- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-06
- Bylos Nr.
- I-3174-331/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01753-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Ina Kirkutienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- V. V. C.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Liudmilos Zaborovskos,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. C. (V. V. C.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 17I-194 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo Indijos respublikos piliečiui V. V. C.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą priimti naują sprendimą išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą.
1.1. Pareiškėjas teigia, kad 2017 m. gruodžio 29 d. pateikė nustatytos formos prašymą išduoti nacionalinę vizą ir visus reikiamus dokumentus, kurių baigtinis sąrašas išdėstytas Departamento oficialioje interneto svetainėje. Pareigūnė, susipažinusi su pareiškėjo pateiktais dokumentais, nurodė pareiškėjui, kad jie yra tinkami ir nėra pagrindo jų nepriimti. Prašymą išduoti nacionalinę vizą pareiškėjas pagrindė aplinkybe, kad nuo 2017 m. gruodžio 8 d. jis yra paskirtas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu. 2018 m. gegužės 9 d. pareiškėjui buvo įteiktas Departamento Sprendimas atsisakyti išduoti nacionalinę vizą, grindžiamas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 2 dalimi, kurioje reglamentuota, kad atsisakoma išduoti nacionalinę vizą, kai užsienietis nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.
1.2. Pareiškėjo vertinimu, Departamentas Sprendime netinkamai įvertino nustatytas faktines aplinkybes. Argumentas, kad buhalterė A. N., kuri pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) balansus, nėra įdarbinta šioje bendrovėje, nėra pagrįstas – dauguma Lietuvos Respublikoje veikiančių bendrovių neturi įdarbintų buhalterių ir naudojasi buhalterines paslaugas teikiančių įmonių paslaugomis, o pareigūnė, priėmusi jo pateiktus dokumentus, nepareikalavo papildomų dokumentų, be kita ko, buhalterinių paslaugų teikimo sutarties, nors pareiškėjas, teikdamas dokumentus vizai gauti, šią sutartį turėjo su savimi. Pareiškėjas taip pat nesutinka su išvada dėl galimo akcijų įsigijimo neskaidrumo, kadangi galiojančiuose teisės aktuose nėra imperatyviai reglamentuoti akcijų perleidimo sandorio formai keliami reikalavimai (nėra nustatyta pareiga perleisti akcijas sudarant notarinės formos sutartį).
1.3. Pareiškėjo vertinimu, atsakovo Sprendimas atsisakyti išduoti jam vizą nėra tinkamai pagrįstas. Departamentas, priimdamas tokio pobūdžio sprendimą, naudoja šabloninę formą, taigi, tiek pareiškėjui, tiek ir daugybei kitų užsienio valstybių piliečių atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, sprendimą grindžiant tokiais pačiais neišsamiais ir nepagrįstais argumentais. Ši aplinkybė sudaro pagrindą manyti, kad Departamentas neatlieka pareigos užtikrinti išsamų, korektišką ir realų informacijos rinkimą.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 28–31), kuriame su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nagrinėdamas pareiškėjo skundą atsakovas nustatė, kad jo įmonė įregistruota adresu, Departamentui žinomu kaip adresas, kuriuo registruojamos užsieniečių, siekiančių gauti leidimus laikinai gyventi, dažniausiai fiktyvios įmonės. Departamentas taip pat nustatė, kad pareiškėjo įmonės balansą pasirašė buhalterė A. N., kuri nedirbo šioje įmonėje, tačiau buvo įdarbinta kitose bendrovėse, įregistruotose tuo pačiu adresu, o pasirašydama balansą, buhalterė nenurodė, kad yra kitos įmonės, pagal sutartį teikiančios buhalterinės apskaitos paslaugas, darbuotoja. Galiausiai Departamentas nustatė, kad įmonės, kurioje įdarbintas pareiškėjas, akcijos buvo perleistos pareiškėjui, o vėliau – kitam asmeniui, sudarant atskirus akcijų perleidimo sandorius, tokiu būdu, tikėtina, siekiant išvengti teisės aktuose nustatyto reikalavimo dėl notarinės sandorio formos. Išdėstytos aplinkybės atsakovui sukėlė abejonių, ar pareiškėjas iš tikrųjų siekia užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
3. Byloje kilo ginčas dėl Departamento 2018 m. gegužės 9 d. Sprendimo (b. l. 7–10), kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą nurodant, kad jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų, teisėtumo ir pagrįstumo.
4. Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 29 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyrių su prašymu išduoti nacionalinę vizą (b. l. 36–38). Prašyme pareiškėjas pažymėjo, kad pagrindinis jo kelionės tikslas – verslas, darbas, taip pat įvardino kviečiančią įstaigą – UAB (duomenys neskelbtini). Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2018 m. gegužės 9 d. Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą, nurodydamas, kad pareiškėjas neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų, t. y. jis negali pagrįsti numatomo buvimo valstybėje tikslo ir sąlygų.
5. Nacionalinių vizų išdavimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Įstatymas, be to, iki 2018 m. sausio 3 d. su vizų išdavimu susijusius klausimus reglamentavo Kvietimo patvirtinimo, dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir Šengeno vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 1V-280/V-109 (toliau – Aprašas).
5.1. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001, su visais vėlesniais jo pakeitimais ir papildymais, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus, nuostatos. Vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, užsienietis, turintis nacionalinę vizą, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje vizoje nurodytą laiką, kuris gali trukti iki 12 mėnesių.
5.2. Aplinkybės, kurioms esant užsieniečiui išduodama daugkartinė nacionalinė viza, reglamentuotos Aprašo 66.1–66.16 punktuose. Vadovaujantis Aprašo 66.10¹ punktu, daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens, įsteigto ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.
5.3. Baigtinis atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų sąrašas išdėstytas Įstatymo
19 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju aktualus šio straipsnio 1 punktas, kuriame reglamentuota, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų. Vadovaujantis Šengeno sienų kodekso
6 straipsnio 1 dalimi, numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurio bendra trukmė neviršija
90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kai laikoma, kad kiekviena tokio buvimo diena įeina į
180 dienų laikotarpį, trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygos yra tokios: a) jie turi turėti galiojantį kelionės dokumentą, su kuriuo jo turėtojui leidžiama kirsti sieną ir kuris atitinka šiuos kriterijus: i) jis galioja bent tris mėnesius po numatomo išvykimo iš valstybių narių teritorijos dienos. Pagrįstu skubos atveju šio reikalavimo galima netaikyti; ii) jis turi būti išduotas per pastaruosius 10 metų; b) jie turi galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001 (1), išskyrus atvejus, kai jie turi galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą; c) jie pagrindžia numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; d) jie nėra asmenys, dėl kurių į Šengeno informacinę sistemą yra įtrauktas įspėjimas neįsileisti;
e) jie nelaikomi keliančiais grėsmę nei vienos iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, pirmiausia – dėl jų valstybių narių duomenų bazėse nėra įtrauktas įspėjimas neįsileisti dėl išvardintų priežasčių.
5.4. Aprašo 78 punkte reglamentuota, kad sprendimas išduoti nacionalinę vizą priimamas tuo atveju, jeigu užsienietis atitinka nacionalinės vizos išdavimo sąlygas ir įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas nenustato nė vieno iš atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, nurodytų Įstatymo 19 straipsnyje. Tuo atveju, jeigu yra nustatomas kuris nors iš atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, išvardytų pirmiau minėtame Įstatymo straipsnyje, įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas priima sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą (Aprašo 9 priedas). Su šiuo sprendimu užsienietis supažindinamas vizų tarnyboje. Užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą dalyje „Pildo vizų tarnyba“ įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas pažymi, kad priimtas sprendimas atsisakyti išduoti nacionalinę vizą, nurodo Įstatymo 19 straipsnio punktą, kuriuo vadovaujantis atsisakoma išduoti vizą, savo pareigas, vardą, pavardę, datą ir pasirašo (Aprašo 80 punktas).
6. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą, kaip prašymo pagrindą įvardindamas aplinkybę, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 36–38). Pareiškėjas rėmėsi pirmiau minėtu Aprašo 66.10¹ punktu, pagal kurį daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens vadovas, o jo atvykimo tikslas – darbas toje įmonėje. Vadinasi, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, Departamentas turėjo, be kita ko, nustatyti, ar pareiškėjas iš tikrųjų siekia užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, ar jis nedeklaruoja ketinimo dirbti Lietuvos Respublikoje tik siekdamas pateisinti savo buvimą valstybėje.
7. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2017 m. gruodžio 1 d. pareiškėjas sudarė neterminuotą darbo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu pareiškėjas šioje bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas (b. l. 83–84). UAB (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų registre įregistruota 2017 m. gruodžio 1 d. (b. l. 46–48), šios bendrovės steigėja yra UAB „Baltijos verslo sąjunga“ (b. l. 81–82), kuriai atstovavo direktorius I. M. (I. M.) (b. l. 54–55). Pastarasis asmuo (I. M.) nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 8 d. buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi (b. l. 49–51). UAB „Baltijos sąjunga“ steigėja yra UAB „Kretona“, kuriai nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. iki 2018 m. balandžio 17 d. taip pat vadovavo I. M. (b. l. 56–57). Visos minėtos bendrovės yra įregistruotos tuo pačiu adresu ((duomenys neskelbtini)) (b. l. 61–77). Tiek UAB (duomenys neskelbtini), tiek ir UAB „Kretona“ akcijos buvo perleistos užsieniečiams – UAB „(duomenys neskelbtini) akcijos 2017 m. gruodžio mėn. buvo parduotos pareiškėjui, vėliau – asmeniui iš Indijos (b. l. 52–53), UAB „Kretona“ – asmenims, kurių gyvenamoji vieta yra Nigerijoje (b. l. 58–59).
8. UAB (duomenys neskelbtini) balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą 2017 m. gruodžio 29 d. pasirašė bendrovės direktorius – pareiškėjas, ir buhalterė A. N. (b. l. 86–87). Kaip minėta pirmiau, UAB (duomenys neskelbtini) dirba tik 1 darbuotojas, t. y. pareiškėjas, taigi, buhalterė, pasirašiusi minėtus dokumentus, nedirbo įmonėje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. N. nuo 2018 m. gegužės 2 d. dirba UAB „Baltijos verslo sąjunga“, kurios direktoriumi, minėta, yra buvęs I. M., o nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. dirbo UAB „Vertimai plius“ (b. l. 89–90). Ši įmonė yra įregistruota tuo pačiu adresu, kaip ir kitos pirmiau išvardintos įmonės, be kita ko, UAB (duomenys neskelbtini), o jos direktoriaus pareigas nuo 2016 m. rugpjūčio 8 d. iki 2016 m. lapkričio 4 d. taip pat ėjo I. M. (b. l. 91–93).
9. UAB (duomenys neskelbtini) įstatinio kapitalo dydis yra 2 500 Eur, akcijų skaičius – 2 500 vnt. (b. l. 46–48). Pareiškėjas 2017 m. gruodžio mėn. sudarė 5 paprastos rašytinės formos akcijų pirkimo–pardavimo sutartis (b. l. 100–104), kurių pagrindu įgijo visas UAB (duomenys neskelbtini) akcijas. Pažymėtina, kad visos minėtos sutartys sudarytos per ypač trumpą laikotarpį (2017 m. gruodžio 8 d., 2017 m. gruodžio 11 d., 2017 m. gruodžio 12 d., 2017 m. gruodžio 13 d. ir 2017 m. gruodžio 14 d.), kiekvienu sandoriu buvo perleidžiama po 20 proc. akcijų. Vėliau, sudarydamas 5 atskiras pirkimo–pardavimo sutartis, pareiškėjas savo turimas UAB (duomenys neskelbtini) akcijas perleido kitam užsieniečiui. Šios sutartys taip pat sudarytos per trumpą laikotarpį (2018 m. sausio 9 d., 2018 m. sausio 10 d., 2018 m. sausio 11 d., 2018 m. sausio 12 d., 208 m. sausio 15 d.,), ir kiekviena iš jų perleista po 20 proc. akcijų. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, galima daryti prielaidą, kad akcijos buvo perleidžiamos dalimis, siekiant išvengti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto įpareigojimo uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kai parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų, sudaryti notarine forma.
10. Teismo vertinimu, išvardintos aplinkybės (UAB (duomenys neskelbtini) sąsajos su kitomis bendrovėmis, šios įmonės akcijų perleidimo aplinkybės) sudaro pagrindą manyti, kad UAB (duomenys neskelbtini), kurioje yra įdarbintas pareiškėjas, nėra įsteigta siekiant vykdyti realią komercinę veiklą, tačiau siekiant pateisinti užsieniečių buvimą Lietuvos Respublikoje. Kartu nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pareiškėjo prašymas išduoti nacionalinę vizą buvo sąlygotas ne ketinimo vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje ir leidžia daryti prielaidą dėl galimos nelegalios migracijos grėsmės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Departamentas pagrįstai Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą, motyvuodamas savo sprendimą tuo, kad pareiškėjas nepagrindė buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų.
11. Pareiškėjas, nors ir kvestionuoja Departamento Sprendimo teisingumą, tačiau nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių Departamento padarytas išvadas. Pareiškėjas teigia, kad A. N. teikė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterines paslaugas sudarytos buhalterinių paslaugų teikimo sutarties pagrindu, ir tuo atveju, jei pareigūnas, priimantis prašymą išduoti vizą, būtų paprašęs, pareiškėjas galėtų pateikti tokią sutartį. Vis dėlto pareiškėjas tik abstrakčiai remiasi šios sutarties egzistavimu ir nepateikė minėtos sutarties nei Departamentui, nei teismui. Be to, kvestionuodamas Departamento argumentą, kad nelegalios migracijos grėsmę patvirtina su UAB (duomenys neskelbtini) akcijų perleidimu susijusios aplinkybės (akcijos buvo perleistos atskirais sandoriais, kiekvienu atveju parduodant ne daugiau kaip 20 proc. akcijų), pareiškėjas nepaaiškino, dėl kokių priežasčių UAB (duomenys neskelbtini) akcijas jis įsigijo, o vėliau ir pardavė sudarydamas 5 atskiras sutartis, kurios buvo sudaromos viena po kitos, o ne sudarydamas vieną visų akcijų perleidimo sandorį, taigi, pareiškėjas nepaneigė abejonės, kad tokiu būdu jis siekė išvengti pareigos sudaryti notarinės formos akcijų perleidimo sutartį. Teismo vertinimu, pareiškėjo išdėstyti teorinio pobūdžio samprotavimai nesudaro pagrindo manyti, kad Departamento Sprendimas yra priimtas netinkamai įvertinus faktinę situaciją.
12. Pareiškėjas kvestionuoja ne tik Departamento atliktą faktinių aplinkybių vertinimą, tačiau taip pat nurodo, kad Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas. Pareiškėjas teigia, kad sprendimas išduoti nacionalinę vizą turi būti priimamas remiantis surinkta informacija ir atsižvelgiant į konkrečią kiekvieno pareiškėjo padėtį, o atsisakymo išduoti vizą pagrindai turi būti aiškūs ir suprantami, tuo tarpu atsakovas, naudodamas standartinę (šabloninę) atsisakymo išduoti vizą formą, netinkamai atliko savo pareigą ir neužtikrino išsamaus, korektiško ir realaus informacijos surinkimo.
13. Teismas, viena vertus, sutinka su pareiškėjo teiginiu, kad viešojo administravimo subjekto priimti sprendimai, inter alia (be kita ko) ir Departamento Sprendimas atsisakyti išduoti vizą pareiškėjui, turi būti motyvuoti ir pagrįsti. Šią išvadą patvirtina tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje išdėstytas reglamentavimas, vadovaujantis kuriuo individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), tiek ir gausi bei išplėtota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiškinanti šią įstatymo nuostatą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, be kita ko, yra konstatavęs, kad administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013).
14. Kita vertus, aplinkybė, kad Sprendimas yra standartinės formos, per se (pats savaime) nesudaro pagrindo jį panaikinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse yra išaiškinęs, kad nepaisant to, kad pats sprendimas neišduoti vizos turi būti objektyviai pagrįstas, asmuo apie tokio pobūdžio sprendimo priėmimą yra informuojamas naudojant nustatytą standartinę formą, kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-421/2014). Kitaip tariant, tuo atveju, jeigu sprendimas yra tinkamai pagrįstas, aplinkybė, kad Departamentas, priimdamas šį sprendimą, naudojo patvirtintą (standartinę) sprendimo formą, nesudaro pagrindo pripažinti jį neteisėtu.
15. Kartu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Departamentas Sprendime įvardino tiek teisinį jo priėmimo pagrindą (užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų – negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų), tiek ir konkrečias faktines aplinkybes, dėl kurių Departamentas padarė galutinę išvadą neišduoti pareiškėjui nacionalinės vizos (Departamentas išdėstė aplinkybes, susijusias su įmonės, kurioje buvo įdarbintas pareiškėjas, steigimu, šios įmonės akcijų perleidimo sandoriais ir balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitos pasirašymu, kurios sukėlė Departamentui įtarimų dėl galimos nelegalios migracijos grėsmės). Taigi, darytina išvada, kad Departamentas nepažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje išdėstytų reikalavimų. Šią išvadą papildomai patvirtina tai, kad pats pareiškėjas, nors formaliai ir nurodo, kad Sprendimas yra šabloninis ir neparemtas konkrečiomis aplinkybėmis, susijusiomis su jo individualia situacija, vis dėlto skunde išdėstė argumentus, kuriais siekia paneigti Departamento Sprendime įvardintus jo priėmimo motyvus, kitaip tariant, pareiškėjas suprato Sprendimo priėmimo teisinį ir faktinį pagrindą.
16. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad skundžiamas Departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, pagrindų jo naikinimui nenustatyta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad Sprendimas paliktinas galioti, nėra pagrindo tenkinti ir antrojo pareiškėjo reikalavimo dėl įpareigojimo priimti naują sprendimą išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas visa apimtimi.
17. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84– 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. V. C. (V. V. C.) skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.