nauja nuotolinio lošimo sutartis su tokiais asmenimis sudaroma ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sutarties nutraukimo.Nuotolinis lošimas – tai lošimas, kuriame lošėjų statymai priimami ir laimėjimai išmokami naudojant ryšio priemones. Nuotoliniams lošimams priskiriami ir lošimai internetu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. K. 2016 m. lapkričio 17 d. savo vardu atsidarė lošimų sąskaitą (paskyrą) ir pateikė apie save šiuos duomenis: A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Saugumo klausimas – „mano motinos mergautinė pavardė“, atsakymas – „(duomenys neskelbtini)“. UAB „L.“ pažeidėjos lošimų sąskaitą galutinai užblokavo tik tuomet, kai ši telefoninio pokalbio metu su bendrovės darbuotoju nesugebėjo atsakyti į jai užduodamus klausimus apie savo lažybų sąskaitą, t. y. visus klausimus perkartojo kitam asmeniui, kuris jai sufleravo atsakymus. Kaip vėliau paaiškėjo, tai A. K. sūnus A. K.. Byloje esantis garso įrašas patvirtina, kad siekiant išsiaiškinti, ar A. K. vardu bei duomenimis nesinaudoja kitas asmuo, su ja buvo susisiekta ir jai užduoti paprasti bei nesudėtingi klausimai, į kuriuos tikrasis paskyros savininkas iš karto galėtų atsakyti, tačiau A. K. be sūnaus pagalbos nesugebėjo atsakyti nė į vieną klausimą. Pirmiausia jos buvo paprašyta atsakyti į pasirinktą saugumo klausimą, kuris, jau minėta, yra „mano motinos mergautinė pavardė“. Į šį klausimą pažeidėja atsakė „(duomenys neskelbtini)“, nors tikrasis registruojantis nurodytas atsakymas buvo „(duomenys neskelbtini)“. Toliau pažeidėja buvo klausinėjama apie nurodytą elektroninio pašto adresą, įneštą pinigų sumą bei kokiu būdu ši suma buvo įnešta, teirautasi, kokie žaidimai buvo lošiami, kokie ir už ką statymai atlikti, tačiau A. K. į šiuos klausimus atsakymų nežinojo. Pokalbio metu girdisi vyriškas balsas, kuris diktuoja apeliantei atsakymus, o ši, visiškai pasimetusi bei sutrikusi, persako juos lošimų bendrovės darbuotojui. A. K. nesugebėjo pasakyti net kada paskutinį kartą buvo prisijungusi prie savo paskyros ir darė atitinkamus statymus, t. y. nurodė, jog tai buvo seniai, neprisimena, nors iš tiesų nuotolinis lošimas iš jos paskyros vyko kelios dienos iki analizuojamo pokalbio. Galiausiai į pokalbį įsiterpia pats pažeidėjos sūnus, kuris aiškiai demonstruoja nepasitenkinimą dėl motinos klausinėjimo, jaučiasi jo nervingumas, tačiau jis sugeba susivaldyti ir grąžina telefoną motinai, kuri ir toliau į jai užduodamus klausimus atsako tik su sūnaus pagalba. Pokalbio pabaigoje A. K. pažymi, kad sūnus jai nepadeda atlikti statymų, kas visiškai prasilenkia su pokalbio turiniu, iš kurio galima spręsti, kad pažeidėja iš viso nesiorientuoja, kas yra nuotolinis lošimas, kaip jis vyksta, ką ir kokiu būdu galima laimėti ar parlaimėti. Todėl aukštesnysis teismas kritiškai vertina pažeidėjos aiškinimą, kad ją sūnus tik pakonsultuoja lažybų klausimais, nes jam tai gerai sekasi. Be to, neva sūnaus teikiamos pagalbos versija atsirado tik administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu. Šioje nutartyje minėta, kad bendraujant telefonu su lošimų bendrovės atstovu A. K. nurodė, jog sūnus statymų jai nepadeda atlikti, ji neva viską daro pati. O 2017 m. balandžio 24 d. teiktame rašytiniame paaiškinime (1 t., b. l. 84-85) apeliantė jau dėstė, kad statymus jai padeda atlikti sūnus. Kad sūnus jai padėjo užsiregistruoti ir lošti, A. K. nurodo ir apeliaciniame skunde, tačiau aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad A. K. ne konsultuoja motiną, tačiau lošia jos vardu jai suteiktais identifikaciniu kodu ir slaptažodžiu.Apeliantė skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo to, kad ji neturėjo tikslo ir motyvo perduoti identifikacinį kodą ir slaptažodį sūnui, kad šis galėtų lošti, nes jis pats yra pilnametis ir yra sudaręs nuotolinę sutartį su ta pačia lošimų bendrove, kuri yra galiojanti. Šiuo aspektu aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad asmens neteisėto veikimo ar neveikimo motyvas ir tikslas nėra būtinieji administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, jų įrodinėti nereikia. Svarbu nustatyti tinkamą subjektą, jo veikimo/neveikimo subjektyviąją pusę, įstatymo saugomą (pažeidžiamą) objektą (dalyką) ir pažeidimo objektyviąją pusę. Nagrinėjamu atveju visi šie elementai yra nustatyti. A. K., žinodama Azartinių lošimų įstatymo reikalavimus, perdavė jai suteiktą identifikacinį kodą ir slaptažodį savo sūnui A. K., kuris dalyvavo įvairiuose lošimuose pažeidėjos vardu, tokiu būdu apeliantė veikė nesąžiningai. Tarp jos neteisėto tyčinio veikimo ir įstatymo imperatyvų pažeidimo yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl ji pagrįstai nubausta pagal ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalį.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atlikusi UAB „L.“ neplaninį specialų patikrinimą, konstatavo, kad bendrovė veikė pagal reglamente nustatytą tvarką ir Azartinių lošimų įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatų (lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą) nepažeidė (1 t., b. l. 3-7). Tai reiškia, kad UAB „L.“, anuliavusi visus A. K. atliktus statymus ir grąžinusi tik pinigų, įmokėtų į lošimų sąskaitą, likutį, jokių teisės aktų nepažeidė. Be to, nustatyta, kad A. K. buvo išsigryninusi gerokai didesnę pinigų sumą, nei buvo įmokėjusi.Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas neanalizavo aktualios teismų praktikos ir, priimdamas skundžiamą nutarimą, sudarė sąlygas formuotis nevienodai teismų praktikai. Apeliantė skunde cituoja Vilniaus apygardos teismo nutartį Nr. ATP-6-149/2015, kurioje neva buvo spręsta analogiška situacija, kaip ir šioje byloje, ir priimtas kitoks sprendimas. Tokiam vertinimui aukštesnės instancijos teismas nepritaria. Minėtoje byloje administracine tvarka buvo nubaustas UAB „L.“ generalinio direktoriaus pareigas ėjęs asmuo už tai, kad ėmėsi aktyvių veiksmų ir priėmė sprendimą užblokuoti L. V. lažybų sąskaitą, neišmokėti jos sąskaitoje esančių laimėtų pinigų ir grąžinti tik paskutinę L. V. įneštą įmoką. Šioje byloje nebuvo nustatytas L. V. nesąžiningumas, t. y. nustatyta, kad jai statymus padėdavo atlikti draugas, tačiau lažybų sąskaita yra jos ir pinigai bei laimėjimai yra jos. Taigi, L. V. nebuvo perdavusi jai suteikto identifikacinio kodo bei slaptažodžio kitam asmeniui. Nagrinėjamu atveju A. K. nesinaudojo sūnaus pagalba ir su šiuo nesikonsultavo. A. K. vienasmeniškai atlikdavo statymus su motinai suteiktais duomenimis, A. K. net nežinojo, kokiuose lošimuose dalyvavo, t. y. ji visiškai nesidomėjo sūnaus veikla jos vardu. Kaip teisingai atsiliepime pažymėjo Institucija, administracinio teisės pažeidimo sudėtis šiuo atveju yra formalioji, nes įstatymas numato atsakomybę vien už nustatytos tvarkos pažeidimą, neatsižvelgiant į tai, kokios pasekmės buvo ar nebuvo sukeltos. Taigi, bylos nutraukimui nėra pagrindo.A. K. apeliaciniame skunde yra pateikusi ir alternatyvų prašymą, t. y. jei skundžiamas nutarimas nebus panaikintas ir byla jos atžvilgiu nebus nutraukta, tuomet prašoma neskirti jai administracinės nuobaudos arba paskirti švelnesnę nuobaudą. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra.Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismas, paskirdamas A. K. nuobaudą už padarytą administracinį teisės pažeidimą, rėmėsi nuobaudos individualizavimui reikšmingais faktais, t. y. kad nėra duomenų apie jos baustumą administracine tvarka, taip pat nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Todėl pagrįstai paskirta minimali ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda. Tai, kad pažeidėja yra dirbantis asmuo, nėra kuo nors išskirtinė aplinkybė. Proporcingumo principas šiuo atveju nebuvo pažeistas, taip pat ir bendrieji teisės principai – teisingumas, protingumas, sąžiningumas. Atkreiptinas dėmesys, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir įvertinus byloje surinktus duomenis, spręstina, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti pateikto apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 27 d. nutarimą nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.