- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-27
- Bylos Nr.
- I-3593-281/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01775-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Fausta Vitkienė, Jolanta Vėgelienė, Mefodija Povilaitienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- K. N. O.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos ambasada
- Advokatai
- Virgilijus Kaupas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Vėgelienės, Faustos Vitkienės,
atsakovės Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atstovui advokatui Virgilijui Kaupui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. N. O. (C. N. O.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos ambasada (duomenys neskelbtini) Respublikoje, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. N. O. teismui pateikė skundą, kurį papildė, dėl Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) Respublikoje (toliau – ir Ambasada) 2019-05-09 sprendimo atsisakyti išduoti pareiškėjui Šengeno vizą panaikinimo (b. l. 1, 26, 52).
Paaiškino, kad ginčijamas sprendimas priimtas tuo pagrindu, jog pareiškėjas neturėjo ketinimo išvykti iš valstybės narės teritorijos iki vizos galiojimo pabaigos, kurios nebuvo galima nustatyti. Pareiškėjo teigimu, jis siekia įgyti išsilavinimą pagal skrydžio dispečerio mokymo programą Baltijos aviacijos mokykloje, tam, jog galėtų dirbti (duomenys neskelbtini) oro linijų bendrovėje (duomenys neskelbtini). Bendrovė garantavo pareiškėjui darbo vietą pabaigus studijas (mokymus). Pareiškėjas nesiekia likti Lietuvoje pasibaigus mokymams, jis neturi čia pažįstamų asmenų, taip pat jam nėra perspektyvų čia dirbti. Akcentuoja, kad siekia įgyti žinių būtent Baltijos aviacijos mokykloje Lietuvoje, nes ši mokymo įstaiga yra viena iš geriausių aviacijos mokyklų Europoje. Teigia, kad po mokslų pabaigos ketina grįžti į savo šalį ir ten dirbti, vėliau ketina siekti komercinio piloto mokymų kursuose (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 79–84).
Paaiškino, kad konsulas, siekdamas įsitikinti pareiškėjo deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu bei buvimo sąlygomis, atliko pokalbį (interviu), kurio metu pareiškėjas paaiškino, kad Baltijos aviacijos mokykloje organizuojamus mokymus susirado savarankiškai internete, dalyvavo atrankoje ir už mokymus pervedė 4 200 eurų. Pareiškėjas negalėjo paaiškinti ir pagrįsti savo finansinės padėties, ryšių su kilmės valstybe, kad 2008 m. baigė vidurinę mokyklą ir po to niekur nesimokė, dirbo šeimos versle. Konsului kilo abejonės dėl pareiškėjo pateiktų vykimo tikslą ir sąlygas pagrindžiančių dokumentų autentiškumo ir tikrumo, nes pareiškėjas negalėjo paaiškinti, kokią pridėtinę vertę jam suteiks mokymai Lietuvoje jo būsimoje profesinėje karjeroje. Taip pat pareiškėjas pateikė dokumentą, kad jo mokymus finansuoja neaiškus rėmėjas, pateikti banko sąskaitų išrašai yra ne pareiškėjo vardu, pateiktos viešbučio rezervacijos datos nesutampa su lėktuvo bilietų rezervacijos datomis, (duomenys neskelbtini) ambasada 2018 metais atsisakė jam išduoti Šengeno vizą, be to, pati Baltijos aviacijos mokykla paprašė Ambasados, kilus abejonėms dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, neišduoti vizos.
Konsulas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus ir interviu metu gautą informaciją, priėmė ginčijamą sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, nes užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų, t. y. negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo ir sąlygų bei yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Pagal teisinį reglamentavimą, nustatantį Šengeno vizos išdavimą, ir iš bylos medžiagos daro išvadą, kad Užsienio reikalų ministerijos konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis bei susiklosčiusią teisinę situaciją, nes pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, nebuvo galima nustatyti, kad pareiškėjas ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, tokiu būdu konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) Respublikoje atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) Respublikoje sprendimo, kuriuo atsisakyta išduoti Šengeno vizą pareiškėjui, (duomenys neskelbtini) piliečiui, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, 2019-04-24 pateikė prašymą Lietuvos Respublikos ambasadai (duomenys neskelbtini) Respublikoje išduoti Šengeno vizą (b. l. 85–88). Ambasados konsulinis pareigūnas 2019-05-08 sprendimu Nr. (64.5.3.2)-89 atsisakė išduoti vizą pareiškėjui padaręs išvadą, kad pareiškėjo pateikta informacija apie vykimo į Lietuvą tikslą ir sąlygas yra nepatikima, o pareiškėjas kelia nelegalios migracijos grėsmę (b. l. 89). Apie priimtą sprendimą pareiškėjas informuotas ginčijama 2019-05-09 forma dėl atsisakymo išduoti vizą, kurioje pažymėta, jog sprendimas grindžiamas tuo pagrindu, kad nebuvo galima nustatyti apie pareiškėjo ketinimą išvykti iš valstybės narės teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos (b. l. 47).
Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009-07-13 reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), nuostatos, taip pat ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2016-03-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas), taip pat Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), pagal kurio 12¹ straipsnio 1 dalį, Šengeno vizos išdavimui taikomos procedūros ir sąlygos, nustatytos Vizų kodekse.
Žemesnės instancijos teismas
Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio (šiuo metu 6 straipsnis) 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu.
Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta, kad ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį trunkančiam buvimui trečiųjų šalių piliečiams nustatoma sąlyga pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turėti pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a) punkto ii) papunktyje nustatyta, kad nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma, jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr. ESTT 2013-12-19 sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12).
Vizų kodekso 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas dėl prašymų priimamas per 15 kalendorinių dienų nuo prašymo, kuris yra priimtinas pagal 19 straipsnį, pateikimo datos. Pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalį, sprendimas dėl atsisakymo išduoti Šengeno vizą yra priimamas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą, kurioje yra pažymimos atsisakymo išduoti vizą priežastys.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-09-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016-05-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016).
Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su Ambasados išvada, kad pareiškėjas nepagrindė savo atvykimo į Lietuvą tikslo bei sąlygų, taip pat ginčijamoje 2019-05-09 formoje pažymėtu pagrindu, t. y. kad pareiškėjo atveju nebuvo galima nustatyti, jog pareiškėjas ketina išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos iki vizos galiojimo pabaigos. Todėl vadovaujantis Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalimi, egzistavo pagrindas atsisakyti išduoti pareiškėjui Šengeno vizą. Prašyme kaip pagrindinį kelionės tikslą pareiškėjas nurodė studijas, taip pat prašyme nurodė tokius duomenis: šeiminė padėtis – (duomenys neskelbtini), dabartinė profesinė veikla – nedirba, prašoma leisti atvykti vieną kartą, numatoma atvykimo į Lietuvą data – 2019-04-14, numatoma išvykimo iš Lietuvos data – 2019-06-07, kviečiantis asmuo – Baltijos aviacijos mokykla, nurodė, kad kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengia kitas asmuo, šis kitas asmuo padengia visas išlaidas buvimo metu. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodytas atvykimo į Lietuvą tikslas yra skrydžių dispečerio mokymai, pagal 2019-02-17 su (duomenys neskelbtini) pasirašytą mokymų paslaugų sutartį. Sutartyje nurodyta mokymų kaina yra 4 200 Eur, kuriuos pareiškėjas mokymų sutartimi įsipareigojo pervesti (duomenys neskelbtini) (b. l. 90–100).
Pareiškėjas pateikė (duomenys neskelbtini) išduotą 2019-02-20 kvietimą užsieniečiui laikinai atvykti į Lietuvos Respubliką, nurodytas atvykimo tikslas – skrydžio dispečerių mokymai, nurodytas vienkartinis atvykimas ne ilgiau kaip 40 dienų laikotarpiui, šiame kvietime (duomenys neskelbtini) įsipareigojo garantuoti, kad atsako už kviečiamo asmens išlaikymą buvimo Lietuvos Respublikoje metu, o jiems pažeidus Lietuvos Respublikos įstatymus, įsipareigojo padengti jo grąžinimo į savo valstybę išlaidas (b. l. 101). Pareiškėjas taip pat pateikė kelionių draudimo liudijimą, pagal kurį matyti, kad pareiškėjo draudimo laikotarpis nuo 2019-04-02 iki 2019-10-01 (b. l. 54). Bendrovė (duomenys neskelbtini) pateikė (duomenys neskelbtini) patvirtinimą, kad pareiškėjas kreipėsi į šią bendrovę dėl darbo, įmonė užsiima oro transporto logistikos veikla, įsikūrusi (duomenys neskelbtini) oro pajėgų bazėje, kadangi pradeda savo veiklą, samdo gerai apmokytus darbuotojus. Bendrovė (duomenys neskelbtini) paaiškino (duomenys neskelbtini), kad pastaroji mokymo įstaiga yra patikima bei gerbiama, todėl palankiai žiūri į aplinkybę, kad vienas iš buvusių mokinių taps bendrovės darbuotoju (b. l. 56). Pareiškėjo kelionės dokumentai (kurie išversti iš anglų kalbos teismo posėdžio metu) patvirtina, kad pareiškėjas užsisakė viešbutį Lietuvos Respublikoje, Vilniuje, laikotarpiu nuo 2019-04-30 iki 2019-05-30 (b. l. 148–149), pareiškėjas rezervavo lėktuvo bilietus iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių 2019-04-30 dienai, o iš Vilniaus į (duomenys neskelbtini) 2019-06-04 (b. l. 152).
Iš aptartų rašytinių įrodymų matyti, kad mokymų trukmė nesutampa nei su pareiškėjo viešbučio rezervacijos, nei su lėktuvo bilietų rezervacijos datomis. Teismas pastebi, kad pareiškėjo prie skundo teismui pridėtoje mokymų sutartyje, kuri pasirašyta 2019-02-17, numatyta mokymų pradžia – 2019-04-22, tačiau pareiškėjas prie papildyto skundo teismui pateikė dar vieną 2019-02-17 pasirašytą mokymų sutartį, kurioje mokymų pradžia nurodyta jau nuo 2019-06-24. Taigi laikytina, kad pareiškėjas šią dieną turėjo pradėti mokytis dispečerio specialybės (duomenys neskelbtini), o sutartyje numatyta mokymų trukmė 31 darbo dienos. Nepaisant to, pareiškėjas nepateikė duomenų, kad nuo mokymų paslaugų sutartimi numatomos mokymų pradžios (2019-06-24) ir mokymų metu turėtų rezervuotą viešbutį ar kitą apgyvendinimo vietą. Be to, pareiškėjo rezervuoti skrydžių laikai nesutampa su mokymų trukme ir datomis – nors mokymų pradžia numatyta 2019-06-24, pareiškėjas jau 2019-06-04 turėjo rezervuotą skrydį iš Vilniaus į (duomenys neskelbtini), o duomenų, kad pareiškėjas būtų rezervavęs lėktuvo bilietą į Lietuvą tarp 2019-06-04 ir 2019-06-24 nėra. Taigi pareiškėjo pateikti kelionės dokumentai nepatvirtina jo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo – mokymosi dispečerio specialybės (duomenys neskelbtini), nes sutartyje nurodytų mokymų metu pareiškėjas neturėjo nei gyvenamosios vietos, nei užsakytų lėktuvo ar kitų kelionės bilietų.
Teismo vertinimu, konsulinio pareigūno abejonės dėl pareiškėjo atvykimo tikslo ir sąlygų kitų dokumentų pagrindu taip pat buvo pagrįstos. Iš pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį. Pažymėtina, kad pareiškėjo konsuliniam pareigūnui pateikti banko sąskaitų išrašai yra ne iš jo asmeninės banko sąskaitos, tačiau kito asmens. Iš banko sąskaitų išrašų turinio matyti, kad sąskaitos priklauso asmeniui vardu O. G. N., taigi sutampa tik pareiškėjo iš šio banko sąskaitą turinčio asmens pavardė (b. l. 146–147), tačiau tai nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis, kad pats pareiškėjas turi asmeninių lėšų mokymosi laikotarpiui Lietuvoje ir lėšų išvykti iš Lietuvos. Nors kvietime (duomenys neskelbtini) įsipareigojo garantuoti, kad atsako už kviečiamo asmens išlaikymą buvimo Lietuvos Respublikoje metu, o jiems pažeidus Lietuvos Respublikos įstatymus, įsipareigojo padengti jo grąžinimo į savo valstybę išlaidas (b. l. 101), teismo vertinimu tai nepagrindžia, jog pareiškėjas turi pakankamai pragyvenimo lėšų atvykimo laikotarpiu, nes jeigu pareiškėjas neturėjo nei lėktuvo bilietų atvykimui į Lietuvą mokymų metu, nei gyvenamosios vietos, nėra pagrindo manyti, kad jis apskritai ketino mokytis Lietuvos Respublikoje ir būti išlaikomas kitų asmenų.
Teismas papildomai pažymi, kad Užsienio reikalų ministerijos konsulinis pareigūnas ėmėsi aktyvių veiksmų surinkti papildomą informaciją apie pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslą bei sąlygas, pats kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl informacijos apie pareiškėją pateikimo, kuri paprašė konsului kilus abejonių neišduoti Šengeno vizos nepaisant akademijos parengto kvietimo ir pasirašytos mokymų paslaugų sutarties (b. l. 89). Konsulinis pareigūnas taip pat patikrino pareiškėjo duomenis dėl kitose valstybėse prašytų išduoti vizų, pagal kuriuos matyti, kad (duomenys neskelbtini) 2018-11-14 atsisakė išduoti pareiškėjui vizą nepagrindus pragyvenimo lėšų numatomo buvimo trukmei ir grįžimui bei nesant galimybės nustatyti ar pareiškėjas ketina išvykti iš valstybės narės iki vizos galiojimo pabaigos, taip pat pareiškėjui nepagrindus numatomo buvimo tikslo ir sąlygų (b. l. 144). Taigi, nors vizų tarnybos tarnautojui nenustatyta pareigos reikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių prašyme išduoti vizą nurodytus duomenis (žr., pvz., LVAT 2014-06-05 nutartį administracinėje byloje Nr.A-822-184/2014), byloje esanti medžiaga patvirtina, jog konsulinis pareigūnas, siekdamas visapusiškai išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti Šengeno vizą išnaudojo visas galimybes gauti reikalingus papildomus dokumentus iš kitų institucijų.
Apibendrinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui pateikus prieštaringus duomenis dėl buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo, nepateikus konkrečių rašytinių įrodymų, jog pasibaigus mokymams pareiškėjas išvyks iš Lietuvos Respublikos, konsulinis pareigūnas pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjo pateikta informacija apie vykimo į Lietuvą tikslą ir sąlygas yra nepatikima ir pareiškėjas gali kelti nelegalios migracijos grėsmę. Iš pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti apie pareiškėjo ketinimą išvykti iš Lietuvos Respublikos iki vizos galiojimo pabaigos. Užsienio reikalų ministerijos konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis, konsulo abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir buvimo sąlygų bei dėl prašymą išduoti vizą pateikusio asmens ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, buvo objektyviai pagrįstos, todėl konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą. Teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl vizos išdavimo, nustatytos aplinkybės sukėlė rimtų įtarimų, kad tikrieji pareiškėjo kelionės tikslai gali būti visai kitokie nei oficialiai deklaravo pareiškėjas, todėl galėtų kilti nelegalios migracijos rizika.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo ginčijamas Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) Respublikoje 2019-05-09 sprendimas atsisakyti išduoti pareiškėjui Šengeno vizą priimtas tinkamai išnagrinėjus faktines bylos aplinkybes bei pritaikius teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, teismas neturi pagrindo. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo K. N. O. (C. N. O.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.