Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. I. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. iš byloje esančio sutuoktuvių liudijimo matyti, kad O. T.-I. ir M. I. susituokė (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota Kaišiadorių CBAĮ biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20). O. I. ir M. I. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus – R. I. (pareiškėjas) (b. l. 19), kuris yra vienintelis jų vaikas (b. l. 8–9). Pareiškėjo tėvas mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 18), motina mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 17). Pareiškėjo tėvai gyvendami santuokoje įsigijo gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius tinklus-pavėsinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius-lauko tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 12–15). Pareiškėjo tėvai iki mirties gyveno ir buvo deklaravę gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini) (b. l. 23).

4. Pagal Kauno regioninio valstybės archyvo išduotą 2025 m. lapkričio 13 d. pažymą, 1970–1979 metų Kaišiadorių rajono, (duomenys neskelbtini) apylinkės, (duomenys neskelbtini)kaimo ūkinėse knygose įrašytas M. I. ūkis. Ūkiui priklausantys pastatai įrašyta: gyvenamas namas (1957 m), tvartas (1960 m), rūsys (1962 m). Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos išduota pažyma, kurioje pažymima, kad M. I. ir O. I. pagal 1976–1978 metų ūkinę knygą gyveno kartu (duomenys neskelbtini) ir vedė bendrą ūkį (b. l. 23). 1980–1982 metų (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėje knygoje įrašytas M. I. ūkis (pavardė perbraukta ir įrašyta: mirė (duomenys neskelbtini). Knygos skiltyje „Šeimos galvos pavardė, vardas, tėvo vardas“ įrašyta I. O., S., gim. (duomenys neskelbtini). Knygos skiltyje „Ūkiui priklausantys pastatai“ įrašyta: medinis gyvenamas namas šiferio stogu (1956 m.) 48 kv. m, bendras (naudingas plotas), tvartas (1956 m.), daržinė (1956 m.), bulvinė betoninė (1960 m.) (b. l. 7). O. I. 2002 m. gegužės 29 d. įgijo žemės sklypą, kuriame yra minėti statiniai.

5. Po pareiškėjo tėvo mirties Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iame notaro biure paveldėjimo byla pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 21–22). Po pareiškėjo motinos mirties palikimą priėmė pareiškėjas (b. l. 24). Mirus pareiškėjo tėvui, pareiškėjo motina liko gyventi tame pačiame name (b. l. 7). Pareiškėjas nurodo, kad jo motina iš karto po sutuoktinio (pareiškėjo tėvo) mirties pradėjo valdyti jo likusią turto dalį, rūpintis jo turtu kaip savo (valdė, naudojosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius).

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 444 straipsnio 1 dalies ir 445 straipsnio nuostatas, padarė išvadą, kad juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).

8. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardinti CPK 444 straipsnyje, juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę. Taigi, svarbu išsiaiškinti, ar pareiškėjo prašomas nustatyti faktas sukels jo nurodytus teisinius pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis 3K-3-373/2007).

9. Vadovaujantis 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsniu, civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus (2001 m. liepos 1 d.) šiam kodeksui. Pareiškėjo tėvas mirė iki šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. (duomenys neskelbtini), todėl paveldėjimo santykius reglamentuoja 1964 m. liepos 7 d. priimtas Civilinis kodeksas (Žin., 1964, Nr. 19-138).

10. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį tam, kad priimtų palikimą, įpėdinis turėjo išreikšti savo valią per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Analogiški palikimo priėmimo būdai įtvirtinti ir šiuo metu galiojančiame Civiliniame kodekse (CK 1.8 straipsnio 1 dalis, CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

11. CPK 177 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, todėl vadovaujantis šia teisės norma, laikytina, kad pareiškėjas prašomą faktą įrodinėja leistinomis priemonėmis. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai rodymai, nes jeigu pareiškėjai turėtų tiesioginių prašomą faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis).

12. Pareiškėjo motina O. I. po (duomenys neskelbtini) pareiškėjo tėvo M. I. mirties perėmė ir pradėjo valdyti jo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą – liko gyventi tame pačiame name, kuriame gyveno kartu su pareiškėjo tėvu, pradėjo rūpintis jo turtu kaip savo - valdė, naudojosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, tai yra faktiškai priėmė M. I. palikimą. Duomenų apie testamentą ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į M. I. turtą, nepateikta. Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

13. Kadangi pareiškėjo prašomą nustatyti faktą patvirtino kiti byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka. Kitokia tvarka pareiškėjas negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (CPK 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjui juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, tai yra, tik šiuo būdu galima įgyvendinti jo teisę paveldėti tėvo M. I. palikimą.

14. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus ir tai, jog kitų asmenų, pretenduojančių į M. I. turtą, nėra, konstatuoja, kad yra pagrindas paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjo motina O. I. priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio (pareiškėjo tėvo) M. I., mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 8 punktas).

15. Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, pareiškime nurodyta paveldimo turto apimtis (sudėtis) reikšmės neturi, nes teismas sprendžia ar patenkinti pareiškimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį viso palikimo priėmimo faktą, arba tokį pareiškimą atmesti, tai yra, šios kategorijos bylose teismas, priimdamas sprendimą palikimo sudėties neidentifikuoja, nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas buvo, ar nebuvo nurodęs pareiškime tikslią palikimo sudėtį.

16. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 0,59 Eur ir yra mažesnės už minimalų priteistiną dydį (8 Eur), todėl valstybei nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio M. I., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.