- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-21
- Bylos Nr.
- ATP-1032-594/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-05717-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. M. (toliau – V. M.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu V. M. pripažintas kaltu už tai, kad jis 2015 m. liepos 28 d., 16 val. 20 min., Kaune, L. Z. g. 13, vairuodamas automobilį Seat Alhambra, valstybinis numeris T13750, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, jog tai daryti saugu ir važiuodamas atbulas atsitrenkė į kitą automobilį. Įvykus eismo įvykiui apie įvykusį eismo įvykį nepranešė apie tai nukentėjusiajam, o jo nesant įvykio vietoje – policijai ir pasišalino iš įvykio vietos. Įvykio metu apgadinti du automobiliai. Tokiais savo veiksmais V. M. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d..
Už šių pažeidimų padarymą, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., V. M. buvo paskirta galutinė subendrinta 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. M. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą, sušvelninant jam paskirtą administracinę nuobaudą – paliekant paskirtą 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų baudą, tačiau netaikant teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo.
Apelianto teigimu, jis vykdo individualią veiklą, t. y. teikia taksi (keleivio vežimo) paslaugas, iš šios veiklos gaunamos pajamos yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis. Su sutuoktine augina nepilnametį sūnų, tuo tarpu sutuoktinės uždirbamos pajamos siekia vos 250 eurų per mėnesį. Be to, prieš metus V. M. buvo atlikta stuburo išvaržos operacija, dėl ko jam yra apribota galimybė dirbti fizinį darbą, tokiu būdu, taksi vairuotojo darbas yra vienas iš nedaugelio darbų, kurį pagal savo sveikatos būklę jis gali dirbti. Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad V. M. ankščiau nebuvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi, o dėl padaryto teisės pažeidimo nuoširdžiai gailisi ir geranoriškai sutinka nukentėjusio automobilio savininkui atlyginti eismo įvykio metu jo patirtus turtinius nuostolius. Esant šioms aplinkybėms, V. M. atžvilgiu prašoma taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba pateikė atsiliepimą į V. M. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti, nurodant, kad nagrinėjamu atveju V. M. administracinė nuobauda už padarytus administracinius teisės pažeidimus paskirta teisėtai ir pagrįstai, nuobaudų skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo, o sąlygų taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą, nėra.
V. M. apeliacinis skundas atmetamas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu V. M. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.. Ginčo dėl paties pažeidimo fakto nėra. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, abejoti apylinkės teismo išvadomis dėl V. M. kaltės, neturi teisinio pagrindo. Apeliaciniu skundu keliamas tik administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nuostatomis, sušvelninti skundžiamu apylinkės teismo nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str.).
Bendrosios administracinių nuobaudų už padarytus administracinius teisės pažeidimus skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ATPK 30 str., remiantis kuriuo, nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nuo šių bendrųjų administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių galima nukrypti tik ATPK 30¹ str. pagrindu, numatančiu, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau, net ir esant tokiai galimybei, visgi akcentuotina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų.
Teismų praktikoje nuolat pateikiami išaiškinimai, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 130 str. 1 d. gali būti taikoma labai skirtingose situacijose. Pagal šią dalį administracinė atsakomybė gali būti taikoma tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejai, kai žala yra nežymi, o vairuotojas sąžiningai klysta vertindamas įvykio aplinkybes. Taigi parenkant nuobaudų rūšį ir dydį už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą būtina vertintini visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus. Teisinga, proporcinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz. kasacinės nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-70-2014 ir kt.).
Šių duomenų plotmėje vertinant pirmosios instancijos teismo bausmės skyrimo V. M. motyvus matyti, kad apylinkės teismas atsižvelgė padarytų administracinių teisės pažeidimų pavojingumą, įvertino tai, kad teisės pažeidėjas, nors praeityje ir buvo baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino jo prisipažinimą įvykdžius jam inkriminuotus teisės pažeidimus bei nuoširdų gailestį dėl jų įvykdymo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsižvelgė ir į tai, kad byloje nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, dėl ko sprendė, kad V. M. atžvilgiu paskyrus administracines nuobaudas – baudas, numatytas ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijų ribose, bei papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai, kam, įvertinus nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, V. M. inkriminuotų teisės pažeidimų įvykdymo aplinkybes bei jo asmenybę, pritaria ir aukštesnysis teismas. Byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurioms esant apelianto atžvilgiu galėtų būti taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos ir jų pagrindu neskiriama ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta privaloma administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
Apelianto dėstomos aplinkybės, susijusios su jo darbo pobūdžiu, finansine padėtimi bei sveikatos būkle, priešingai nei tai suvokia V. M. nelaikytinos išimtinėmis, ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę bei suponuojančiomis mažesnės nuobaudos už minimalią skyrimą. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Kitoks šios normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės įstatymui principo, bet ir įstatymų leidėjo ketinimų. Atsižvelgdamas į tai, kad pasišalinimu iš eismo įvykio vietos padaroma žala kito asmens turtui ir jos atlyginimas nežinant kalto asmens yra apsunkinamas, įstatymo leidėjas, sankcijoje už šį pažeidimą nustatydamas ne tik piniginę baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui.
Atmetant V. M. apeliacinio skundo argumentus akcentuotina ir tai, kad ta aplinkybė, jog jo darbas yra susijęs su automobilio vairavimu, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio (dažno transporto priemonės vairavimo) pavojus tampa dar didesnis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į paties apelianto poziciją bei jo dėstomas analizuojamo įvykio aplinkybes. Jo teigimu (taip paaiškinime), jis pajutęs savo vairuojamo automobilio kontaktą su Ford Mondeo automobiliu išlipo iš automobilio pasižiūrėti, tačiau pastebėjęs, jog Ford Mondeo automobiliui jokia žala nepadaryta, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Vertinant šią apelianto versiją bei jos sąžiningumą, vis tik pažymėtina, kad ji iš esmės neatitinka faktinių nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytų aplinkybių. Remiantis byloje pateiktomis apgadintų automobilių fotonuotraukomis matyti, kad automobilio Ford Monedo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimai nagrinėjamu atveju buvo matyti akivaizdžiai – įskilęs galinis bamperis, ko nepastebėti, aukštesniojo teismo įsitikinimu, nebuvo jokios galimybės, todėl teigti, jog nagrinėjamu atveju apeliantas sąžiningai klysta vertindamas įvykio aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Tokia V. M. pozicija neabejotinai atskleidžia jo cinišką požiūrį į visuomenėje priimtas bendrąsias elgesio normas bei kito asmens turtą, kadangi jis, nepaisydamas savo neteisėtais veiksmais padarytos žalos kito asmens turtui, iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas nustatytą tvarką, vis tik pasišalino. Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, V. M. skiriama nuobauda turėtų jį nubausti bei sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas, priešingai nei tai suvokia apeliantas, pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartų aplinkybių visumą, įvertinus jas bendrajame teismų praktikos kontekste, konstatuotina, kad V. M. paskirta administracinė nuobauda nėra aiškiai per griežta, ji atitinka ATPK įtvirtintus nuobaudų skyrimo principus, yra adekvati padarytam pažeidimui ir pakankama, jog nuobaudos tikslai būtų pasiekti, todėl keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
V. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.