- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-20
- Bylos Nr.
- 2-473/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Danutė Milašienė, Marytė Mitkuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tavo alga“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Akritas“
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Tavo alga“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Akritas“ pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Tavo alga“ ieškinį (bylos Nr. B2-7530-585/2010).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Tavo alga“ kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Akritas“ bankroto bylą. Nurodė, kad 2010 m. gegužės 15 d. reikalavimo perleidimo sutartimi įsigijo reikalavimo teisę iš atsakovo buvusio darbuotojo S. Ž. į 8 696,92 Lt nesumokėtą darbo užmokestį. Ieškovo duomenimis, atsakovas turi finansinių sunkumų ir yra nemokus, todėl jam keltina bankroto byla.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 18 d. nutartimi atsisakė atsakovui iškelti bankroto bylą. Teismas nurodė, kad ieškovas yra kreditorius, įgijęs reikalavimo teisę iš darbuotojo. Teismo vertinimu, toks kreditorius neturi teisių, kurias suteikia ypatingas kreditoriaus (darbuotojo) statusas bankroto inicijavimo procese, nes ieškovas, nusipirkęs reikalavimo teisę iš darbuotojo, neįgijo privilegijuoto kreditoriaus (darbuotojo) teisių ir negali būti tenkinamas jo reikalavimas iškelti bankroto bylą vien tuo pagrindu, kad tris mėnesius praleistas prievolės įvykdymo terminas. Teismas pažymėjo, kad bankroto byla negali būti keliama, jeigu paaiškėja, kad kreditoriaus reikalavimas atsakovo yra ginčijamas ir ginčijimui neturi reikšmės ta aplinkybė, jog dėl tokio ginčo nėra iškelta byla teisme. Atsakovas nurodo, kad jis pagal darbo sutartį yra įvykdęs visus įsipareigojimus S. Ž.. Atsakovas įsiskolinimų biudžetui neturi, o skola VSDFV sudaro 14 684,99 Lt. Teismas pagal atsakovo pateiktus duomenis nenustatė įmonės nemokumo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas vadovavosi negaliojančia ĮBĮ nuostata, pagal kurią bankroto byla gali būti iškeliama, jeigu įmonė tris mėnesius vėluoja išmokėti darbuotojui atlyginimą. Pagal šiuo metu galiojančią ĮBĮ redakciją nėra nustatytas trijų mėnesių terminas, todėl pakanka konstatuoti, kad atlyginimas nesumokėtas laiku.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas konstatavo, kad ieškovas, nusipirkęs reikalavimo teisę iš darbuotojo, neįgijo privilegijuoto kreditoriaus (darbuotojo) teisių ir negali būti tenkinamas jo reikalavimas iškelti bankroto bylą vien tuo pagrindu, kad tris mėnesius praleistas prievolės įvykdymo terminas. Pažymėtina, kad ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą įmonės nemokumo pagrindu, todėl turėjo būti išsiaiškinta, ar įmonės yra nemoki. Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Siekiant įvertinti finansinės apskaitos duomenis, teismas privalo išreikalauti iš atsakovo visus dokumentus, susijusius su įmonės ūkine ir finansine veikla. Tik įvertinus minėtus dokumentus, galima įvertinti atsakovo finansinę padėtį ir nustatyti, ar nemokumo pagrindu atsakovui keltina bankroto byla. Nagrinėjamoje byloje atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo pateikti, todėl teismas negalėjo konstatuoti, kad atsakovas nėra nemokus.
3. Teismas konstatavo, kad bankroto byla negali būti keliama, jeigu paaiškėja, jog kreditoriaus reikalavimas yra ginčijamas. Pažymėtina, kad atsakovas skolos neginčijo nei įteikus pranešimą dėl perleisto reikalavimo, reikalavimo įvykdymo ir bankroto bylos iškėlimo, nei ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka įteikus ieškinį, o atsiliepimas į ieškinį išvis nebuvo pateiktas. Todėl teismo išvada, kad reikalavimas yra ginčijamas, yra nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatas, bankroto byla iškeliama, kai yra bent viena šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas prašė iškelti bankroto bylą atsakovui tuo pagrindu, kad atsakovas vėluoja išmokėti darbuotojui atlyginimą. Teismas, nustatęs, kad atsakovas ginčija ieškovo reikalavimą, padarė išvadą, jog šiuo atveju bankroto byla negali būti keliama. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovo nemokumo pagrindu, todėl teismas turėjo išsiaiškinti, ar atsakovas yra (ne)mokus.
Įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Spręsdamas klausimą dėl įmonės nemokumo ir bankroto bylos iškėlimo, teismas vadovaujasi pateiktais įrodymais, tačiau turi įsitikinti, ar pateiktų įrodymų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai yra patikimi. Viešasis interesas bankroto bylose bei ĮBĮ normos įpareigoja teismą imtis aktyvių veiksmų pasirengiant bankroto bylos teisminiam nagrinėjimui. Teismas turi išnaudoti visas galimybes, nurodytas ĮBĮ bei CPK, nustatyti atsakovo finansinę būklę bankroto bylos iškėlimo dienai. Tik įvertinęs atsakovui priklausančio turto vertę ir finansinę padėtį, jo pradelstus įsipareigojimus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo metu bei duomenis apie jo vykdomą veiklą ir gaunamas pajamas, teismas gali spręsti, ar yra pagrindas atsakovui iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 5 d. 1 p.).
Pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo finansinės ir turtinės padėties bei jo (ne)mokumo. Teismas 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimi įpareigojo atsakovo direktorių pateikti teismui įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių metų ir ataskaitinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, taip pat rašytinį paaiškinimą dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 29). Tačiau atsakovo direktorius šio teismo įpareigojimo neįvykdė ir teismas nesiėmė veiksmų, kad įpareigojimas būtų įvykdytas. Teismo išreikalautų duomenų iš Vilniaus apskrities VMI ir VSDFV Vilniaus skyriaus apie atsakovo įsiskolinimus biudžetams nepakanka sprendžiant atsakovo (ne)mokumo klausimą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų galimybių, nurodytų ĮBĮ CPK, nustatyti atsakovo finansinę būklę, todėl nesurinko pakankamai duomenų, kurių pagrindų galima būtų spręsti apie atsakovo (ne)mokumą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad nenustačius ir neištyrus aplinkybių, susijusių su įmonės (ne)mokumu, liko neatskleista bylos esmė, todėl klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo galėjo būti išspręstas neteisingai, o šio pažeidimo apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o bankroto bylos iškėlimo atsakovui klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., ĮBĮ 10 str. 8 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Akritas“ klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.