Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-10-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-585-72-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-07
Bylos Nr.
1A-585-72-2010
Teisminio proceso Nr.
1-04-1-00503-2009-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ričardas Gilys, Nijolė Sušinskienė, Tomas Zdanavičius (pran.)
Nuteistasis
B. M.
Advokatai
Alfonsas Mašalas
Teisėjas Tomas Zdanavičius Baudž. byla Nr. 1A-585-72/2010

Teisėja Jolanta Raščiuvienė Teisminio proceso Nr. 1-04-1-00503-2009-5 Procesinio sprendimo kategorija

(S)

2.4.6.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUBaudž.byla Nr.1A-00265-145-2006-59

2010 m. spalio 7 d.

Procesinio sprendimo kategorija
Panevėžys

1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Ričardo Gilio ir Nijolės Sušinskienės, sekretoriaujant Astai Railaitei, dalyvaujant prokurorui Ignui Railai, nuteistajam B. M., jo gynėjui advokatui Alfonsui Mašalui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo B. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 201 str. 2 d. ir nuteistas 40 MGL (penkių tūkstančių dviejų šimtų litų) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. M. nuteistas už tai, kad nuo tyrimo metu nenustatytos datos ir valandos iki 2009 m. vasario 3 d. 10.40 val., turėdamas tikslą realizuoti, gyvenamojo namo, esančio Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), kambaryje neteisėtai laikė 58 920 cm/3 techninio etilo alkoholio skiedinių, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija (stiprumas) – 94,5 – 95,1 tūrio %.

Šalies argumentai

Skundu nuteistasis B. M. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti. Nurodo, kad jau įžanginėje nuosprendžio dalyje teismas klysta nurodydamas, kad jis gyvena Panevėžio rajone, Karsakiškio seniūnijoje, (duomenys neskelbtini). Teigia, kad jis bei visi jo šeimos nariai, kaimynai, išskyrus muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnus bei įslaptintą liudytoją, labai aiškiai ir suprantamai nurodė, kad jis gyvena Panevėžyje, o (duomenys neskelbtini), Panevėžio rajone, yra tik deklaravęs gyvenamąją vietą. Nurodo, kad teismas, nuosprendžio aprašomojoje dalyje teigdamas, kad jis viso proceso metu davė prieštaringus parodymus, klysta. Teigia jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir duodamas parodymus teisme, nuosekliai ir aiškiai nurodė jam žinomas aplinkybes. Jam nesuprantamas aplinkybių apie buto raktus iškėlimas ir kai kurių gal būt nereikšmingų aplinkybių nežymus nesutapimas. Tai, kad jis buto raktus davė nuomininkui, sakė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir duodamas parodymus teisme. Tai, kad liudytoja J. M. duodama parodymus teigė, kad ji anksčiau raktą turėjo, o dabar nebeturi, mano didelės reikšmės kvalifikuojant jo veiką neturi. Nesupranta, kodėl teismas vertina jo parodymus apie važinėjimo dažnumą į butą, kuriame buvo rastas spiritas kaip prieštaringus, jei jam ikiteisminio tyrimo metu klausimas kas kelios dienos jis važiuodavo į butą net nebuvo užduotas. Nurodo, kad dar keistesni teismo nuosprendyje nurodyti motyvai, kad liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai yra vertintini labiau nei asmenų, kurie gyvena tame pačiame name, ir kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme duodami parodymus, priešingai nei teigiama nuosprendyje, nesipainiojo, buvo nuoseklūs. Tai, kad kai kurios neesminės jų parodymų detalės ir skyrėsi, galima paaiškintini tuo, kad jo kaimynai yra paprasti kaimo žmonės, dalyvaudami teismo posėdyje galėjo jaudintis, dėl garbaus amžiaus, streso ir noro kuo teisingiau duoti parodymus, galėjo ir kai ką praleisti ar išreikšti savo mintis ne taip. Keista, kad teismas nežymius duodamų parodymų neatitikimus teismo posėdžio metu siekė ne pašalinti, bet supainioti ir sumaišyti. Nesupranta, kodėl teismas įžvelgė jo parodymų nelogiškumą, kai jis paaiškino, kad atvykdamas kas kelios dienos į minimą butą, jame nematė nuomininko. Negi žmogus, kuris nuomojasi butą, kas dvi - tris dienas privalo prisistatyti buto savininkui, kaimynams. Be to, jei žmogus kažkur tai laiko spiritą, tai jis privalo gabenti talpas su spiritu į nuomojamas patalpas taip, kad matytų visi kaimynai bei kaimo gyventojai, taip pat būtinai vaikščioti į tualetą, kūrenti patalpas. Mano, kad asmuo Darius, kuris iš jo nuomojosi butą, gal tik kelis kartus buvo atvykęs į minėtą butą, kuriame laikė spiritą bei cigaretes ir jam save parodyti kaimynams jokio reikalo bei būtinumo nebuvo. Be to, kiekvienas žmogus tokioje situacijoje stengtųsi slėptis, nesirodyti kaimynams bei savininkams. Nesupranta, kodėl teismas vertindamas liudytojų parodymus, kad jis jokios nusikalstamos veikos nepadarė, visai nevertino muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų veiksmų bei elgesio. Teigia pareigūnai, jam nurodžius, kad indai, cigaretės, priklauso ne jam, nepaėmė nuo indų su spiritu bei cigarečių pakuočių pirštų antspaudų, DNR pavyzdžių, nepateikė jam peržiūrėti asmenų kartotekų, kurie galimai vykdo ar yra įvykdę nusikalstamas veikas, laiku ir tinkamai nereagavo į jo gynėjo pranešimą apie nuomininko Dariaus pasirodymą (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotyje. Keistas ir nuosprendžio teiginys, kad liudytojų S. J., N. K., V. Ž., J. S. parodymai dėl asmens, kuris prisistatė nuomininku, prieštarauja jų parodymams ikiteisminio tyrimo metu ir prieštarauja jo parodymams bei prieštarauja vieni kitų parodymams. Mano, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra aiškiai painiojamasi bei klaidingai traktuojami minimų liudytojų parodymai, o tai rodo, kad teismas buvo šališkas ir neobjektyvus. Nesupranta, kodėl pagal muitinės kriminalinės tarnybos darbuotojų pateiktus neva teisingus duomenis, buvo jam priklausančiose patalpose surastas spiritas ir cigaretės, tačiau kažkodėl nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo apklaustas asmuo, nurodytas (duomenys neskelbtini) pavarde. Be to, tų pačių liudytojų, apklaustų Panevėžio miesto apylinkės teisme administracinėje byloje, parodymai buvo vertintini kaip nuoseklūs. Nurodo, jog teismų praktikoje visos aplinkybės, kurios yra neaiškios, visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo, t. y. jo naudai.

Teismo posėdyje nuteistasis bei pastarojo gynėjas advokatas prašo skundą tenkinti, prokuroras - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo B. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu padarė teisingas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių, baudžiamojo įstatymo taikymo, nuteistojo kaltės bei jam paskirtos bausmės dydžio.

Apeliaciniu skundu B. M. nesutinka su teismo išvada, kad jis gyvena Panevėžio rajone, Karsakiškio seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) ir teigia, kad tokia išvada padaryta nepagrįstai remiantis muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų bei įslaptinto liudytojo parodymais. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenimis, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad B. M. nuolat gyvena (duomenys neskelbtini) ir tinkamai tai motyvavo. Liudytojais apklausti muitinės pareigūnai D. B., V. P., A. V. ir A. B. teisme parodė, jog turėdami informacijos, kad B. M. prekiauja alkoholiu bei cigaretėmis ir priėmę sprendimą atlikti kratą, nuvyko pas jį į namus, esančius(duomenys neskelbtini). B. M. namuose nerado. Paklausė kaimyno, kur būtų galima surasti B. M.. Kaimynas parodė, kur B. M. gyvena ir nurodė, kad jis šiuo metu yra išvykęs į mišką malkų bei davė jo telefono numerį. Paskambino duotu telefonu, atsiliepęs asmuo prisistatė B. M.. Su B. M. susitarė susitikti jo namuose (duomenys neskelbtini). Liudytojai teigia supratę, jog patalpos (duomenys neskelbtini) yra gyvenamos. Žiemos metu viduje buvo šilta, kūrenosi krosnis, patalynė buvo sujaukta, matėsi, kad miegota, ant stalo matėsi maisto likučiai. B. M. elgėsi kaip savo namuose, prireikus atsuktuvo, jį greitai surado. B. M. supažindinus su kratos protokolu, jis pasakė, kad jam nėra ko slėpti ir parodė tarą su spiritu bei paaiškino, kad spiritą nusipirko savo reikmėms, kurio dalį jau yra suvartojęs. Su B. M. jokios kalbos apie kitus asmenis, kurie gyventu jo namuose, nebuvo. Kitos patalpos – tai daržinė, buvo nešildomos, B. M. sakė, kad ten vasarą miega darbininkai. Jokio objektyvaus pagrindo netikėti minėtų liudytojų parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo, nes šių liudytojų parodymus patvirtina liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas parodymai, kad B. M. nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), taip pat Panevėžio rajono Karsakiškio seniūnijos seniūnės charakteristika, kurioje kategoriškai nurodyta, kad B. M. savo gyvenamąją vietą deklaravęs Panevėžio rajone, Karsakiškio seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) ir šiuo adresu gyvena, išlaiko nepilnametį sūnų N. M. ir dėl B. M. netinkamo elgesio seniūnijoje nusiskundimų nėra įregistruota. Byloje nėra duomenų, kad muitinės pareigūnai būtų turėję tikslą apkalbėti B. M. ir tokiu būdu dirbtinai sukurti jį kaltinančius įrodymus bei būtų buvę suinteresuoti bylos baigtimi. Be to, ir pats B. M. teigė, jog su muitinės pareigūnais jokio konflikto nebuvo, jis jų anksčiau nepažinojo. Byloje nėra jokių duomenų, kad krata bute (duomenys neskelbtini) būtų atlikta pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą. Pats B. M. kratos protokole pasirašė, nenurodė jokių pastabų, kad trys talpos su etilo alkoholio skiediniais, priklauso ne jam. Iš to seka, kad B. M., siekdamas išvengti atsakomybės, tik vėliau pateikė versiją, kad jo namuose rastas spiritas priklauso ne jam, o yra kažkokio nuomininko. Todėl pagrįstai teismas jo parodymus vertino kritiškai. B. M. teigimu, talpas su skysčiu jis radęs kratos išvakarėse. Norėdamas apie tai išsiaiškinti su nuomininku, ieškojo jo telefono numerio, tačiau nerado. Policijai apie jam priklausančiame bute laikomas talpas su skysčiu būtų pranešęs kitą dieną. Tačiau B. M. ne tik kad nepranešė policijai apie jo bute laikomas tris talpas su skysčiu, kuriuose kaip pats parodė, įtarė, jog gali būti laikomas alkoholis, bet ir iš buto išėjo, prašė kaimyno atnešti alaus bei tą dieną išvyko į mišką malkų. Kad B. M. gyvena bute (duomenys neskelbtini) nepaneigė ir liudytoja apklausta jo žmona E. M.. Pastaroji teisme tvirtino, kad jos santykiai su vyrų normalūs, pati gyvena daugiausia Panevėžyje, o B. M. būna ir mieste, ir kaime. Tačiau iš liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas parodymų matyti, kad B. M. su žmona nebendrauja praktiškai dvejus metus, gal net ir daugiau laiko, ji pas jį į (duomenys neskelbtini) esantį butą neatvažiuoja. Be to, liudytoja E. M. teigdama, jog butas (duomenys neskelbtini) buvo išnuomotas, konkrečiai nenurodė, kokias sąlygas jos vyras buvo sudaręs su tariamu nuomininku. Pats B. M. viso tyrimo metu taip pat nepateikė jokios su nuomininku sudarytos sutarties, jo telefono numerio bei nenurodė jokių aplinkybių, pagal kurias būtų buvę galima nustatyti jo nurodytą nuomininką. Apklausti liudytojai N. K., J. S., V. Ž. bei S. J. nors ir teigė, kad B. M. žiemą bute (duomenys neskelbtini) negyvena, o į jį atvažiuoja tik vasarą, tačiau jie painiojosi duodami parodymus, buvo nenuoseklūs viso proceso metu. Be to, minėti liudytojai, išskyrus S. J., tvirtino, jog svetimo žmogaus, gyvenusio pas B. M., nėra matę. Kad atvykęs į butą (duomenys neskelbtini), jame niekada nėra sutikęs nuomininko, nurodė ir pats apeliantas. Todėl pagrįstai apylinkės teismas konstatavo, kad minėtų liudytojų parodymai nepaneigė, jog B. M. gyvena bute (duomenys neskelbtini).

Apeliaciniu skundu nuteistasis B. M. nesutinka su teismo išvada, kad jo parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Atsakydama į šį apeliacinio skundo argumentą, kolegija pažymi, kad apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad B. M. parodymai teisme ne tik kad prieštarauja jo paties parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, bet prieštarauja ir kitų liudytojų parodymams bei rašytiniams bylos įrodymams ir dėl to išdėstė išsamius motyvus. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad B. M. parodymai nesutapo su liudytojos J. M. parodymais dėl raktų nuo buto (duomenys neskelbtini) turėjimo aplinkybių, taip pat su B. M. parodymais dėl daiktų, buvusių bute, kai jis tariamai buvo išnuomotas nuomininkui Dariui, padėjimo aplinkybių. B. M. parodymai skyrėsi ir dėl nuvykimo į butą (duomenys neskelbtini), kuomet jis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog į butą nuvykdavo retai. Tuo tarpu teisme jau aiškino tą žiemą į butą nuvykdavęs dažnai - kas tris dienas. B. M. parodymai nesutapo ir su liudytojo S. J. parodymais, kuomet jis teigia apie nuomininką jo bute kaimynams nėra sakęs, tuo tarpu liudytojas S. J. teisme teigė, kad jis pats B. M. klausė, kas pas jį lankosi ir B. M. jam nurodė, kad jo nuomininkas. Be to, minėtas liudytojas aiškino, kad B. M. žiemą bute negyveno ir į jį visai neatvažiuodavo, kai tuo tarpu pats B. M. teigia į butą (duomenys neskelbtini) atvažiuodavęs ir žiemą. B. M. nurodytą aplinkybę, jog jis neskiria automobilių markių ir negali nurodyti, kokiu automobiliu važiavo jo nurodytas asmuo iš Utenos vardu Darius, pilnai paneigia tarnybinis pranešimas (T. 1, b. l. 151), kuriame nurodyta, kad B. M. savo vardu yra registravęs įvairių markių aštuonias transporto priemones.

Apeliantas nesutinka ir su liudytojų S. J., N. K., V. Ž. ir J. S. parodymų įvertinimu nurodydamas, jog teismas aiškiai painioja bei klaidingai traktuoja nuoseklius minėtų liudytojų parodymus, teisinančius jį bei pagrindžiančius jo duotus parodymus. Tačiau kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertinęs minėtų liudytojų parodymus, duotus viso proceso metu, pagrįstai nurodė, jog šių liudytojų parodymai teisme ne tik kad prieštarauja jų pačių parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, bet esminėse detalėse nesutampa ir tarpusavyje, prieštarauja B. M. parodymams ir dėl to išdėstė išsamius motyvus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo padarytų išvadų ar jomis abejoti, su jomis sutinka. Kolegija pažymi, kad byloje surinktų įrodymų vertinimas – išimtinė teismo teisė ir pareiga. Kiekvienu atskiru atveju teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia klausimą, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu apelianto nuomonė dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privaloma. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog minėti liudytojai, visi būdami nuteistojo kaimynai, painiodamiesi savo parodymuose, siekė B. M. padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tuo tarpu liudytojų A. V., A. B., D. B., V. P. parodymai pagrįstai laikytini patikimu įrodymų šaltiniu, šių liudytojų parodymus pilnai atitinka ir kiti rašytiniai bylos duomenys. Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes. Visus įrodymais pripažintus duomenis teismas vertino ir atskirai, ir lygindamas juos tarpusavyje, darė tai pagal vidinį įsitikinimą. Teismas nuosprendyje išdėstė visus teisiamajame posėdyje išnagrinėtus duomenis, kuriuos pripažino įrodymais ir nurodė, kuriais iš jų grindžiama B. M. kaltė. Taip pat nurodė, kurių liudytojų parodymais remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems įrodymams šioje byloje bei kurių liudytojų parodymais nesiremia ir juos atmeta bei dėl to nurodė išsamius motyvus. Tuo tarpu paties apelianto neigiama nuomonė dėl vieno ar kito byloje esančio įrodymo vertinimo nepaneigia šių teismo išvadų. Visi nuteistojo kaltę patvirtinantys įrodymai atitinka LR BPK 20 str. 3 ir 4 dalyse įrodymams keliamus liečiamumo ir leistinumo reikalavimus ir, remiantis išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, buvo tinkamai ištirti ir įvertinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kolegija konstatuoja, jog sprendžiant nuteistojo B. M. kaltės klausimą, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus bei paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. O tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip tai norėtų apeliantas, negali būti vertinama teismo subjektyvumu bei šališkumu.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistojo B. M. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Tomas ZdanavičiusRičardas GilysNijolė Sušinskienė