- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-13
- Bylos Nr.
- e2A-540-479/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03310-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žydrūnas Bertašius, Aušra Maškevičienė, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Klaipėdos energija”
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Žaliasis drakonas“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Maškevičienės ir Erikos Misiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija” apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žaliasis drakonas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė AB „Klaipėdos energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Žaliasis drakonas“ dėl skolos priteisimo. Ieškovė nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė netinkamai vykdė savo įsipareigojimus sumokėti už suvartotą šilumos energiją pagal šalių sudarytą šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį, todėl už laikotarpį nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2015 m. balandžio mėn. liko skolinga ieškovei 1 615,95 Eur skolos ir 54 Eur delspinigių. Dėl to ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovės 1 615,95 Eur skolos už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2015 m. balandžio mėn., 54 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė UAB „Žaliasis drakonas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį ir jame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovė teigė, kad ji reguliariai moka už suvartotą šilumos energiją ir įsiskolinimų ieškovei neturi. Atsakovė paaiškino, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), neturi bendro naudojimo patalpų – laiptinės, nes antrame šio namo aukšte esančio buto savininkas naudojasi kito namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptine. Atsakovės teigimu, nesant name bendro naudojimo patalpų, ieškovė neteisėtai reikalauja mokėti už tokių patalpų šildymą.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-11-16 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 240,70 Eur skolos, 21,66 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2016-03-30, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 17,28 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kurios yra teisėtai atjungtos nuo centralizuotos šildymo sistemos. Teismas taip pat nustatė, kad pagal šalių sudarytą šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį ieškovė tiekė šilumos energiją į atsakovei priklausančias patalpas. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškinyje nurodytu laikotarpiu atsakovė iš dalies apmokėdavo ieškovės pateiktas sąskaitas už jai priklausančių patalpų šildymą, tačiau nemokėdavo už bendro naudojimo patalpų šildymą, nes laikėsi nuostatos, jog name nėra bendro naudojimo patalpų. Spręsdamas dėl atsakovės atsikirtimų pagrįstumo teismas įvertino tai, kad iš vieno šilumos punkto šilumos energija yra tiekiama namams, esantiems (duomenys neskelbtini), todėl šie pastatai yra priklausomi nuo bendros šildymo bei karšto vandens tiekimo sistemos ir šilumos tiekimo atžvilgiu šie pastatai yra vienas konstrukcinis inžinerinis elementas. Kadangi šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai apšildo visų pastatų konstrukcijas ir ertmes nuo pirmo aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip apsaugant namo konstrukcijas nuo žalingo aplinkos poveikio šaltojo sezono metu, teismas konstatavo, jog atsakovė privalo mokėti už bendroms reikmėms sunaudotą šilumos energiją. Spręsdamas dėl skolos dydžio teismas padarė išvadą, jog ieškovė neteisėtai laikotarpiu nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2015 m. balandžio mėn. iš atsakovės gautomis įmokomis dengė už ankstesnį laikotarpį susidariusį 1 117,18 Eur dydžio atsakovės įsiskolinimą ir tuo pažeidė LR CK 6.55 str. 1 d. nuostatas. Teismas pažymėjo, kad vykdant atsiskaitymus atsakovės konkliudentiniais veiksmais buvo parodyta, kokiai skolai padengti yra skiriamos atsakovės įmokos, todėl ieškovė negalėjo šių įmokų įskaityti skolai už ankstesnį laikotarpį padengti. Byloje nustatyta, kad už ieškinyje nurodytą laikotarpį pagal pateiktas sąskaitas faktūras atsakovė turėjo sumokėti ieškovei 2 186,51 Eur be delspinigių, tačiau šiuo laikotarpiu atsakovė sumokėjo tik 1 945,81 Eur, todėl šios sumos skirtumą teismas priteisė ieškovei iš atsakovės, o ieškovės reikalaujamą delspinigių sumą sumažino iki 21,66 Eur.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Klaipėdos energija“ prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-16 sprendimo dalį, kuria atmesta ieškovės reikalavimų dalis ir ieškovės ieškinį patenkinti visiškai. Apeliantė nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė neteisėtai atsakovės mokėtomis įmokomis dengė įsiskolinimą, susidariusį iki 2013 m. vasario mėnesio. Apeliantės teigimu, šalys 2009-06-26 sutartyje buvo susitarusios dėl įmokų paskirstymo tvarkos, todėl ieškovė teisėtai pirmiausia dengė ankstesnio laikotarpio atsakovės skolą ir apskaičiuotus delspinigius. Ieškovės įsitikinimu teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai atmetė dalį ieškovės reikalavimų dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Žaliasis drakonas“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsakovė nurodė, kad nors sutartyje yra numatyta įmokų paskirstymo tvarka, tačiau šalys nuo pat pradžių nesutarė dėl atsakovės pareigos mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą, todėl po sutarties sudarymo šalių valia dėl įmokų paskirstymo tvarkos pasikeitė. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė turėjo teisę atsisakyti priimti atsakovės įmokas, tačiau šia savo teise nepasinaudojo. Atsiliepime teigiama, kad įskaitydama atsakovės įmokas skolai už ankstesnį laikotarpį padengti ieškovė nepagrįstai siekia be teismo sprendimo patvirtinti ankstesnio laikotarpio skolos faktą ir jos dydį, nors atsakovė su šia skola nesutiko.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
LR CPK 321 str. 1 d. numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 str. nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (LR CPK 321 str. 1 d.).
Apeliantė skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė neteisėtai atsakovės mokėtomis įmokomis dengė įsiskolinimą, susidariusį iki 2013 m. vasario mėnesio. Apeliantės teigimu, šalys 2009-06-26 sutartyje buvo susitarusios dėl įmokų paskirstymo tvarkos, todėl ieškovė teisėtai pirmiausia dengė ankstesnio laikotarpio atsakovės skolą ir apskaičiuotus delspinigius. Su šia skundo nuostata galima sutikti. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2009-06-26 sudarė šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė tiekė šilumos energiją į atsakovei priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras atsakovė apmokėdavo tik iš dalies, nes atsakovė nemokėdavo už bendro naudojimo patalpų šildymą. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo konstatuota, kad atsakovė privalo mokėti ne tik už jai priklausančių patalpų šildymą, bet ir už bendrosioms reikmėms sunaudotą šilumos energiją. Atsakovė pirmosios instancijos teismo sprendimo ir jame padarytų išvadų dėl jos pareigos mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą apeliacine tvarka neskundė, todėl apeliacinės instancijos teismas su tuo susijusių bylos aplinkybių ir teismo padarytų išvadų iš naujo nevertina. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1 615,95 Eur skolos už laikotarpį nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2015 m. balandžio mėn. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškinyje nurodyto laikotarpio pradžioje, tai yra iki 2013 m. vasario mėnesio atsakovės skolos likutis sudarė 1 117,18 Eur. Byloje nėra ginčo dėl to, kad laikotarpiu nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2015 m. balandžio mėn. atsakovė sumokėjo ieškovei iš viso 1 945,81 Eur, tačiau ieškovė iš atsakovės minėtu laikotarpiu gautas įmokas pirmiausia įskaitė ankstesnei atsakovės skolai padengti, tai yra skolai, kuri susidarė iki 2013 m. vasario mėnesio. Dėl to už ieškinyje nurodytu laikotarpiu tiektą šilumos energiją ieškovės atsakovei apskaičiuota skolos suma sudarė 1 615,95 Eur.
Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atlikdama mokėjimų už 1 945,81 Eur sumą atsakovė konkliudentiniais veiksmais pareiškė, jog ieškovei yra mokama už ieškinyje nurodytu laikotarpiu tiektą šilumos energiją be paskaičiuotų mokesčių už bendrų patalpų šildymą, todėl ieškovė neteisėtai šią sumą įskaitė ankstesnio laikotarpio atsakovės skolai padengti. Įvertinusi byloje esančią medžiagą kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada neturi pagrindo sutikti. LR CK 6.55 str. 1 d. nustato, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad LR CK 6.54 str. bei 6.55 str. nuostatos dėl skolininko įmokų paskirstymo tvarkos yra taikomos tik tais atvejais, kai šalys nėra susitarusios kitaip. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju sudarydamos 2009-06-26 šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį šalys susitarė, kokiu eiliškumu bus įskaitomi pagal pateiktą sąskaitą atsakovės sumokėti pinigai. Sutarties 10.4 p. nurodyta, kad iš atsakovės gautos įmokos bus įskaitomos tokiu eiliškumu: 1) bylinėjimosi išlaidoms, 2) priteistoms sumoms, 3) delspinigiams, 4) skoloms, 5) mokesčiams už ataskaitinį laikotarpį. Byloje nėra duomenų apie tai, kad šalys būtų sudariusios susitarimą dėl šios įmokų paskirstymo tvarkos eiliškumo pakeitimo. Dėl to kolegija konstatuoja, kad ieškovė turėjo teisę iš laikotarpiu nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2015 m. balandžio mėn. gautų įmokų padengti ankstesnio laikotarpio atsakovės skolą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog teismas nepagrįstai sumažino ieškovei iš atsakovės priteistiną skolos sumą iki 240,70 Eur, todėl šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį tikslinga pakeisti ir ieškovei iš atsakovės priteistą skolos sumą padidinti iki 1 615,95 Eur.
Apeliantė skunde nurodė ir tai, kad neteisėtai sumažindamas priteistinos skolos sumą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ir delspinigių dydį. Su šia skundo nuostata taip pat galima sutikti. Pagal 2009-06-26 šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties 10.3 p. nuostatas atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos skolos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Iš ieškovės pateiktos mokesčių paskaičiavimo pažymos matyti, jog dėl netinkamai vykdomų įsipareigojimų atsakovei apskaičiuotų delspinigių suma sudaro 54 Eur. Pažymėtina, kad atsakovė apeliacine tvarka neginčija ieškovės teisės reikalauti netesybų dėl netinkamo prievolės vykdymo, o ieškovės reikalaujamas delspinigių dydis yra pagrįstas byloje pateiktais skaičiavimais. Nagrinėjamoje byloje kolegija nenustatė pagrindų, dėl kurių būtų galima mažinti ieškovės reikalaujamą netesybų sumą. Dėl to pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl skolos priteisimo, atitinkamai keistina ir sprendimo dalis dėl delspinigių priteisimo, ieškovei iš atsakovės priteistų delspinigių sumą padidinant nuo 21,66 Eur iki 54 Eur.
Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino bylos aplinkybes bei netinkamai taikė kreditoriaus gautų įmokų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl skolos ir delspinigių priteisimo pakeisti (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
LR CPK 93 str. 5 d. nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Byloje nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 108 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 38 Eur žyminio mokesčio ir 70 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovės reikalavimai yra tenkinami visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistų bylinėjimosi išlaidų suma padidinama iki 108 Eur (LR CPK 93 str. 1 d.).
Patenkinus apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovės taip pat priteistina 31 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti (LR CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaliasis drakonas“ 1 615,95 Eur skolos už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2013 m. vasario mėnesio iki 2015 m. balandžio mėnesio, 54 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, tai yra 1 669,95 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2016 m. kovo 30 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 108 Eur bylinėjimosi išlaidų.“
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaliasis drakonas“ 31 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.