Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), priteisti 80 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–3). Paaiškina, kad pareiškėjas buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, kurią 2011 m. sausio 14 d. paskirta atlikti Vilniaus PN. Pareiškėjui, kaip ir visiems 5 Vilniaus PN naujai atvykusiems asmenims, buvo patikrinta sveikata ir jokių sveikatos sutrikimų rasta nebuvo. 2012 metų vasarą pareiškėjas pradėjo dirbti valgykloje, kurioje darbo sąlygos buvo sunkios: buvo pastovi drėgmė, garai, skersvėjis, didžiulis karštis (nuo viryklės), darbas buvo be išeiginių dienų. Nurodytos darbo sąlygos sudarė palankias sąlygas į pareiškėjo organizmą patekusiam užkratui (tuberkuliozei) išsivystyti ir progresuoti. Tuberkuliozė pareiškėjui buvo diagnozuota 2016 metų gruodžio mėnesį. Nurodo, kad Vilniaus PN maistas buvo prastas: trūko vitaminų, racione nebuvo vaisių, trūko mėsos produktų, žuvies kokybė buvo labai prasta, todėl nuteistieji, kurie iš artimųjų negaudavo paramos arba labai mažą paramą, buvo priversti gyventi nepakankamai pasisotinus. Dėl maisto stokos ir kokybės nusilpę organizmai nepajėgūs priešintis infekcijai. Pranešimą, jog pareiškėjas galimai yra užsikrėtęs tuberkulioze, gavo 2017 metų vasario viduryje. Tuo tarpu plaučius šveičiant 2012m., 2013 m., 2014 m. jokių ligos požymių rasta nebuvo. Tikrinant plaučius 2015 m. rentgeno aparatu buvo pastebėtos nežymios dėmelės plaučiuose, tačiau į tai nebuvo atkreiptas dėmesys. Pareiškėjo manymu, jei 2015 m. Vilniaus PN sveikatos tarnyba būtų tinkamai sureagavusi į plaučiuose rastus patamsėjimus, tikrai būtų galima užkirsti kelią infekcijai, o gydymo ciklas nebūtų buvęs toks ilgas ir sudėtingas, liekamųjų reiškinių rizikos faktorius būtų buvęs mažesnis nei dabar. Tačiau dėl Vilniaus PN darbuotojų, atsakingų už sveikatos priežiūrą aplaidumo, sunkių darbo sąlygų, dėl vitaminų stokos maiste, nusilpo pareiškėjo organizmas ir pareiškėjas susirgo tuberkulioze. Atsižvelgiant į tai, kad tuberkulioze perduodama oro-lašeliniu būdu, Vilniaus PN administracija nepasirūpino užkrato patekimo užkardymu. 2017 m. vasario 27 d. pareiškėjas iš VPN buvo etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – LAVL), į kurią ištyrimui ir gydymuisi pareiškėjas buvo pristatytas 2017 m. kovo 1 d. Pažymi, kad imuniteto nusilpimas, tapimas neatspariu infekcijoms gali būti sietinas ir su tuo, jog pareiškėjas buvo laikomas Vilniaus PN, t. y. beveik pačiame Vilniaus miesto centre. Pagal Civilinės saugos centro duomenis oro užterštumas Vilniaus mieste, pagal nustatytą sunkiųjų ir kietųjų dalelių normą viršijamas 1,5 - 2,5 karto nei leidžiama, - daugiau nei 8mėn. per metus - laikotarpyje. Mieste gyvenantys žmones yra sąmoningai pasirinkę gyvenamąją vietą - tai žinodami. Nuteistiesiems, atvykusiems į Vilniaus PN, tokia informacija nėra teikiama, todėl nuteistieji ne tik neturi galimybės prašyti būti perkeliamiems bausmę atlikti į kitas įkalinimo įstaigas. Todėl nuteistųjų organizmas sąmoningai iš lėto yra nuodijamas sunkiosiomis dalelėmis. Pareiškėjas nurodo, kad infekcija kažkokiu būdu papuolė į Vilniaus PN teritoriją. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė didžiulę psichologinę traumą, emocinius išgyvenimus, nepilnavertiškumo jausmą, sveikatai padaryta neatitaisoma žala. Viso šito buvo galima išvengti, jei Vilniaus PN būtų informavę apie padidėjusią oro taršą, būtų suteikę normalias maitinimosi ir darbo sąlygas bei tinkamai būtų sureagavę į rastus patamsėjimus 2015 metais. Pareiškėjas pažymi, kad nors gydymas 2017 m. rugpjūčio 16 d. buvo baigtas, tačiau tuberkuliozė yra tokia liga, kurią galima tik sustabdyti, apgydyti. Susidarius palankiai tuberkuliozės lazdelių terpei, liga gali bet kada atsinaujinti. Pareiškėjas patyrė gilią psichologinę traumą, kuri yra lydima pastovios baimės, kad liga neatsinaujintų. Dėl baimės, kad liga neatsinaujintų, pareiškėjui išsivystė depresija, baimė dėl savo ir artimųjų sveikatos.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 19-24). Paaiškina, kad pareiškėjas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Vilniaus PN atvyko 2011 m. sausio 14 d. Laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 14 d. iki 2011 m. liepos 1 d. tris kartus buvo laikinai etapuotas į Šiaulių tardymo izoliatorių. Pareiškėjas 2017 m. vasario 27 d. iš Vilniaus PN buvo etapuotas į LAVL, nuo 2017 m. vasario 27 d. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne Vilniaus PN. Pareiškėjas skunde teigia, kad tuberkulioze susirgo dėl netinkamų darbo sąlygų Vilniaus PN valgykloje. Dėl šio skundo argumento atsakovės atstovas pažymi, kad pareiškėjas pats, savo laisva valia nuolat darbindavosi Vilniaus PN valgykloje, taip pat nuolat prašė, kad būtų didinamas jo užimamas etatas. Pareiškėjas, skunde teigdamas, kad tuberkulioze susirgo dėl darbo sąlygų Vilniaus PN. Taigi, pareiškėjo darbo sąlygos, taip pat ir gyvenimo sąlygos jį tenkino, priešingu atveju jis bet kada galėjo nutraukti darbo santykius ir gyventi kartu su kitais nuteistaisiais nuteistujų būriuose. Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus PN valgykloje dirbantys nuteistieji gyvena atskirai nuo kitų nuteistųjų atskirame būryje (atskirose nuo bendrojo sektoriaus gyvenamosiose patalpose). Nuteistiesiems dirbantiems valgykloje sukurtos šiek tiek palankesnės buities sąlygos, pvz. nuolat tiekiamas karštas vanduo asmens higienai palaikyti (darbas su maistu) ir pan. Šie nuteistieji gyvena atskirame būryje, kuriame gyvena apie 20 (dvidešimt) nuteistųjų. Vilniaus PN neturi duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtu kreipęsis i Vilniaus PN administraciją su skundais dėl darbo ar kalinimo sąlygų. Paaiškina, kad visiems Vilniaus PN nuteistiesiems kasmet atliekami krūtinės ląstos profilaktiniai rentgenologiniai tyrimai, siekiant kontroliuoti plaučių tuberkuliozės atvejus. Ginčo laikotarpiu Vilniaus PN atviros/aktyvios plaučių tuberkuliozės atvejų nebuvo nustatyta. Nurodo, kad Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos gydytoja, išnagrinėjusi pareiškėjo Sveikatos istoriją, pateikė išvadą, kad kadangi 2014 m. lapkričio 11 d. radiologas aprašo plaučiuose kairėje tvirtus tuberkuliozės židinius, gali būti, kad tuberkuliozinis užkratas buvęs anksčiau, tačiau nepasireiškė kliniškai. 2016 m. lapkričio 22 d. rentgenologinio tyrimo metu pareiškėjui nustačius kairėje plaučių pusėje smulkių židinių ir įtarus tuberkuliozinį procesą, pareiškėją nutarta siųsti į LAVL kontrolei po atlikto krūtinės ląstos tyrimo. Nurodo, kad nuteistųjų krūtinės ląstos tyrimus atlieka į laisvės atėmimo vietas atvykstantis LAVL radiologas su specialia tyrimui atlikti medicinine įranga. Tyrimas buvo atliktas Vilniaus PN, tačiau tyrimo rezultatai buvo vertinami LAVL ir tik vėliau atsiųsti į Vilniaus PN. Todėl Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnyboje gavus pareiškėjo tyrimo rezultatus pareiškėjas nedelsiant 2017 m. vasario 27 d. buvo siunčiamas į LAVL. Atsakovės atstovas dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad būdamas Vilniaus PN ir dirbdamas netinkamomis sąlygomis, jis susirgo nepagydoma liga (tuberkulioze), paaiškina, kad kaip matyti iš Užkrečiamų ligų ir AIDS centro viešai skelbiamų duomenų tuberkuliozė TBC plinta nuo žmogaus žmogui per orą su lašeliais. Apie trečdalis pasaulio gyventojų yra užsikrėtę tuberkuliozės bakterijomis (kitaip sakant yra infekuoti TBC bakterijomis), bet (dar) neserga ir neplatina ligos sukėlėjo. Tuberkuliozė yra gydoma ir išgydoma liga. Aktyviai, vaistams jautrios tuberkuliozės formai gydyti taikomas standartinis 4 antimikrobinių vaistų 6 mėnesių kursas. Dauginio atsparumo tuberkuliozė yra tokia tuberkuliozės forma, kurią sukelia bakterijos, nepaveikios galingiausiems pirmos eilės (arba standartiniams) vaistams prieš TBC. Atsparios vaistams tuberkuliozės formos yra gydomos antros eilės vaistais. Pažymi, kad LAVL nuo TBC pareiškėjas gydytas nuo 2017 m. kovo 16 d. iki 2017 m. rugsėjo 16 d., duomenų, kad pareiškėjas nebuvo išgydytas, jo asmens sveikatos istorijoje nėra. Todėl duomenų, kad tuberkulioze pareiškėjas, užsikrėtė būtent Vilniaus PN, taip pat kad nebūtų išgydytas nuo jos nėra. Pareiškėjas nenurodė, kad dėl persirgimo tuberkulioze atsirado kokie nors liekamieji reiškiniai. Pažymi, kad pareiškėjui planinio profilaktinio krūtinės ląstos tyrimo metu 2016 m. gruodžio 22 d. kairėje plaučių pusėje aptikta smulkių židinių, padaryta išvada: įtariamas tuberkuliozinis procesas kairėje. Pareiškėjui sveikatos sutrikimai nustatyti ne dėl jo nusiskundimų, o profilaktinio tyrimo metu. Iš LAVL 2018 m. liepos 30 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo, matyti, kad pareiškėjas 2018 m. liepos 30 dienai pastovaus gydymo negauna, t. y. pilnai išgydytas. Taigi, pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN profilaktinio tyrimo metu buvo nustatyti pakitimai plaučiuose, pareiškėjas operatyviai konvojuotas į LAVL, pritaikytas kvalifikuotas gydymas, kurio dėka pacientas/pareiškėjas pasveiko nuo TBC. Pabrėžia, kad pataisos įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Pareiškėjas nepateikia įrodymų, kad Vilniaus PN administracija būtų sąmoningai siekusi kankinti pareiškėją, žeminti jo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą. Pareiškėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas taip pat įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovės Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės dėl neteisėtų Vilniaus namų veiksmų, dėl kurių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2011 m. sausio 14 d. iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus atvyko į Vilniaus PN; laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 14 d. iki 2011 m. liepos 1 d. pareiškėjas 3 kartus buvo etapuotas į Šiaulių tardymo izoliatorių; 2017 m. vasario 27 d. pareiškėjas iš Vilniaus PN buvo etapuotas į LAVL (b. l. 25-26).

Vilniaus PN direktoriaus 2011 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 7-167 paties pareiškėjo prašymu buvo paskirtas 0,5 etatu valgyklos darbininku, nustatant 0,5 koeficientą minimalios mėnesinės algos dydžio atlyginimą nuo 2011 m. liepos 22 d. (b. l. 27, 28). Vilniaus PN direktoriaus 2012 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 7-102 pareiškėjas atleistas iš valgyklos darbininko pareigų nuo 2012 m. balandžio 24 d. (b. l. 29). Vilniaus PN direktoriaus 2013 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 7-116 paties pareiškėjo prašymu buvo paskirtas 0,5 etatu valgyklos darbininku, nustatant 0,43 koeficientą minimalios mėnesinės algos dydžio atlyginimą nuo 2013 m. balandžio 25 d. (b. l. 31). Vilniaus PN direktoriaus 2015 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 7-16 paties pareiškėjo prašymu pareiškėjas atleistas iš valgyklos darbininko pareigų nuo 2015 m. sausio 14 d. (b. l. 32). Nuo 2015-01-15 tarp Vilniaus PN ir UAB „Pontem“ buvo pasirašyta Maitinimo pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 24-3, pagal kurią UAB „Pontem“ įsipareigojo teikti maitinimo paslaugą Vilniaus PN nuteistiesiems; UAB „Pontem“ žinion perėjo ir Vilniaus PN valgykla, taip pat ir valgykloje dirbantys darbuotojai – nuteistieji; UAB „Pontem“ nuo sutarties pasirašymo momento nuteistuosius įdarbindavo per valstybės įmonę (toliau – VĮ) „Mūsų amatai“ (b. l. 20). VĮ „Mūsų amatai“ direktoriaus 2015 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 7/05-5 paties pareiškėjo prašymu buvo paskirtas 0,5 etatu virtuvės darbuotojo laikininko pareigoms, taikant 0,5 apmokėjimo koeficientą nuo 2015 m. sausio 15 d. (b. l. 33). VĮ „Mūsų amatai“ direktoriaus 2015 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 7/05-153 paties pareiškėjo prašymu buvo perkeltas iš 0,5 etato virtuvės darbuotojo į 0,75 etato virtuvės darbuotojo laikininko pareigas, taikant 0,5 apmokėjimo koeficientą nuo 2015 m. lapkričio 19 d. (b. l. 34). VĮ „Mūsų amatai“ direktoriaus 2016 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 7/05-51 paties pareiškėjo prašymu buvo perkeltas iš 0,75 etato virtuvės darbuotojo į virtuvės darbuotojo laikininko pareigas pilnu etatu, taikant 0,5 apmokėjimo koeficientą nuo 2016 m. balandžio 7 d. (b. l. 35).

Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos gydytoja V. G. 2019 m. sausio 4 d. surašė medicinos dokumentų išrašą/siuntimą (toliau – Išrašas), kuriame nurodė, kad pareiškėjui krūtinės ląstos tyrimai buvo atlikti 2010 m. spalio 21 d. – be patologinių pakitimų; 2014 m. lapkričio 4 d. – tvirti tuberkuliozės židiniai O/S12 (galėjo būti anksčiau persirgęs TBC); 2015 m. lapkričio 4 d. – be matomų patologinių pakitimų; 2016 m. gruodžio 22 d. – karėje S2 grupė smulkių židinių (išvada: įtariamas tuberkuliozinis procesas kairėje) (b. l. 82-83). Išraše, be kita ko, nurodyta, kad 2017 m. kovo 16 d. pareiškėjui diagnozuota tuberkuliozė, gydytas nuo 2017 m. kovo 16 d. iki 2017 m. rugsėjo 16 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Valstybė turi užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04).

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad dėl Vilniaus PN darbuotojų, atsakingų už sveikatos priežiūrą aplaidumo, sunkių darbo sąlygų, dėl netinkamos mytybos, nusilpo pareiškėjo organizmas ir pareiškėjas susirgo tuberkulioze; plaučių tuberkuliozė pareiškėjui paliko neišnykstančius padarinius sveikatos atžvilgiu ir gilią psichologinę traumą, kuri yra lydima pastovios baimės, kad ligos progresija neatsinaujintų. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas teigia patyręs fizines ir dvasines kančias, išgyvenimus, sukrėtimus, emocinę depresiją ir pažeminimą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad susirgimą tuberkulioze sąlygojo netinkamos darbo sąlygos valgykloje: buvo pastovi drėgmė, garai, skersvėjis, didžiulis karštis (nuo viryklės), darbas buvo be išeiginių dienų. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas valgykloje dirbo savo noru, įsakymai dėl pareiškėjo įdarbinimo buvo priimami atsižvelgiant į pareiškėjo prašymus (b. l. 27, 28, 31, 33-35). Iš skundo turinio ir bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamų darbo sąlygų nėra paremti jokiais įrodymais, skunde nedetalizuota. Pareiškėjas su skundais dėl netinkamų darbo sąlygų į Vilniaus PN administraciją nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, teismas šiuos pareiškėjo argumentus vertina kaip abstrakčius ir neturi pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus PN pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl pareiškėjo darbo sąlygų. Todėl pareiškėjo skundo argumentai, kad susirgimas tuberkulioze buvo sąlygotas netinkamų darbo, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde, be kita ko, teigia, kad dėl netinkamo (nepakankamo) maitinimo (vitaminų ir kt. medžiagų trūkumo), maisto kokybės nusilpo pareiškėjo organizmas, kas sąlygojo susirgimą tuberkulioze. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalį arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, ir kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, kuriose nustatyta, kad nedirbančių vyrų fiziologinė mitybos norma per parą sudaro 2 298 kcal. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių reikalavimus. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XII skyriuje „Nuteistųjų apsipirkimas parduotuvėje“ 76 punkte nustatyta nuteistųjų teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Teismas daro išvadą, kad trūkstant maisto pareiškėjas, kuris, be kita ko, ginčo laikotarpiu dirbo ir gavo darbo užmokestį, galėjo šia teise pasinaudoti. Iš skundo turinio ir bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamo maisto nėra paremti jokiais įrodymais, skunde nedetalizuota, kada ir kokių maisto produktų trūko. Pareiškėjas su skundais dėl nepakankamo maitinimo į Vilniaus PN administraciją nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, teismas šiuos pareiškėjo argumentus vertina kaip abstrakčius ir neturi pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus PN pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl pareiškėjo maitinimo. Todėl pareiškėjo skundo argumentai, kad susirgimas tuberkulioze buvo sąlygotas netinkamo maitinimo, atmestini kaip nepagrįsti.

Kaip minėta, pareiškėjas teigia, jog susirgimą tuberkulioze, be kita ko, sąlygojo aplaidus Vilniaus PN sveiktos priežiūros darbuotojų elgesys. Teismų praktikoje pripažįstama, jog ginčai dėl žalos, padarytos pacientui netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimu atlyginimo yra civiliniai, todėl toks ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Pažymėtina, kad ginčai dėl žalos, padarytos pacientui netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimu atlyginimo yra civiliniai, todėl toks ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausias administracinis teismas (2014 m. gegužės 16 d. nutartis Nr. A858-338/2014; 2017 m. kovo 27 d. nutartis Nr. A-968-502/2017).

Teismas pažymi, kad byloje nenustatyta, jog tuberkulioze pareiškėjas užsikrėtė būtent Vilniaus PN. Be to, tuberkulioze užsikrečiama oro lašeliniu būdu.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į minėtus teisės aktus ir teismų praktiką, pareiškėjo skundo bei atsakovės atstovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimų į skundą argumentus, darytina išvada, kad byloje nėra nustatyti atsakovės atstovo neteisėti veiksmai pareiškėjo atžvilgiu. Nenustačius CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, kilimo sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.