Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byla, kurioje A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 108 straipsnyje, padarymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 1-ojo Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja M. I. 2020 m. liepos 13 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 13-ANR_P-2434/2020 A. M. dėl to, kad „A. M. internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) paskyroje pasivadinęs kaip P. D. patalpino skelbimą, kad gamina gaminius iš metalo. 2020 m. birželio 1 d. Ž. Š. užsisakė minėtus metalo gaminius ir už metalo gaminius, t. y. iešmai ir kirvis, į A. E. G. banko sąskaitą pervedė 33 Eur avansą. Tokią sąskaitą nurodė A. M., iš kurio užsakinėjo gaminius. Tačiau gaminių negavo, dėl ko jai padaryta 30 Eur materialinė žala.“ Tokiais savo veiksmais A. M. kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnyje (administracinio nusižengimo protokole klaidingai nurodyta, jog „ANK 108 straipsnio 1 dalyje“, nors minėtas straipsnis dalių neturi).

A. M. į teismo posėdį neatvyko, nors apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta administracinio nusižengimo protokolu, nutartis atvesdinti jį į teismo posėdį taip pat nebuvo įvykdyta.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo protokolas ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga grąžintina protokolą surašiusiai institucijai.

ANK 627 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, teismas išsprendžia klausimą, ar tinkamai surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra tiksliai nurodant, kokį nusižengimą ir kokiomis aplinkybėmis padarė juo kaltinamas asmuo. Teismų praktikoje ne kartą buvo akcentuojama administracinio nusižengimo (pažeidimo) protokolo, kaip procesinio dokumento, reikšmė, kadangi jame yra formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu ir apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Pažymėtina tai, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, nes administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui.

ANK 609 straipsnyje yra įtvirtinti imperatyvūs reikalavimai administracinio nusižengimo protokolo turiniui. Pagal ANK 609 straipsnio 1 dalį, administracinio nusižengimo protokole, be kitų duomenų, nurodomas administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė. Pagal minėtos procesinės teisės normos prasmę administracinio nusižengimo protokole turi būti užfiksuota būtinųjų administracinio nusižengimo sudėties požymių visuma.

Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje A. M. 2020 m. liepos 13 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame jo padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotas pagal ANK 108 straipsnį, tačiau pateiktoje kaltinimo formuluotėje paties A. M. veika nėra atskleista. Vadovaujantis minėta teisės norma administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Kaip matyti iš minėtos normos dispozicijos joje numatyta atsakomybė už kelias alternatyvias veikas. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusižengimo sudėtį. Vadinasi, minėtos teisės normos dispoziciją sudaro nurodytų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas bausti pagal ANK 108 straipsnį.

Iš teismui pateikto administracinio nusižengimo protokolo formuluotės nėra aišku, kuria būtent iš išvardintų alternatyvių veikų yra kaltinamas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tai turi esminės įtakos tinkamam administracinio nusižengimo kvalifikavimui. Pastebėtina, kad aiškiai nenurodžius būtinųjų veikos, kurios padarymu (nepadarymu) asmuo yra kaltinamas, požymių, lieka neaišku nei kuo konkrečiai asmuo yra kaltinamas, nei nuo ko jis turi gintis.

Aptarti administracinio nusižengimo protokolo trūkumai laikytini esminiais ANK 635 straipsnio 3 dalies prasme. Papildomai pažymėtina, kad tyrimo metu nebuvo apklaustas A. E. G., į kurio banko sąskaitą nukentėjusioji pervedė pinigus, kuris galimai yra pažįstamas ir/ar galimo nusižengimo padarymo metu buvo kartu su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu – A. M. bei galėjo matyti įvykio aplinkybes.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog šioje byloje buvo netinkamai surašytas administracinio nusižengimo protokolas, o administracinio nusižengimo byla ištirta paviršutiniškai, byloje nepateikti svarbias aplinkybes turintys patvirtinti duomenys. ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; <...> gali teismui pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą.

Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-66-697/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. nutarimas byloje N575-1/2014).

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Institucija byloje surašė reikalavimų neatitinkantį protokolą, nesurinko, visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, nepašalino prieštaravimų tarp jų. Atsižvelgiant į tai, kad minėtiems trūkumams pašalinti reikia atlikti didelės apimties tyrimą, rinkti papildomus įrodymus bei tikslinti administracinio nusižengimo protokole nurodytus duomenis, protokolas ir bylos medžiaga grąžintina Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 609 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 635 straipsnio 2 ir 4 dalimis,

nutaria:

administracinio nusižengimo protokolą Nr. 13-ANR_P-2434-2020, surašytą A. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį su medžiaga grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato trūkumų pašalinimui.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.