Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-04-07 · Administracinė byla Nr. A-822-58-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-2251-562/2010Nutartis · 2011-04-07Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-04-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-07
Bylos Nr.
A-822-58-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01411-21010-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pran.), Dainius Raižys
Pareiškėjas
K. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybę, Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo, Lukiškių
Administracinė byla Nr.A822-58/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01411-21010-3Procesinio sprendimo kategorija 21; 62; 79.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTA RTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 7 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

dalyvaujant pareiškėjui K. J., atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujančio Kalėjimų departamento atstovui M. V., atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo atstovei M. E.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. J. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui – kalėjimui, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

K. J. (toliau ir – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintais skundais (I t., b. l. 2-6; III t., b. l. 54-63), prašydamas

1. panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Kalėjimo, LTIK) direktoriaus 2008-09-10 nutarimą Nr. 62-258, kuriuo jam paskirta nuobauda- perkėlimas į drausmės grupę 6 mėnesiams;

2. panaikinti Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos (toliau – KD, Departamentas) 2008-10-13 sprendimus Nr. 2S-3519 ir Nr. 2S-3526, 2008-10-17 sprendimą Nr. 2S-3596 bei 2008 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 2S-3731;

3. taip pat įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatorių nuobaudos vykdymą nutraukti ir perkelti į nuteistųjų normalų laikymo režimą.

4. įpareigoti Kalėjimo direktorių nutraukti paskirtą antrankių uždėjimo vykdymą, taip pat įpareigoti direktorių išbraukti K. J. iš linkusių užpulti įskaitos,

5. įpareigoti Kalėjimų departamentą užtikrinti normalias nuteistųjų gyvenimo sąlygas, jam pavaldžiose įstaigose,

6. priteisti iš Lietuvos valstybės 41 795 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 120 Lt materialinės žalos atlyginimą dėl sugadinto laikrodžio „Vostok automatic“ bei bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodė, kad prašomas panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2008-09-10 nutarimas Nr. 62-258, kuriuo K. J. paskirta nuobauda ? perkėlimas į drausmės grupę 6 mėnesiams, yra neteisėtas. Pareiškėjo teigimu, 2008-09-05 10.30 val. Kalėjimo pareigūnai A. L., A. V. ir R. J., vesdami nuteistąjį K. J. pas stomatologą, iš anksto susimokę, tyčiniais veiksmais stengdamiesi jį išprovokuoti, žemindami ir viršydami jiems suteiktus įgaliojimus pareiškėją žiauriai sumušė. K. J. teigimu LTIK pareigūnai nuolatos jį provokuoja ir žemina, keršydami už tai, kad pareiškėjas dėl Kalėjimo administracijos ar pareigūnų veiksmų nuolatos rašo skundus įvairioms valstybės institucijoms. Kaip nurodė skunde, LTIK pareigūnai siekdami išvengti atsakomybės už neteisėtą smurto vartojimą jo atžvilgiu ir jo sužalojimą, surašė tikrovės neatitinkančius tarnybinius pranešimus ir parengė kitus dokumentus, kuriuose jį nepagrįstai apkaltino bausmės režimo reikalavimų pažeidimu, nurodydami, kad Pareiškėjas nepakluso teisėtiems pareigūnų reikalavimams ir nurodymams (BVK 121 str. 1 d. 1p, 121 str., 2 d. 1 p.). K. J. teigimu, skundžiamas LTIK direktoriaus 2008-09-10 nutarimas Nr. 62-258, kuriuo jis 6 mėnesiams perkeltas į drausmės grupę, priimtas remiantis būtent tokiais pareigūnų surašytais ir tikrovės neatitinkančiais tarnybiniais pranešimais. Drausmės komisijos sprendimas yra priimamas iš anksto, neatsižvelgiant į nuteistojo paaiškinimus bei visiškai netiriant tariamo pažeidimo padarymo aplinkybių.

K. J. teigimu, minėti pareigūnai viršydami savo įgaliojimus ir neteisėtai panaudodami prieš jį smurtą, sukėlė realią grėsmę ne tik pareiškėjo sveikatai ir gyvybei, bet taip pat sukėlė jam dvasines kančias, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją. K. J. nurodo, kad dėl 2008-09-05 patirto fizinio smurto jam smarkiai sutriko sveikata, dėl patirtos galvos traumos, kuri gydytojo nebuvo įrašyta K. J. sveikatos istorijoje, iki šiol jaučiamas galvos skausmas. Dėl sveikatos nusiskundimų K. J. buvo nukreiptas gydytis į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL), kurioje, jo teigimu, fiksuojant kūno sužalojimus 2008-09-11 16 val. buvo padarytos nuotraukos, tačiau minėtų nuotraukų, net ir reikalaujant teismui, LAVL nepateikė, argumentuodama tuo, kad jokios nuotraukos nebuvo daromos.

Atsižvelgiant į tai, kad neteisėtais pareigūnų veiksmais jam ne tik buvo paskirta nuobauda, perkėlimas 6 mėnesiams į drausmės grupę, bet taip pat sutrikdyta sveikata, sukeltos dvasinės kančios ir išgyvenimai, emocinė depresija, K. J. vadovaudamasis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 str. 1 d. ir 6.271 str. 1 d. prašė iš Lietuvos valstybės priteisti jam 41 795 Lt neturtinę – moralinę žalą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 120 Lt materialinės žalos atlyginimą dėl sugadinto laikrodžio „Vostok automatic“, kuris pareiškėjo teigimu, buvo sugadintas 2008-09-05 LTIK pareigūnams panaudojant prieš jį fizinį smurtą.

Dėl Kalėjimų pareigūnų neteisėtų veiksmų ir nepagrįstai paskirtos nuobaudos, K. J. skundais kreipėsi į Kalėjimų departamentą. Departamentas priėmė skundžiamus 2008-10-13 sprendimus Nr. 2S-3519 ir Nr. 2S-3526, 2008-10-17 sprendimą Nr. 2S-3596 ir 2008-10-29 sprendimą Nr. 2S-3731, kurie, Pareiškėjo teigimu, naikintini, kadangi Kalėjimų departamentas į jo skundus atsakė formaliai ir tinkamai jo skundų neišnagrinėjo.

Atsiliepimas

Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius - kalėjimas ir Lietuvos valstybės atstovas pagal pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo (toliau – ir Atsakovas, Kalėjimas, LTIK) atsiliepime į K. J. skundą (I t., b. l. 118?121) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad dėl pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių, t.y. kad 2008-09-05 LTIK pareigūnai prieš jį naudojo smurtą, dvi valandas daužydami guminėmis lazdomis, todėl jis patyrė galvos traumą ir ištino kojos, buvo atliktas tarnybinis tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, jog 2008-09-05 apie 11.30 val. K. J. vedant į sveikatos priežiūros tarnybą stomatologo apžiūrai, pareiškėjas ėmė įžeidinėti pareigūnus, grasinti jiems fiziniu susidorojimu. Kadangi K. J. nereagavo į perspėjimus elgtis tinkamai, po apžiūros buvo nuvestas į korpuso vyresniojo kabinetą, raštu pasiaiškinti dėl tokio savo elgesio. Pareiškėjas ne tik atsisakė rašyti pasiaiškinimą, bet užsimojęs jam duota rašymo priemone, smogė vyresniajam prižiūrėtojui A. L. į krūtinę, taip pat bandė spirti koja į pilvą. Kadangi dėl neprognozuojamų K. J. veiksmų kilo pavojus pareigūnų sveikatai, prieš pareiškėją buvo panaudotos specialios priemonės – guminė lazda ir antrankiai. Uždedant antrankius K. J. aktyviai priešinosi. Specialiųjų priemonių naudojimas buvo nutrauktas išnykus pagrindui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 121 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalies 1 punktu minėtų specialiųjų priemonių panaudojimas, Atsakovo teigimu, buvo teisėtas. Tą pačią dieną apžiūrėjus K. J. Sveikatos priežiūros tarnyboje, Medicininiame pažymėjime Nr.111-306 užfiksuoti jam nustatyti kūno sužalojimai, t.y. abiejų riešų pažeidimai, abiejų sėdmenų poodinės kraujosruvos, nugaros, kairiojo žasto ir dešiniojo peties paraudimai, blauzdų priekinio paviršiaus nubrozdinimai, kurie yra būdingi specialiųjų priemonių – guminės lazdos ir antrankių panaudojimui. Kitokio pobūdžio sužalojimų jam nebuvo nustatyta, todėl pareiškėjo teiginiai, kad jis patyrė galvos traumą, kad jam į burną buvo pilamas amoniakas, neatitinka tikrovės, nes nebuvo išorinių tokio pobūdžio sužalojimo žymių.

Atsakovas teigė, jog nepagrįsti yra ir pareiškėjo reikalavimai atlyginti padarytą žalą dėl laikrodžio ,,Vostok automatic”, kadangi pretenzijų dėl laikrodžio sugadinimo pareiškėjas pareigūnams nepareiškė, o skundą dėl laikrodžio sugadinimo pateikė tik 2008-09-29. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad laikrodis galėjo būti sugadintas nebūtinai dėl prieš nuteistąjį panaudotų specialiųjų priemonių.

Atsiliepime pažymėjo, kad K. J. iki 2008-09-10 LTIK nutarimu jam paskirtos nuobaudos, buvo laikomas paprastosios grupės sąlygomis. Tačiau vadovaujantis BVK 142 str. 2 d. nuostatomis, bei atsižvelgus į tai, kad nuteistasis net tik yra linkęs sistemingai pažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus (nuo 2003-09-04 iki 2007-11-16 K. J. 5 kartus baustas drausmine tvarka), bet 2008-09-05 savo veiksmais pažeidė BVK 110 str. 2 d. 8 p. jis pripažintinas itin piktybiškai pažeidusiu režimą, todėl drausminė nuobauda – perkėlimas 6 mėnesiams į drausmės grupę, jam paskirta pagrįstai ir yra proporcinga padarytam pažeidimui, skundžiamas nutarimas yra teisėtas, todėl naikinti jį nėra pagrindo.

Atsakovas teigė, jog K. J. reikalavimas atlyginti jam neturtinę žalą yra nepagrįstas, visų pirma dėl to, kad Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl padarytos jam žalos, taip pat kadangi nėra pagrindo pripažinti, kad LTIK pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, t.y. specialiosios priemonės (guminė lazda, antrankiai) prieš K. J. panaudotos teisėtai, taigi nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinų CK 6.271 str. numatytų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų.

Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos valstybės atstovas pagal pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo (toliau – Departamentas, KD) atsiliepime į K. J. skundą (I t., b. l. 142?145) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad K. J. nesutikdamas su LTIK 2008-09-10 nutarimu Nr. 62-258 bei manydamas, kad LTIK pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, su skundais kreipėsi į Departamentą. Šie pareiškėjo skundai buvo išnagrinėti priimant skundžiamus sprendimus, t.y. 2008-10-13 sprendimus Nr. 2S-3519 ir Nr. 2S-3526, 2008-10-17 sprendimą Nr. 2S-3596 bei 2008-10-29 sprendimą Nr. 2S-3731. Skundžiamais Departamento sprendimais buvo išnagrinėti 2008-09-04, 2008-09-23, 2008-09-25 ir 2008-10-10 iš esmės analogiški nuteistojo K. J. skundai dėl jo manymu neteisėtų LTIK pareigūnų veiksmų, panaudojant prieš pareiškėją specialiąsias priemones, bei neteisėtos draudiminės nuobaudos jam paskyrimo. Išnagrinėjus visą tarnybinio tyrimo metu surinktą dokumentinę medžiagą, Departamento sprendimais buvo pripažinta, kad pareigūnų veiksmai panaudojant specialiąsias priemones buvo teisėti, drausminė nuobauda K. J. paskirta vadovaujantis teisės aktais bei nustatytomis aplinkybėmis, todėl taip pat pripažinta teisėta, o pareiškėjo teiginiai, kad 2008-09-05 panaudodami prieš nuteistąjį specialiąsias priemones LTIK pareigūnai sugadino jam priklausantį laikrodį ,,Vostoc automatic”, atmesti kaip nepagrįsti.

Kalėjimų departamento teigimu, visi pareiškėjo skundai išnagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl tinkamai, atsakymai pagrįsti galiojančiais teisės aktais, kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis, juose nurodyta apskundimo tvarka, todėl naikinti juos nėra pagrindo. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas teismui pateiktame skunde nenurodė, kokie Departamento veiksmai jo netenkina, ir kodėl minėti sprendimai naikinti.

Atsiliepimas

Atsiliepime taip pat pabrėžė, kad laisvės atėmimo bausmę vykdančių įstaigų pareigūnai turi teisę save bei kitus asmenis ginti nuo neteisėtų veiksmų, tuo tikslu pareigūnai gali panaudoti visas įstatyme nustatytas specialiąsias priemones ir jėgą būtinojo reikalingumo atveju, kiek to reikia jų pareigoms atlikti, jei norimų tikslų negalima pasiekti kitomis įtikinimo priemonėmis. Kadangi, Departamento nuomone, LTIK pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėti, t.y. pareigūnai, naudodami specialiąsias priemones, laikėsi teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pareiškėjo teisių nepažeidė, nėra pagrindo abejoti jų tarnybiniais pranešimais ir kita su minėtu įvykiu susijusia medžiaga. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas tiek skunde teismui, tiek skunduose Kalėjimų departamentui vartoja įžeidžiančius išsireiškimus pareigūnų atžvilgiu, tuo parodydamas nepagarbą minėtiems asmenims. Toks pareiškėjo elgesys, iš esmės patvirtina tą faktą, kad jis nevengia netinkamu būdu reikšti nepasitenkinimą pareigūnų veiksmais, juos įžeidinėti, vartoti necenzūrinius žodžius jų atžvilgiu. Vertinant Pareiškėjo skundžiamos teismui LTIK direktoriaus 2008-09-10 nutarimu Nr. 62-258 paskirtos drausminės nuobaudos aplinkybes, buvo objektyviai ištirta visa su tuo susijusi medžiaga ir buvo konstatuota, kad nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai ir teisėtai, laikantis BVK 142 straipsnyje nustatytos nuobaudų skyrimo tvarkos, todėl naikinti paskirtą nuobaudą nėra pagrindo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 rugsėjo 13 d. sprendimu skundą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktorių išbraukti K. J. iš linkusių užpulti įskaitos ir nutraukti paskirtą antrankių uždėjimo vykdymą, paliko nenagrinėtu, o likusioje dalyje K. J. skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad 2008-09-05 apie 11 val. 30 min. nuteistasis iki gyvos galvos K. J. buvo nuvestas į Sveikatos priežiūros tarnybą odontologo apžiūrai. Sveikatos tarnybos patalpose nuteistasis pradėjo įžeidinėti pareigūnus, grasinti jiems fiziniu susidorojimu bei vartojo necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu. K. J. pareigūnų buvo keletą kartų įspėtas laikytis vidaus tvarkos taisyklių, tačiau, kadangi pastarasis į įspėjimus nereagavo, po medicininės apžiūros nuteistasis buvo nuvestas į korpuso vyresniojo kabinetą, tam, kad būtų surašytas pasiaiškinimas dėl grubaus elgesio su pareigūnais. Korpuso vyresniojo kabinete pareiškėjui buvo nuimti antrankiai bei pateiktas popieriaus lapas ir rašymo priemonė, tačiau nuteistasis ne tik atsisakė rašyti pasiaiškinimą, bet staiga užsimojęs rašymo priemone puolė vyresnįjį prižiūrėtoją A. L., smogdamas rašymo priemone į krūtinės sritį, taip pat bandė spirti koja į pilvo sritį. Neteisėtiems ir neprognozuojamiems nuteistojo veiksmams, kurie kėlė pavojų pareigūnų saugumui, užkardyti prieš K. J. buvo panaudotos specialiosios priemonės ? guminė lazda ir antrankiai. Antrankių uždėjimo metu jis aktyviai priešinosi, smūgiavo į pareigūnų pusę kojomis ir rankomis (I t., b. l. 123?127). Iš karto po specialiųjų priemonių panaudojimo, t.y. 2008-09-05 apie 11.30 val. K. J. buvo apžiūrėtas bendruomenės slaugytojos – felčerės R. D., kuri surašė Medicininį pažymėjimą Nr. 111-306 ir nustatė K. J. abiejų rankų riešų paraudimus, abiejų sėdmenų masyvias poodines kraujosruvas, nugaros, kairio žasto ir dešinio peties paraudimus bei abiejų blauzdų priekinių paviršių nubrozdinimus (I t., b. l. 122).

Kalėjimo socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkas, 2008-09-08 gavęs LTIK pareigūnų tarnybinius pranešimus dėl K. J. elgesio, 2008-09-09 surašė pažymą Nr. 53-308 apie nuteistojo nusižengimą, kurioje nurodė, jog atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį bei tai, kad K. J. yra linkęs pažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, t.y. 5 kartus buvo baustas drausmine tvarka, būtų tikslinga nubausti jį drausmine tvarka (I t., b. l. 128).

Atlikus tarnybinį tyrimą dėl specialiųjų priemonių prieš K. J. panaudojimo, įvertinus visą surinktą dokumentinę medžiagą LTIK Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2008-09-09 išvada Nr. 24-1148 nustatyta, kad pareigūnų veiksmai, panaudojant prieš K. J. specialiąsias priemones, t.y. gumines lazdas ir antrankius, vadovaujanti BVK 121 str. 1 d. 1 p. ir 121 str. 2 d. 1 p. laikytini teisėtais (I t., b. l. 129-130).

Kalėjimo drausmės komisija susipažinusi su surinkta medžiaga nustatė, kad nuteistasis savo veiksmais pažeidė BVK 110 str. 1 d. 1 p. bei 110 str. 2 d. 8 p. reikalavimus, todėl 2008-09-10 teikimu Nr. 24-1155 pateikė siūlymą LTIK direktoriui skirti K. J. nuobaudą – perkelti 6 mėnesiams į drausmės grupę (I t., b. l. 132). Skundžiamu Kalėjimo direktoriaus 2008-09-10 nutarimu Nr. 62-258 K. J. paskirta drausminė nuobauda ? perkėlimas šešiems mėnesiams į drausmės grupę (I t., b. l. 133).

Pareiškėjas 2008-09-05 ir 2008-09-12 pareiškimais kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą, siekdamas, kad dėl LTIK pareigūno A. L. 2008-09-05 veiksmų K. J. atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Išnagrinėjus tarnybinio tyrimo dėl prieš K. J. panaudotų specialiųjų priemonių išvadą bei visą gautą medžiagą, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL) 2008-09-11 hospitalizuotas planine tvarka, buvo nuspręsta, kad K. J. pareiškimuose nurodyti faktai dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos (BK 228 str. 1 d.) yra akivaizdžiai neteisingi, todėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2008-09-24 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 228 str. 1 d., požymių (I t., b. l. 135-136).

Nesutikdamas su jam paskirta drausmine nuobauda K. J. skundais kreipėsi ir į Kalėjimų departamentą.

2008-09-25 Kalėjimų departamente gautas LR Seimo žmogaus teisių kontrolieriaus raštas Nr. S-2008-8149 (I t., b. l. 167), kuriuo persiunčiamas pagal kompetenciją K. J. 2008-09-04 skundas (I t., b. l. 166-169), kuriame nurodoma, kad LTIK pareigūnai skyrė pareiškėjui nuobaudą, t.y. neišbraukė iš linkusiųjų užpulti asmenų įskaitos, o 2008-09-05 nepagrįstai sumušė ir skyrė nuobaudą. Atsakydamas į šį pareiškėjo skundą, Departamentas 2008-10-13 sprendime Nr. 2S-3526 nurodė, kad neišbraukimas iš linkusiųjų užpulti asmenų įskaitos nėra nuobauda, tuo tarpu nuobauda, perkėlimas 6 mėnesiams į drausmės grupę, įvertinus visą surinktą medžiagą, pripažintina pagrįsta (I t., b. l. 182-183).

2008-09-26 Departamente buvo gautas K. J. 2008-09-23 skundas, kuriame ne tik prašoma objektyviai ištirti LTIK pareigūnų veiksmus panaudojant prieš jį specialiąsias priemones, bet nurodoma ir tai, kad jis iki šiol nėra gavęs atsakymo į 2008-09-05 skundą, kurį įteikė LTIK Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui (I t., b. l. 151-152). Kalėjimų departamento 2008-10-17 sprendimu Nr. 2S-3596 išnagrinėjus šį pareiškėjo skundą, buvo nustatyta, kad LTIK Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui įteiktas K. J. 2008-09-05 skundas nebuvo įteiktas įstaigos direktoriui (I t., b. l. 153-155). Dėl pareiškėjui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumo nurodyta, kad įvertinus visą surinktą medžiagą, K. J. paskirta nuobauda pripažintina pagrįsta (I t., b. l. 158-159). Pareiškėjo 2008-09-05 skundas buvo išnagrinėtas 2008-10-13 sprendimu Nr. 2S-3519, kurio turinys iš esmės atitinka tos pačios dienos sprendimo Nr. 2S-3526 turinį (I t., b. l. 149-150).

2008-10-13 Kalėjimų departamente gautas 2008-10-10 pareiškėjo skundas, kuriame jis teigė, kad Kalėjimo administracija jam nepagrįstai skyrė nuobaudą, kad pareigūnai nuolat prie jo priekabiauja, grasina, naudoja fizinį smurtą bei sugadino jo laikrodį „Vostok“. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs minėtą skundą, 2008-10-29 sprendime Nr. 2S-3731 nurodė, kad dėl nuobaudos, skirtos Kalėjimo direktoriaus 2008-09-10 nutarimu Nr. 62-258 pagrįstumo ir pareigūnų veiksmų, jam jau buvo atsakyta Kalėjimų departamento 2008-10-17 raštu Nr. 2S-3596. Kadangi 2008-10-10 pareiškėjo skunde naujų aplinkybių nebuvo pateikta, nuspręsta šios skundo dalies iš esmės nenagrinėti. Atsakant į pareiškėjo argumentus dėl laikrodžio ,,Vostoc” sugadinimo nurodyta, kad dėl to į LTIK direktorių K. J. kreipėsi tik 2008-09-25, kaip paaiškino specialiąsias priemones naudoję pareigūnai, pretenzijų dėl laikrodžio sugadinimo iki tol pareikšta nebuvo, todėl darytina išvada, kad šie pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti (I t., b. l. 165).

Nesutikdamas su Departamento 2008-10-13 sprendimu Nr. 2S-3519 ir sprendimu Nr. 2S-3526, 2008-10-17 sprendimu Nr. 2S-3596 ir 2008-10-29 sprendimu Nr. 2S-3731, K. J. padavė teismui skundą prašydamas juos panaikinti.

Teismas nustatė, jog iš bylos duomenų bei K. J. skunde išdėstytų argumentų matyti, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl to, ar pagrįstai ir teisėtai nuteistajam K. J. paskirta nuobauda ? perkėlimas šešiems mėnesiams į kalėjimo drausmės grupę, ar Kalėjimo pareigūnai teisėtai ir pagrįstai panaudojo specialiąsias priemones prieš nuteistąjį, ar dėl valstybės institucijų pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų (neveikimo) K. J. atsirado turtinė ir neturtinė žala, ar teisėti ir pagrįsti yra Kalėjimų departamento 2008-10-13 sprendimai Nr. 2S-3519 ir Nr. 2S-3526, 2008-10-17 sprendimas Nr. 2S-3596 bei 2008-10-29 sprendimas Nr. 2S-3731, ar LTIK užtikrinamos saugios nuteistųjų gyvenimo sąlygos, ar pagrįstai K. J. yra įrašytas į linkusiųjų užpulti asmenų įskaitą ir nėra pažeidžiama antrankių naudojimo tvarka.

Teismas nurodė, jog nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad nuteistajam K. J. Kalėjimo direktoriaus 2008-09-10 nutarimu Nr.62-258 už LR BVK 110 str.1 d. 1 p. bei 110 str. 2 d. 8 p. pažeidimus paskirta nuobauda ? perkelimas šešiems mėnesiams į kalėjimo drausmės grupę (I t., b. l. 133), nutarime nurodant, kad kad jis padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t.y. 2008-09-05 apie 11.30 val. K. J. nuvedus į Sveikatos priežiūros tarnybą odontologo apžiūrai, jis pradėjo įžeidinėti pareigūnus, grasinant jiems fiziniu susidorojimu, vartojo jų atžvilgiu necenzūrinius žodžius; po medicininės apžiūros K. J. nuvedus į korpuso vyresniojo kabinetą pasiaiškinti raštu, jam nuėmus antrankius ir padavus popieriaus lapą bei rašymo priemonę, K. J. užsimojęs puolė vyresnįjį prižiūrėtoją A. L., smogdamas jam į krūtinės sritį ir koja bandė smogti jam į pilvą (I t., b. l. 133).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kalėjimo drausmės komisija, išnagrinėjusi SRS būrio viršininko J. K. pateiktą medžiagą dėl nuteistojo K. J. drausmės pažeidimo, 2008-09-10 teikimu Nr. 24-1155 pateikė siūlymą LTIK direktoriui skirti K. J. nuobaudą – perkelti 6 mėnesiams į drausmės grupę (I t., b. l. 132). Kalėjimo direktorius, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis K. J. pažeidė LR BVK 110 str.1d.1 punkto bei 110 str. 2d. 8 punkto nuostatas, 2008-09-10 nutarimu Nr.62-258 K. J. paskyrė nuobaudą ? perkelti šešiems mėnesiams į kalėjimo drausmės grupę (I t., b. l. 133). Pareiškėjas, nesutikdamas su jam paskirta nuobauda, nurodė, kad LTIK pareigūnai siekdami išvengti atsakomybės už neteisėtą smurto vartojimą jo atžvilgiu ir jo sužalojimą, surašė tikrovės neatitinkančius tarnybinius pranešimus ir parengė kitus dokumentus, kuriuose jį nepagrįstai apkaltino bausmės režimo reikalavimų pažeidimu. Tačiau šiuos pareiškėjo paaiškinimus paneigia nagrinėjamos bylos duomenys. Padaryto pažeidimo faktą patvirtino A. V. (A. V.), A. L. (A. L.) ir R. J. (R. J.) po įvykio surašyti tarnybiniai pranešimai 2008-09-05 apie K. J. atliktus neteisėtus veiksmus bei aktas dėl specialiųjų priemonių panaudojimo (1 t., b. l. 24-126,127), Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčios pamainos Nr.4 korpuso vyresniojo V. V. 2008-09-05 tarnybinis pranešimas dėl specialiųjų priemonių panaudojimo siekiant užkardyti K. J. neteisėtus veiksmus (1 t., b. l. 123), gydytojo odontologo M. L. 2008-09-09 tarnybinis pranešimas, kad K. J. 2008-09-05 apie 11 val. atvestas į odontologijos kabinetą gydymui įžeidinėjo pareigūnus, grasino fiziniu susidorojimu (atsisakyti pradėti ikiteisminio tyrimo byla Nr.PR-530-08 b. l. 13). Teismo posėdžio metu M. L. apklaustas liudytoju patvirtino, kad K. J. konfliktavo su prižiūrėtojais dėl antrankių, grasino, pareigūnai jį įspėjo dėl pakelto tono, jog būtų klausoma jų nurodymų (II t., b. l. 85). Teismo posėdžio metu A. V. (A. V.), A. L. (A. L.) ir R. J. (R. J.), tiesiogiai dalyvavę konflikte, patvirtino Tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, kad K. J. nuvestas pasiaiškinti dėl netinkamo elgesio odontologo kabinete, užpuolė prižiūrėtoją A. L., dėl ko buvo panaudotos spec.priemonės (II t., b. l. 85-89). Liudytojas V. V. taip pat patvirtino, kad nuteistasis K. J. mėgino suduoti vienam iš pareigūnų (II t. b., l. 85, 86). Tarnybinio tyrimo 2008-09-09 išvada bei Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2008-09-24 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad apsaugos ir priežiūros skyriaus dieninės pamainos prižiūrėtojų grupės prižiūrėtojų A. V., A. L. ir R. J. veiksmai, panaudojant specialiąsias priemones, buvo teisėti. Tokiu būdu, šie byloje esantys duomenys patvirtino, kad pareiškėjas pažeidė LR BVK 110 str.1d.1 punkte numatytą reikalavimą laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos bei LR BVK 110 str. 2 d. 8 punkte nustatytą draudimą naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis. Atsižvelgiant į tai, kad Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto draudimo pažeidimas yra traktuojamas kaip itin piktybinis bausmės atlikimo režimo pažeidimas, už kurį pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalį yra pagrindas perkelti nuteistąjį į drausmės grupę nuo šešių mėnesių iki vienerių metų, piros instancijos teismas nustatė, jog atsakovas pagrįstai pareiškėjo veiksmus kvalifikavo kaip itin piktybinį bausmės atlikimo režimo pažeidimą bei paskyrė BVK 142 str.2d. numatytą nuobaudą. Nagrinėjamu atveju nustatė, kad Kalėjimo drausmės komisija, išnagrinėjusi SRS būrio viršininko J. K. pateiktą medžiagą dėl nuteistojo K. J. drausmės pažeidimo, 2008-09-10 teikimu Nr. 24-1155 pateikė siūlymą LTIK direktoriui skirti K. J. nuobaudą – perkelti 6 mėnesiams į drausmės grupę (I t., b. l. 132). Byloje pateiktas 2008-09-05 protokolo nuorašas patvirtino, kad nuteistais K. J. 2008-09-05 dėl drausmės pažeidimo atsisakė pasiaiškinti (I t., b. l. 123; bylos atsisakyti pradėti ikiteisminio tyrimą Nr.PR-530-08 b. l. 9). Pažeidimo pobūdis (itin piktybinis bausmės atlikimo režimo pažeidimas), taip pat aplinkybė, kad K. J. 5 kartus buvo baustas už įvairius bausmės atlikimo režimo pažeidimus, suteikė pagrindą išvadai, jog atsakovo paskirta pareiškėjui nuobauda nėra per griežta ir ją skiriant buvo laikytasi Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjo motyvai, esą LTI-K pareigūnai, siekdami išvengti atsakomybės už neteisėtą smurto vartojimą jo atžvilgiu, surašė tikrovės neatitinkančius tarnybinius pranešimus ir parengė kitus dokumentus, kurių pagrindu jam buvo paskirta nuobauda, nepagrįsti įrodymais bei konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis pagrįstais argumentais. Teismas, nagrinėjamos bylos duomenų pagrindu pripažinęs, kad pareiškėjo veiksmai dėl padaryto drausmės pažeidimo kvalifikuoti teisingai, nuobauda nėra per griežta bei atsižvelgiant į tai, kad ją skiriant nenustatyta procedūrinių pažeidimų, pareiškėjo reikalavimai panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2008-09-10 nutarimą Nr. 62-258, atmestini. Teismo nustatytų aplinkybių pagrindu taip pat yra atmestini pareiškėjo reikalavimai įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatorių nuobaudos vykdymą nutraukti ir perkelti į nuteistųjų normalų laikymo režimą. Nagrinėjamu atveju nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BVK 140 str. 1d. 5 p. 1 d. nuostatas – kaip paskatinimo priemonė (už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei (BVK 140 str)) numatyta ir paskirtos nuobaudos panaikinimas prieš terminą. Pareiškėjas prašė panaikinti Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2008-10-13 sprendimus Nr. 2S-3519 ir Nr. 2S-3526, 2008-10-17 sprendimą Nr. 2S-3596 bei 2008 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 2S-3731. Nustatačius, kad pareiškėjui paskirta nuobauda - perkėlimas į drausmės grupę 6 mėnesiams, pagrįstai, nėra pagrindo naikinti Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2008-10-13 sprendimus Nr. 2S-3519 ir Nr. 2S-3526, 2008-10-17 sprendimą Nr. 2S-3596 bei 2008 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 2S-3731.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pateikė reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės 41 795 Lt moralinės žalos atlyginimo bei 120 Lt materialinės žalos atlyginimą dėl sugadinto laikrodžio „Vostok automatic“. Skunde nurodė, kad LTI-K pareigūnams panaudojus specialiąsias priemones, pareiškėjui buvo stipriai sutrikdyta sveikata, anot K. J., jis patyrė galvos traumą, ko pasėkoje jis iki šiol patiria galvos skausmus, skundžiasi skausmais kojose. Pareiškėjas dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų patyrė ne tik fizinių sužalojimų, bet taip pat jam išsivystė emocinė depresija, buvo sukeltos dvasinės kančios ir sužalojimai, be to, 2008-09-05 panaudojant specialiąsias priemones, buvo sugadintas pareiškėjui priklausantis laikrodis ,,Vostok Automatic”.

Tokiu būdu, pareiškėjas jam padarytą žalą (turtinę ir neturtinę) siejo su LTI-K pareigūnų neteisėtais, panaudojant specialiąsias priemones, veiksmais.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėtų būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytų institucijų veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Šiuo aspektu svarbu nustatyti, ar pareigūnai veikė taip kaip privalėjo veikti pagal teisės aktus, ar jų veiksmai buvo teisėti, ar kitam asmeniui buvo padaryta žala, ar yra priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų bei atsiradusios žalos.

Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-09-05 apie 11 val. 30 min. K. J. buvo nuvestas į Sveikatos priežiūros tarnybą odontologo apžiūrai, kurios metu jis įžeidinėjo pareigūnus, grasino jiems fiziniu susidorojimu bei jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius (II t., b. l. 84?88); nuteistąjį K. J. pareigūnai keletą kartų įspėjo laikytis vidaus tvarkos taisyklių, tačiau K. J. į įspėjimus nereagavo, todėl po medicininės apžiūros buvo nuvestas į korpuso vyresniojo kabinetą, kur buvo paprašytas pasiaiškinti dėl savo netinkamo elgesio pareigūnų atžvilgiu; nuėmus nuteistajam antrankius bei padavus jam popieriaus lapą ir rašymo priemonę, jis staiga užsimojo ir puolė vyresnįjį prižiūrėtoją A. L., smogdamas rašymo priemone jam į krūtinės sritį ir staiga spirdamas koja į pilvą, tačiau smūgio pavyko išvengti. Todėl siekiant užkardyti tolimesnius neteisėtus nuteistojo veiksmus, kurie kėlė pavojų pareigūnų saugumui, prieš jį buvo panaudotos specialiosios priemonės ? guminė lazda ir antrankiai.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamos bylos duomenų pagrindu pripažino, kad K. J. veiksmai, kurie atsakovo kvalifikuoti kaip itin piktybinis bausmės atlikimo režimo pažeidimas, sudarė pagrindą panaudoti įstatyme nustatytas prievartos priemones. Aptariamos faktinės aplinkybės ištirtos tarnybinio tyrimo metu, tarnybinio tyrimo išvados nepakeitė nusižengimo sudėties. Todėl vertinant šiuos duomenis nagrinėjamos bylos nustatytų aplinkybių kontekste, pripažintina, kad apsaugos ir priežiūros skyriaus dieninės pamainos prižiūrėtojų grupės prižiūrėtojas A. V., A. L. R. J., panaudojant specialiąsias priemones, veikė įstatymo nustatyta tvarka, t.y. buvo kompetentingi ir objektyvūs, veiksmai, atsižvelgiant į konkrečias situacijos aplinkybes, buvo teisiškai pagrįsti, asmeniui suprantami ir neįžeidžiantys. Teisėjų kolegija konstatavo, jog pareiškėjo nurodytų institucijų neteisėtų veiksmų nagrinėjamos bylos kontekste nenustatyta, o nenustačius valdžios institucijos neteisėtų veiksmų civilinė atsakomybę CK 6.271 straipsnio pagrindu yra negalima. Todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės 41 795 Lt neturtinės ir 120 Lt turtinės žalos yra nepagrįstas, tuo labiau, kad išskyrus pareiškėjo pateiktą versiją, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog naudojant specialiąsias priemones jo atžvilgiu, būtų sugadintas pareiškėjui priklausantis laikrodis ,,Vostok Automatic“. Kaip nurodė atsakovas, pareiškėjas pretenzijų dėl sugadinto laikrodžio po specialiųjų priemonių panaudojimo nereiškė, ir tik 2008-09-25 kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių dėl šio laikrodžio sugadinimo (I t., b. l. 138, 139,140).

Pareiškėjas nurodė, jog 2008 m. rugsėjo 5 d. Lukiškių TI-K pareigūnų neteisėtais veiksmais jam buvo sutrikdyta sveikata (akcentavo galvos skausmus) ir esą dėl to jis nuo 2008 m. rugsėjo 11 d. gydėsi Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Bylos duomenys patvirtino, kad 2008-09-05 11.30 val. K. J. buvo apžiūrėtas Sveikatos priežiūros tarnyboje, medicininiame pažymėjime Nr. 111-306 nurodant, jog jam nustatyti abiejų riešų paraudimai, abiejų sėdmenų masyvios poodinės kraujosruvos, nugaros, kairiojo žasto ir dešiniojo peties paraudimai, abiejų blauzdų priekinio paviršiaus nubrozdinimai, o šie sužalojimai yra būdingi specialiųjų priemonių ? lazdos ir antrankių panaudojimui (I t. b. l. 122). Benruomenės slaugytoja – GMP felčerė, surašiusi medicininį pažymėjimą, teismo posėdžio metu parodė, kad ji apžiūrėjo K. J. po specialiųjų priemonių panaudojimo, K. J. tuo metu nesiskundė, ir kad ypatingai, išskirtinai K. J. sužalotas nebuvo (II t., b. l. 84,85).Teismo posėdžio metu apklaustas J. Š., kuris nagrinėjamu laikotarpiu dirbo šeimos gydytoju, parodė, kad nuteistasis į ligoninę buvo paguldytas planine tvarka dėl gastrito, bet ne dėl sumušimų, kadangi nuteistasis dažnai skundėsi dėl galvos skausmų ir iki specialiųjų priemonių panaudojimo, todėl siunčiant planine tvarka į ligoninę, įrašė, kad būtų ištirtas ir dėl galvos skausmų, buvo nustatyta, kad galvos skausmai yra nervinio pobūdžio. Gydymo stacionare istorijos kopija patvirtino, kad diagnozė hospitalizuojant yra bendras kūno sumušimas, lėt.gastrito paūmėjimas (II t., b. l. 2). Byloje esantys duomenys iš laisvės atėmimo vietos medicininių dokumentų patvirtino, kad 2008-09-23 K. J. buvo atlikta galvos radiologinis tyrimas, kurio metu pataloginių pakitimų nenustatyta (II t., b. l. 13). Kad K. J. nebuvo nustatyti galvos sužalojimai, patvirtino ir Laisvės atėmimo vietos ligoninės epikrizė (II t., .b. l. 26). Įvertinus šiuos medicininių dokumentų duomenis, liudytojo J. Š. parodymus, pripažino, kad nėra pagrindo gydymo ligoninėje sieti su Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmais panaudojant spec.priemones pareiškėjo atžvilgiu. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjo reikalavimai dėl žalos atlyginimo yra atmestini.

Pareiškėjas, teismui pateiktame skunde taip pat prašė įpareigoti Kalėjimo direktorių išbraukti K. J. iš linkusių užpulti įskaitos bei įpareigoti nutraukti antrankių uždėjimo vykdymą.

Bylos duomenys patvirtino, kad K. J. prašymas išbraukti iš linkusių užpulti įskaitos LTIK 2008-05-23 Drausmės komisijos posėdžio metu buvo atmestas (Drausmės komisijos posėdžio protokolas Nr. 31-15; I t., b. l. 168) ir pripažinta, kad K. J. iš gyvenamosios kameros gali būti išvedamas tik uždėjus antrankius. 2008-05-29 LTIK raštu Nr. 22-528 nuteistasis K. J. buvo informuotas apie šį drausmės komisijos sprendimą, nurodant, kad pakartotinis svarstymas dėl išvedimo iš gyvenamosios kameros be antrankių bus svarstomas po 6 mėn. (I t., b. l. 169).

Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, t.y. pareiškėjas, prieš kreipdamas su skundu į teismą, atitinkamą atsisakymą privalėjo skųsti Bausmių vykdymo kodekse nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Kalėjimo direktorių išbraukti K. J. iš linkusių užpulti įskaitos bei įpareigoti nutraukti antrankių uždėjimo vykdymą, paliktini nenagrinėtais (ABTĮ 103 str. 1 p.).

K. J. taip pat prašė teismą įpareigoti Kalėjimų departamentą užtikrinti normalias nuteistųjų gyvenimo sąlygas jam pavaldžiose įstaigose. Toks pareiškėjo reikalavimas iš esmės grindžiamas pataisos įstaigos pareigūnų neteisėtu elgesiu su nuteistuoju K. J., nuolatinėmis provokacijomis, pašaipomis, nežmonišku elgesiu, žeminančiu jo orumą, taip keršijant už rašomus skundus dėl įstaigos pareigūnų veiksmų.

Pažymėjo, kad tarptautinėje teisėje nežmonišku elgesiu pripažįstamas tyčinis, trunkantis tam tikrą laiką fizinių ar dvasinių kančių sukėlimas nukentėjusiajam, kuris yra nuteistas. Tačiau nagrinėjamos bylos kontekste, išskyrus paties pareiškėjo teiginius, duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai ar administracija, pareiškėjo atžvilgiu atliko kokius nors tyčinius neteisėtus veiksmus, kuriuos galima būti vertinti žiauriu, nežmonišku, nuteistojo teises pažeidžiančiu elgesiu, nėra. Ir atvirkščiai, byloje nustatyta, kad šiuo atveju pats pareiškėjas pažeidė Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau ir – Vidaus tvarkos taisyklės) reikalavimus ir nesilaikė pataisos įstaigos režimo, todėl pataisos įstaigos pareigūnai buvo priversti, siekdami jį sutramdyti bei apsiginti, prieš K. J. panaudoti specialiąsias priemones. Kadangi specialiųjų priemonių panaudojimas pirmosios instancijos teismo vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo abejoti, kad pataisos įstaigoje neužtikrinamos normalios nuteistųjų gyvenimo sąlygos. Atreipė dėmesį ir į tai, kad skunde nepateikiama jokių objektyvių, įrodomąją galią turinčių duomenų, patvirtinančių, kad pataisos įstaigoje, kurioje kali nuteistasis K. J., nėra užtikrinamos normalios gyvenimo sąlygos, o pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais. Jokiais konkrečiais duomenimis nepagrįsti ir pareiškėjo teiginiai, kad jis nuolatos yra provokuojamas prasikalsti, kadangi taip siekiama pakenkti jam ir atkeršyti dėl jo rašomų skundų apie gyvenimo sąlygas ir pareigūnų elgesį LTIK. Atsižvelgiant į tai, kad gyvenimo sąlygų pataisos įstaigoje pažeidimų nenustatyta, pirmosios instancijos teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Kalėjimų departamentą užtikrinti normalias nuteistųjų gyvenimo sąlygas, jam pavaldžiose įstaigose, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė K. J. skundą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktorių išbraukti K. J. iš linkusių užpulti įskaitos ir nutraukti paskirtą antrankių uždėjimo vykdymą, palikti nenagrinėtu, o likusioje dalyje K. J. skundą atmesti.

III.

Pareiškėjas K. J. (toliau ir – apeliantas) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo panaikinti 2010 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą bei perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Savo apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Teigia, jog nebuvo atsižvelgta į jo reikalavimą ir nebuvo apklaustas liudytojas V. Š..

2. Teigia, jog teismas nevertino visų įrodymų, neatsižvelgė į jo nurodytą 2008-09-05 rašytą skundą, kuriame pareiškė pretenzijas ir nurodė, jog jo laikrodis buvo sudaužytas nuo smūgio lazda.

3. Teigia, jog pirmos instancijos teismas šališkai vertino bylos aplinkybes.

Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (III t., b. l. 126-127) nepritaria apeliaciniam skundui, ir prašo jį atmesti. Savo atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Remiasi pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, padarytomis išvadomis ir teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo motyvuotas, pilnai pagrįstas ir teisėtas.

Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas nesutinka su apeliaciniu skundu ir savo apsiliepimu (III t., b. l. 128-129) prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Savo poziciją grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Nurodo, jog 2010-09-02 vykusiame pirmosios instancijos teismo posėdyje liudijo, savo paaiškinimus davė, į teismo bei pareiškėjo klausimus atsakė liudytojas V. Š., todėl apelianto kaltinimai, jog teismas atsisakė iškviesti liudytoją neatitinka tikrovės.

2. Apeliantas nepateikia jokių įrodymų pagrindžiančių jo kaltinimą pirmosios instancijos teismą šališkumu. Be to, teismo posėdžio metu pareiškėjas nepasinaudojo teise pareikšti teisėjams nušalinimus.

3. Teigia, jog apeliaciniame skunde pareiškėjas kartoja tuos pačius, neargumentuotus ir jau daug kartų teismo posėdžiuose nagrinėtus ir išsamiai ištirtus subjektyvius teiginius, kad įstaigos darbuotojai prieš pareiškėją susimokę.

Teisėjų kolegija nustatė:

IV.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad jame nėra keliamas klausimas dėl pritaikytų materialinės teisės normų netinkamo aiškinimo. Apeliacinis skundas grindžiamas tik tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino faktines aplinkybes bei dėl to padarė klaidingas išvadas. Todėl konstatuotina, kad apeliacinės bylos nagrinėjimo dalykas yra fakto klausimas, t. y. klausimas dėl byloje esančių įrodymų vertinimo tinkamumo.

Patikrinusi bylą šiuo aspektu, kolegija pažymi, kad bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ABTĮ 57 str.). Pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos, kolegijos vertinimu, pakankamai argumentuotai ir detaliai aptarus bei įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Šitie (teismo išvardinti) įrodymai, vertinant juos chronologiško atsiradimo bei jų šaltinių (įrodinėjimo priemonių) įvairumo aspektais, neturi esminių tarpusavio prieštaravimų, todėl pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis kolegija nenustatė. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo skundo reikalavimų pagrįstumą, ypač atsižvelgia į 2008-09-09 Tarnybinio tyrimo išvada bei Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2008-09-24 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriais remiantis galima daryti pagrįstą išvadą, kad apsaugos ir priežiūros skyriaus dieninės pamainos prižiūrėtojų grupės prižiūrėtojų A. V., A. L. ir R. J. veiksmai, panaudojant specialiąsias priemones, buvo teisėti. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nėra pakankami paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. Be to, nustatyta, kad priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantas, į teismo posėdį liudytoju buvo pakvietas V. Š. (b. l. 92-93), jis posėdžio metu buvo apklaustas.

Patikrinusi bylą joje surinktų įrodymų įvertinimo teisingumo aspektu, kolegija atsižvelgia į išvardintus argumentus bei, sutikdama su pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu nurodytais argumentais ir pateiktomis išvadomis, pripažįsta pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrįstu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo K. J. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysDainius RaižysSkirgailė Žalimienė