- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-06-29
- Bylos Nr.
- 1-137-805/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28556-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Kaltinamasis
- G. A. V.
- Kategorijos
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:
G. A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, bedarbis, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 140 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis G. A. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2014 m. rugsėjo 1-22 dienomis, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, gyvendamas J. J. V. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iš prieškambaryje buvusio šaldiklio slapta pagrobė J. J. V. priklausančius 3200 litų (926,78 eurų), tuo nukentėjusiajam J. J. V. padarė 3200 litų (926,78 eurų) turtinę žalą.
Šiais veiksmais G. A. V. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.
Be to, jis 2015 m. gegužės 20 d. apie 19 val., apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (asmens blaivumo testas 0,32 promilės), J. J. V. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tarpusavio konflikto metu tyčia pastūmė tėvą J. J. V., dėl ko nukentėjusysis J. J. V. krisdamas susimušė kairį skruostą ir kairę ranką, bei juto fizinį skausmą.
Šiais veiksmais Gintaras A. V. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Iš kaltinamojo G. A. V. apklausos protokolo matyti, kad jis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog nuo 2013 m. birželio mėnesio gyvena pas tėvą J. J. V., 2013 m. rugsėjo mėnesį apie tris savaites gėrė alkoholinius gėrimus, išleidus savo pinigus nusprendė pavogti tėvui priklausančius pinigus. Tėvas buvo parodęs, kad iš pensijos sutaupytus pinigus laiko prieškambaryje esančiame neveikiančiame šaldiklyje, kurie buvo skirti jo laidotuvėms. Kiek buvo pinigų, nežino, tikėjosi paimtus pinigus uždirbęs padėti atgal. Už pagrobtus pinigus pirko alkoholį, apie tris savaites, gal ir daugiau, gėrė alkoholį. Galėjo būti, kad pavogtų pinigų yra pametęs. 2015 m. gegužės 20 dieną jis išgėrė apie 200 gramų degtinės apie 19 val. virtuvėje su J. J. V. kilo žodinis konfliktas, kurio metu supykęs tyčia už peties pastūmė tėvą, kuris nugriuvo ant grindų ant kairio šono. Tėvui J. J. V. buvo nubrozdintas kairys skruostas, skundėsi skausmu, sakė, kad susimušė kairę ranką. J. J. V. iškviesti policijos pareigūnai nustatė 0,32 promilių girtumą. Fizinį smurtą tėvo atžvilgiu panaudojo pirmą kartą. Dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi (b.l. 53, 67, 71).
Iš nukentėjusiojo J. J. V. apklausos protokolo matyti, kad 2014 m. rugsėjo 22 d., apie 12 val. pastebėjo, kad iš prieškambaryje buvusio šaldytuvo viršutinės lentynos dingo 3200 litų, paskutinį kartą pinigus buvo matęs 2014 m. liepos mėnesį. Pinigus pavogė sūnus G. A. V., nes jis nuolat girtauja, niekur nedirba. Sūnus kartu su juo gyvena, atsiprašė, jam pretenzijų neturi. Taip pat 2015 m. gegužės 20 d. apie pietus į namus sugrįžusio neblaivaus sūnaus G. A. V. paprašė nurašyti elektros skaitiklio rodmenis, dėl to kilusio konflikto metu virtuvėje jį pastūmė, jis nukrito ant grindų. Nukritęs susižalojo kairę ranką, kairį skruostą, juto fizinį skausmą (b.l. 19, 20, 32).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo G. A. V. prisipažinimo ir nukentėjusiojo J. J. V. parodymų, G. A. V. kaltę dėl padaryto nusikalstamos veikos taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:
2014 m. lapkričio 7 d. G. A. V. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad G. A. V. parodė vietą, iš kurios pagrobė tėvui J. J. V. priklausančius pinigus bei paaiškino, kur pagrobtus pinigus išleido (b.l. 56-58).
Iš 2014 m. rugsėjo 24 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – prieškambaryje, esančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad laužimo pėdsakų nematyti, prieškambaryje prie pietinės sienos stovi baltas šaldiklis, atidarytomis kameros durimis, apžiūrėjus kamerą, pinigų nerasta (b.l. 17-18, 27-28).
Iš 2015 m. gegužės 20 d. tarnybinio pranešimo „Dėl smurto artimoje aplinkoje fakto“ matyti, kad 2015 m. gegužės 20 d. G.s A. V. stūmė tėvą, dėl ko jis nukrito ir susižalojo rankas ir veidą (b.l. 29-30).
Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2015 m. gegužės 20 d. 22:02 val. G. A. V. nustatytas 0,32 promilių girtumas (b.l. 46).
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad G. A. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už G. A. V. padarytas nusikalstamas veikas gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Nukentėjusysis J. J. V. dėl jam nusikaltimais padarytos turtinės žalos civilinio ieškinio nepareiškė. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis G. A. V. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltimasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies – laisvės apribojimo ir jos dydžio (b.l. 74).
Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas nuosavybei ir žmogaus sveikatai, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo G. A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. G. A. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis praeityje buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, jis neteistas, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, psichiatrinio bei priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas, yra darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba, oficialių pajamų šaltinių neturi, sutinka su prokuroro pasiūlyta bausme (b.l. 74).
Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, į padarytų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį prevenciškai pataisyti, įvertinus kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis neturi oficialių pajamų, G. A. V. skirtina bausmės rūšis – laisvės apribojimą, kuri, pagal bylos aplinkybes bei charakterizuojančius kaltinamąjį duomenis, teismo manymu, yra tinkama bausmė kaltinamajam.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintina kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
G.A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu 12 mėnesių, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ir per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
G. A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ir per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir G. A. V. paskirti subendrintą 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ir per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. A. V. paskirti 10 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ir per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 1 dalies b punkto, 66 straipsnio pagrindais, į bausmės laiką G. A. V. įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2015 m. gegužės 20 d. iki gegužės 21 d., t.y. 1 dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, G. A. V. panaikinti.
Išaiškinti G. A. V., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.