Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-03-27 · Byla Nr. N-575-1422-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-27
Bylos Nr.
N-575-1422-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Stasys Gudynas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-1422/2009Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 45.4.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. kovo 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Stasio Gudyno ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 10 d. nutarimo J. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Patrulių rinktinės pareigūnas 2008 m. gegužės 22 d. surašė J. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2008 m. gegužės 22 d., 18³⁰ val. Šiauliuose, Bielskio gatvėje vairavo transporto priemonę VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,73 prom.). Šiais savo veiksmais J. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 68 punkto reikalavimus, tuo padarydamas administracinį teisės pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.

II.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. birželio 10 d. nutarimu pripažino J. V. kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 2000 Lt baudą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė įrodyta byloje surinkta rašytine medžiaga, bei jo prisipažinimu. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laikė tai, jog pažeidėjas nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, anksčiau administracine tvarką nebaustas, teisės pažeidimą padarė būdamas neįgalus, atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Įvertinęs byloje surinktą medžiagą, pirmosios instancijos teismas taikė ATPK 30¹ straipsnį ir J. V. skyrė sankcijoje numatytos baudos minimumą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

III.

Apeliaciniu skundu Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyrius (toliau – Institucija) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2008 m. birželio 10 d. nutarimą ir paskirti J. V. administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Institucija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutarimą šioje administracinio teisės pažeidimo byloje atsižvelgė tik į padaryto pažeidimo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, pažeidėjo asmenybę, tačiau netinkamai vadovavosi ATPK 30¹ straipsnyje numatytais teisingumo ir protingumo kriterijais ir neteisingai įvertino padaryto pažeidimo aplinkybes. Apeliantas teigia, kad teismas net neatsižvelgė į tai, jog pažeidėjas net tris kartus buvo baustas už vairavimą neblaiviu, kad tyčiniais savo veiksmais šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir tik policijos pareigūnų dėka nespėjo padaryti žalos sau ir aplinkiniams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skundžiamu nutarimu J. V. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per švelni. Apeliantas mano, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti specialiosios teisės atėmimo.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. J. V. ne tik vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (net 1,73 prom.), bet ir vengė atsakomybės - atsisakė pateikti paaiškinimą, dėl įvykdytos veikos neprisipažino, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jau tris kartus yra baustas už vairavimą neblaiviu (b. l. 5-6), iš jų net du kartus vairuodamas neblaivus sukėlė eismo įvykį. Kadangi J. V. jau ne pirmą kartą pažeidžia ATPK 126 straipsnio normas, toks elgesys neigiamai apibūdina apelianto asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles.

Tai kad asmuo yra neįgalus, negali būti vertinama kaip ypatingai atsakomybę švelninanti aplinkybė, kadangi įstatymas nenumato, kad specialiosios teisės atėmimas negali būti skiriamas asmenims, kurie šia teise naudojasi dėl neįgalumo (ATPK 27 str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas J. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto teisės pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą, lengvinančia aplinkybe laikytinas kaltininko nuoširdus gailestis, pagalba išsiaiškinant pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. Kaip ne kartą savo suformuotoje praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą. Nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai atlieka savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, sulaikytas vairuojantis neblaivus, atsisakė pateikti pirminius paaiškinimus, nesutiko su alkoholio matuoklio parodymais. Tai, rodo, kad yra pagrindo asmens gailėjimąsi dėl padaryto pažeidimo laikyti deklaratyviu, t. y. nelaikyti jo lengvinančia aplinkybe. Be to, net ir pritaikius ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ši aplinkybė gali būti įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.

Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda yra per švelni, ji buvo netinkamai individualizuota, pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nebuvo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas panaikinamas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtos nuobaudos, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 10 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisStasys GudynasRičardas Piličiauskas