Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. K. 2 000 Lt aplinkai padarytai žalai atlyginti dėl neteisėtai iškirstų medžių. Nurodė, atsakovas neteisėtai iškirto du žalius klevus, kurių skersmuo 24 cm ir 26 cm, augusius Genių g. 25, Vilniuje, „Atžalyno” pradinės mokyklos teritorijoje. Atsakovas, kurio pragyvenimo šaltinis yra medžių kirtimas, turėjo žinoti, kad tokių veiksmų atlikimui būtina gauti Vilniaus miesto savivaldybės leidimą, todėl neturėdamas rašytinės sutarties, negalėjo pradėti medžių kirtimo darbų. Atsakovui pagal ATPK 78 str. 1 d. skirta 150 Lt bauda už savavališką medžių pjovimą. Šio nutarimo atsakovas neskundė ir 2007-07-27 sumokėjo baudą. Savavališkai nupjovęs medžius, A. K. gamtai padarė 2 000 Lt žalą, kurios gera valia neatlygino. Padaryta žala gamtai apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995-12-14 įsakymu Nr. 198 patvirtintą „Nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodiką” bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-06-14 įsakymu Nr. 327 patvirtintus „Medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, vertės bazinius įkainius”.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 4-asis apylinkės teismas 2008-12-18 sprendimu ieškovo ieškinį patenkino. Iš atsakovo A. K. ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento naudai priteisė 2 000 Lt žalos atlyginimo. Teismas konstatavo, kad 2007-05-09 leidimu Nr. 380/2007 Vilniaus „Atžalyno“ pradinei mokyklai, pagal jos pateiktą prašymą, jos teritorijoje leista nupjauti pavojų keliančius, vėjo paverstus, aplaužytus gluosnius: 71 cm, dvik. 38 cm, 42 cm, 38 cm, 29 cm, 36 cm, 32 cm skersmens; ginalinius klevus: 14 cm ir 17 cm skersmens; pagenėti šakas iš apačios liepoms: 24 cm, 25 cm skersmens ir beržui: 44 cm skersmens. Liudytojas P. R. teismui paaiškino, kad mokyklos teritorijoje specialiais ženklais pažymėjo kirtimui ir genėjimui tinkamus medžius. Atsakovas teismui patvirtino, kad panašaus pobūdžio darbus nuolat atlieka seniūnijos prašymu. Atsakovas teismui nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių tokio seniūnijos prašymo buvimą. Byloje nustatyta ir šalių pripažįstama aplinkybė, kad atsakovas vykdydamas medžių kirtimo ir genėjimo darbus juos atliko netinkamai ir neteisėtai iškirto du žalius klevus 24 cm ir 26 cm skersmens. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius atsakovo netinkamą darbų atlikimą ir gamtai padarytos žalos dydį. Teismas sprendė, kad tokiais dokumentais patvirtinta, jog atsakovas pjaudamas medžius Vilniaus „Atžalyno“ pradinės mokyklos teritorijoje, netinkamai atlikdamas pjovimo ir genėjimo darbus neteisėtai išpjovė du klevus dėl ko buvo padaryta žala gamtai. Atsakovas, teikdamas tokios rūšies paslaugas, turėjo turėti licenciją (teismui ji nepateikta) bei žinoti tokių paslaugų vykdymo taisykles ir atsakomybę už pažeidimus. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškiniu pripažįstama, jog atsakovo veiksmais buvo padaryta žala gamtai, kuri apskaičiuota remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995-12-14 įsakymu Nr. 198 patvirtinta „Nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika” bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-06-14 įsakymu Nr. 327 patvirtintais „Medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, vertės baziniais įkainiais”. Teismas sprendė, kad atsakovas savo kaltę dėl neteisėtai iškirstų medžių faktiškai pripažino sumokėdamas baudą pagal Administracinio teisės pažeidimo protokolą. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl atsakovo neteisėtai iškirstų medžių, kurie nebuvo specialiai pažymėti nukirtimui. CK 6.246 str. 1 d. reglamentuoja, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Būtina civilinės atsakomybės sąlyga yra priežasties ir pasekmių ryšys, todėl ieškovo pareiga buvo įrodyti, kad atsakovo veiksmai buvo netinkami ir dėl to atsiradusi žala ir nuostoliai yra atsakovo elgesio rezultatas. Teismo vertinimu, atsakovas įrodė žalos faktą - jis pateikė pakankamus įrodymus, kad atsakovas atlikdamas prisiimtus įsipareigojimus padarė žalos gamtai. Atsakovas teismui nepaneigė, jog ne dėl jo veiksmų buvo padaryta minėta žala. Teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti egzistavus priežastiniam ryšiui tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusių nuostolių. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, ieškovui įrodžius aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus (CPK 178 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Atsakovas A. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2008-12-18 sprendimą pakeisti ir sumažinti žalos atlyginimo dydį iki 1 000 Lt. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime neištyrė ir neišsiaiškino kokius medžius laikė specialiai pažymėtais nukirtimui, t.y. ar tuos kurie buvo atžymėti mokyklos darbuotojų, ar tuos į kuriuos vizualiai ranka parodė M. N., ar medžius kurie buvo patašyti, ar tuos kuriuos P. R. specialiais ženklais pažymėjo kaip kirtimui ir genėjimui tinkamus. Taip pat teismas savo sprendime neištyrė ir neišsiaiškino kokie asmenys ir kaip atžymėjo medžius nukirtimui. Todėl laikytina jog nebuvo atskleista bylos esmė ir nebuvo nustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Nustačius kokius medžius teismas laiko specialiai pažymėtus nukirtimui ir kas bei kaip juos pažymėjo kaip reikiamus nukirsti, būtų galima atsakyti į klausimą dėl solidarios atsakomybės (CK 6.279 str.) taikymo (netaikymo) ir asmens, medžius specialiai pažymėjusio nukirtimui, įtraukimo į bylą bendraatsakoviu. Apeliantas mano, jog šiuo atveju susiklostė solidarios atsakomybės teisiniai santykiai ir civilinės atsakomybės sąlyga yra Vilniaus „Atžalyno“ pradinės mokyklos darbuotojo M. N. ar/ir kitų trečiųjų asmenų netinkamai pažymėti medžiai. Būtent medžius pažymėjusio asmens netiesioginis priežastinis ryšys buvo įvykio už kurį ir atsakovas atsakingas rezultatas (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-764/2003). Ir pažeidėjo elgesys gali būti ne vienintelė žalos atsiradimo priežastis, todėl teismas, vertindamas visas aplinkybes ir priežastis, turėjo ištirti ir kitų asmenų, specialiais ženklais pažymėjusius iškirstus medžius, veiksmus ir nustatyti jų įtaką žalos atsiradimui. Teismas priimdamas sprendimą argumentuotai neišsprendė įrodymų prieštaravimų byloje ir nenurodė įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta. Teismas neištyręs visų bylai reikšmingų aplinkybių, neišsprendė apelianto prašymo dėl žalos atlygintino dydžio sumažinimo atsižvelgiant į apelianto sunkią turtinę padėtį bei CK 6.282 str. 3 d. aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2008-12-18 sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas visapusiškai išnagrinėjo bylą, tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes ir teisiškai jas pagrindė, todėl nėra pagrindo keisti teismo sprendimo. Apeliantas skunde klaidingai ir tendencingai interpretuoja teismo sprendimo aprašomojoje dalyje nurodytas aplinkybes dėl pjaunamų medžių atžymėjimo. Apelianto skunde nurodytus motyvus paneigia teismo posėdyje apklausti liudytojai. Nesuprantami A. K. motyvai dėl solidarios atsakomybės, patraukiant atsakovu Vilniaus „Atžalyno“ pradinę mokyklą. Byloje liudytoju apklaustas Vilniaus miesto savivaldybės specialistas P. R. motyvuotai paaiškino kokia tvarka išduodami leidimai medžiams kirsti, patvirtino tą aplinkybę, kad pats asmeniškai dalyvavo apžiūrint ir pažymint medžius. Atmestini apelianto motyvai ir dėl žalos atlygintino dydžio sumažinimo, nes apeliantas teismui nepateikė jokių pateisinamų dokumentų dėl jo sunkios materialinės padėties, ligos ir t.t.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Nagrinėjant bylą nebuvo reikšminga aplinkybė, kokie medžiai laikytini specialiai pažymėtais nukirtimui, nes ieškinys buvo pateiktas tuo pagrindu, kad atsakovas neteisėtai iškirto du žalius klevus, kad tuo buvo nupjauti medžiai, kuriems pjauti nebuvo išduotas leidimas. Atsakovas neteikė įrodymų, kad medžius, dėl kurių nupjovimo padaryta žala, buvo išduotas leidimas nupjauti, tačiau sprendimo neteisėtumą grindžia tuo, kad kiti asmenys jį suklaidino, pažymėdami, kad šiuos medžius leidžiama nupjauti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas buvo pasitelktas „Atžalyno“ pradinės mokyklos medžio nupjovimo darbams už atlyginimą, t.y. jam už darbą buvo leista pasiimti medieną, atsakovas gali reikšti reikalavimą jį suklaidinusiems asmenims, tačiau ieškovas - LR Aplinkos apsaugos ministerija nėra įpareigota reikšti reikalavimą šiems asmenims. Atsakovas nurodė asmenis, jį suklaidinusius, tačiau klausimas dėl jų įtraukimo į bylą pagrįstai nebuvo svarstomas, nes atsakovas yra atsakingas už tai, kad įsipareigojęs atlikti medžių nupjovimo darbus, tai atliktų nepažeisdamas įstatymo reikalavimų. Atsakovas turėjo įsitikinti, kuriems medžiams nupjauti yra išduotas leidimas, ir tik tuomet vykdyti užsakytus darbus, nedarydamas žalos gamtai. Pripažintina, kad atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas, nereikalavo pateikti jam leidimą medžiams pjauti, pagal kurį pats būtų turėjęs galimybę įsitikinti, kuriuos medžius leidžiama pjauti.

Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog jo turtinė padėtis yra ypatingai sunki ir jis negalės atlyginti padarytos žalos. Atsakovo pateikta pažyma apie vidutinį darbo užmokestį UAB „Deimena“ neleidžia daryti išvados, jog atsakovas neturi turto ar didesnių pajamų, nei nurodyta pažymoje. Tai, kad jis užsiima medžių pjovimo darbais, leidžia daryti išvadą, kad jis turi ir kitą pajamų šaltinį, o ne tik uždarbį nurodytoje bendrovėje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str.1 d. , teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.