- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-08
- Bylos Nr.
- 2A-327-431/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01917-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Laima Gerasičkinienė, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- E. Ž.
- Ieškovas
- BUAB „Izobara“
- Kategorijos
- 2.5.11.5Energijos pirkimas-pardavimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės, Neringos Švedienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. Ž. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Izobara“ ieškinį atsakovei E. Ž. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 374,16 € (1.291,91 Lt) skolos už patiektą šilumą, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1,77 € (6,11 Lt) nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo gavimo išlaidas. Nurodė, jog atsakovei nuo 2005 m. gegužės 30 d. nuosavybės teise priklauso butas, kuriam ieškovas pagal koncesijos sutartį ieškovo ir Kėdainių rajono savivaldybės teikia šilumos energiją. Pagal sutartį, jeigu abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojų įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. Atsakovė gaudavo kompensacijas, tačiau 2014 m. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos sprendimu jai socialinė pašalpa nebuvo paskirta.
Atsakovė nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog visos buvusios ir esamos skolos yra nepagrįstos, atsirado ne dėl atsakovės kaltės, o dėl Seimo priimtų nutarimų nesilaikymo. Mokesčiai už paslaugas turėjo būti ne didesni, negu 20 procentų nuo gaunamos, o ne nuo priskaičiuotos pensijos, imant trijų mėnesių vidurkį, atėmus valstybės remiamas pajamas 350 Lt. Jeigu atsakovė gautų jai priklausančią 677,88 Lt pensiją, kuri teismo apribota nuo 2005 m. gegužės 1 d., atmetus valstybės remiamas pajamas 350 Lt, nuo likusios sumos mokėti 65,6 Lt būtų teisinga. Atsakovė vienuolika metų negauna visos pensijos. Retsykiais gauna 542 Lt, dažniausiai išskaitoma 40 procentų pensijos. Nuo 2014 m. lapkričio atsakovė gauna pusę pensijos, nes ieškovui jau yra vykdomas išieškojimas iš atsakovės pagal du vykdomuosius raštus. Taip pat iš atsakovės išieškoma pagal UAB „Kėdainių butai“ vykdomąjį dokumentą. Atsakovės turtą sudaro butas ir 35 arai žemės, turto normatyvo atsakovė neviršija, todėl jai kompensacija turi priklausyti. Atsakovės bute šalta. Nors naudingas gyvenamasis plotas yra 38,99 kv.m, mokesčius ieškovas skaičiuoja už 63,80 kv.m. Namas senas, nerenovuotas, langai, durys – tarybiniai, seni, todėl šalta. Anksčiau teisme nagrinėtoje byloje atsakovė pateikė įrodymus dėl radiatorių, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės 374,16 € skolos už patiektą šilumą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2014 m. lapkričio 6 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1,77 € nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo gavimo išlaidų ieškovo naudai. Priteisė iš atsakovės 21,00 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad šilumos tiekėjas su atsakove rašytinės sutarties sudaręs nebuvo, tačiau tiekė šilumą jai nuosavybės teise priklausančiam butui, todėl pripažino, kad sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Iš Kėdainių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus sprendimo 2014 m. balandžio 29 d. Nr. 732 matyti, kad atsakovei 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d. socialinę pašalpą skirti atsisakyta, nurodant, kad asmeniui tenka 677,78 Lt pajamų per mėnesį. Iš VSDFV Kauno skyriaus pažymų apie įvykdytus išskaitymus matyti, kad iš atsakovės pensijos nuolat sistemingai nuo 2005 m. išskaitomos sumos pagal vykdomuosius dokumentus, 2014 m. iš priskaitytos pensijos 677,78 Lt, atskaitoma suma 135,56 Lt, todėl atsakovės gaunama suma – 541,94 Lt. Nors atsakovė ir nurodė, kad jos naudingasis buto plotas ir gyvenamasis plotas nesutampa, tačiau priskaičiuotų už šildymą sumų neginčijo, tik nurodė, kad jos manymu, jai nepriklauso mokėti už šildymą tokių sumų, nes jos manymu, ji turi būti socialiai remiamas asmuo, taip pat turi būti atsižvelgiama ne į priskaičiuotą, bet į gaunamą pensijos sumą. Atsakovės argumentus dėl to, kad atsakovės buto apšildomas plotas buvo 38,99 kv.m, kita buto dalis sudaro tik bendrą plotą, o mokesčiai buvo skaičiuojami už visą plotą, teismas pripažino nepagrįstais, nes atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad yra teisėtai atjungusi dalį buto nuo centralizuoto šildymo. Teismas pripažino, kad atsakovės materialinė padėtis yra sunki, jos 2014 m. gaunama pensijos dalis – 541,94 Lt. Tačiau Kėdainių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius 2014 m. atsakovei socialinę pašalpą skirti atsisakė. Tačiau pažymėjo ir tai, kad tokia padėtis susidarė atsakovei nuolat nemokant mokesčių už paslaugas, o jas priteisus teisme ir vykdant per antstolius atsiranda skolos ne tik paslaugų tiekėjams, bet ir antstoliams už vykdomųjų dokumentų vykdymą. Todėl sunki atsakovės materialinė padėtis nėra pagrindas nepriteisti iš atsakovės susidariusios skolos už šildymą. Atsakovė savo prievolės nevykdė ir už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d., įsiskolino ieškovui 374,16 eurų (1.291,91 Lt) už patiektą šilumą. Todėl teismas ieškinį tenkino visiškai ir pagal CK 6.38, 6.63, 6.71, 6.383 straipsnius iš atsakovės priteisė 374,16 € (1291,91 Lt) skolą. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 2 dalį teismas iš atsakovės priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Atsakovė E. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė, kad atsakovė yra neįgalus, socialiai remtinas asmuo. Atsakovė negauna socialinių išmokų ne dėl savo kaltės, todėl pagal CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus teismo sprendimas nėra teisingas. Atsakovė negauna socialinių išmokų nuo 2005 m. Buvusios ir esamos skolos yra dirbtinos, jos atsirado ne dėl atsakovės kaltės. Nei savivaldybės tarnybos, nei ieškovas nesilaiko įstatymo reikalavimų ir juos traktuoja tik savo naudai. Mokesčiai už paslaugas turėtų sudaryti ne daugiau 20 procentų nuo gaunamos, o ne apskaičiuotos pensijos, atėmus valstybės remiamas pajamas (350 Lt arba 101,36 €). Iš atsakovės pensijos yra išskaitoma apie 40 procentų. Nuo 2014 m. lapkričio atsakovė gauna tik pusę pensijos – 338,94 Lt (98,16 €), nes tam pačiam išieškotojui, BUAB „Izobara“, yra išieškoma pagal du vykdomuosius raštus, taip pat pagal UAB „Kėdainių butai“ vykdomąjį dokumentą. Atsakovė turi gauti kompensaciją ir pašalpą, kadangi realiai gauna tik pusę paskirtos pensijos. Jos turtinė padėtis nesikeitė nuo 1994 m. balandžio 27 d., kada buvo paskirta senatvės pensija. Kėdainių rajono savivaldybės 2011 m. spalio 7 d. socialinės paramos skyriaus išvada patvirtina, kad atsakovė turi teisę gauti socialinę pašalpą. Atsakovė turi sveikatos problemų, nuolat reikalinga medikų pagalba. Atsakovei priklausančio buto naudingas gyvenamasis plotas yra 38,99 kv.m, tačiau mokesčiai už šildymą skaičiuojami nuo 63,80 kv.m, tai yra ieškovė faktiškai šildo 38,99 kv.m, o skaičiuoja šildymo kainas už dvigubai didesnį plotą. Namas yra senas, nerenovuotas, langai, durys – seni, todėl būna šalta, tai yra ieškovo teikiamos paslaugos nepatenkinamos, jis nevykdo sutartinių įsipareigojimų, bet reikalauja mokėti už šilumą, kurios nepateikė. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimas neskirti atsakovei socialinės pašalpos, nes kreipimosi metu, skaičiuojant 3 mėnesių pajamas, pensija sudarė 677,78 Lt, kurių realiai atsakovė niekada negaudavo ir negauna, yra nepagrįstas. Teismas sprendimu pripažino, kad atsakovės materialinė padėtis sunki, tačiau ieškinio sumos nesumažino, priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Minėtos palūkanos, atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį, yra neprotingai didelės ir neteisingos. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją kiekvienas pilietis turi teisę į socialinę apsaugą. Atsakovė pagal savo amžių jau dirbti nebegali, papildomų pajamų neturi. Kadangi iš atsakovės jau yra vykdomas išieškojimas kitose vykdomosiose bylose, nutarus išieškoti ir skundžiamu teismo sprendimu priteistas skolas, išieškojimas būtų nukreiptas į atsakovei priklausantį vienintelį gyvenamąjį būstą, atsakovė nebeturėtų kur gyventi, nors ieškovui skolas pagal savo išgales ji mokanti.
Ieškovas atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos mokėti už teikiamą šilumos energiją, kainos už patiektą šilumos energiją apskaičiavimo pagrįstumo bei teisėtumo.
Byloje nustatyta, kad atsakovei priklauso 63.80 kv.m bendro ploto butas (b.l. 4-5), kuriam ieškovas pagal 2001 m. liepos 5 d. Koncesijos sutartį tiekia šilumos energiją (b.l. 6-9). Atsakovė nėra sudariusi rašytinės energijos pirkimo-pardavimo sutarties su ieškovu. Pagal CK 6.384 straipsnio 1 dalį, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų.
Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad sutartis tarp bylos šalių buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Taigi šalis sieja sutartiniai teisiniai santykiai.
Pagal CK 6.383 straipsnio 1 dalį pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijuntą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Ieškovas pateikė teismui išrašą iš asmeninės sąskaitos dėl buto šildymo ir krašto vandens įsiskolinimo, kurioje nurodyta, jog nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d. atsakovė už šildymą ir vidaus šilumos tiekimo sistemų aptarnavimą yra skolinga ieškovui 1.291,91 Lt (b.l. 3). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Atsakovė nei nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad kainos už patiektą šilumos energiją ji nesumokėjusi ne dėl savo kaltės.
Pagal Koncesijos sutarties 7 punktą ieškovas įsipareigojo iki 2001 m. spalio 10 d. savo lėšomis pastatyti katilines, kūrenamas gamtinėmis dujomis, renovuoti visus vartotojų šiluminius mazgus, eksploatuoti ir tiekti šilumą (b.l. 6). Nekilnojamojo turto registre nurodyta, jog atsakovei priklausančio buto šildymui yra įrengta vietinė katilinė (b.l. 4). Pažymėtina, jog pagal minėtą Koncesijos sutarties 7 punktą ieškovas buvo įsipareigojęs pastatyti katilines bei renovuoti šiluminius mazgus, o ne visą atsakovės gyvenamąjį namą. Todėl atsakovės apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad dėl blogos namo kokybės bei susidėvėjusių durų ir langų bute būna šalta, nėra pagrindas pripažinti, kad ieškovas netinkamai vykdo savo pareigą patiekti šilumos energiją, bei atleisti atsakovę nuo pareigos mokėti už šilumos energiją. Butas, kuriam tiekiama šiluma, yra atsakovės asmeninė nuosavybė, todėl ji pati privalo rūpintis jo būkle bei renovacija.
Pagal Koncesijos sutarties 41 punktą ieškovas turi teisę sudaryti šildymo sistemos eksploatavimo sutartis su vartotojais, nedidesniais koncesijos suteikėjo nustatytais šildymo sistemos eksploatavimo įkainiais. Pasirašymo dienai yra nustatyti šildymo sistemos eksploatavimo įkainiai: 20 ct su PVM kvadratiniam metrui bendrojo naudingojo ploto, esant pastate įrengtai karšto vandens ruošimo sistemai; 14 ct su PVM kvadratiniam metrui bendrojo naudingojo ploto, be karšto vandens ruošimo sistemos (b.l. 9). Taigi, pagal šią sutartį Kėdainių rajono savivaldybė nustatė, kad šilumos energijos kaina bus apskaičiuojama, atsižvelgiant į bendrą naudingąjį plotą. Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad atsakovei priklausančio buto bendras plotas yra 63.80 kv.m, o gyvenamasis plotas – 38.99 kv.m (b.l. 4-5). Byloje nėra pateikta tikslių duomenų, kaip ieškovas apskaičiuoja atsakovei pateiktos energijos kainą. Taip pat atsakovė nepateikė jokių duomenų apie savo buto planą, kuriose vietose yra įrengti radiatoriai, kur yra nutiesti šilumą tiekiantys vamzdžiai. Aplinkybė, jog gyvenamasis plotas yra mažesnis už bendrąjį, nėra pagrindas mažinti šilumos kainą, kadangi bendrasis plotas taip pat būna šildomas ar šiluma į jį gali patekti iš gyvenamajam plotui priskirtų patalpų.
Ieškovas, tiekdamas atsakovei šilumos energiją bei apskaičiuodamas jos kainą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymu bei Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintomis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis. Minėti teisės aktai nenumato pareigos ieškovui, apskaičiuojant pateiktos šilumos kainą, atsižvelgti į vartotojo turtinę padėtį. Kompensacijų už būsto šildymą skyrimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas. Pagal šio įstatymo 20-21 straipsnius piniginę socialinę paramą skiria asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija. Taigi, ieškovas nėra socialinės šalpos santykių dalyvis. Taip pat aplinkybės, ar atsakovė atitinka asmens, kuriam turi būti skiriama kompensaciją už šildymą, kriterijus, nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Kėdainių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrius 2011 m. spalio 7 d. išvadoje nurodė, jog atsakovė turi teisę gauti piniginę socialinę paramą, nes deklaruoto turto vertė neviršija nustatyto turto vertės normatyvo (b.l. 22). Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2014 m. balandžio 29 d. sprendimu buvo nutarta neskirti atsakovei socialinės pašalpos nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d., kadangi jos gaunamos 677,78 Lt pajamos per mėnesį viršija valstybės remiamų pajamų dydį. Taip pat sprendime nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (b.l. 21). Atsakovė, manydama, kad jai nepagrįstai nebuvo paskirta socialinė pašalpa, galėjo skųsti šį sprendimą administraciniam teismui. Bendros kompetencijos teismams tokio pobūdžio ginčai yra neteismingi. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas tiktai atsakovės pareigos sumokėti už ieškovo pateiktą šilumos energiją nurodytą kainą klausimas. Byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, jog ieškovas savo pareigas būtų vykdęs netinkamai ar neteisingai apskaičiavęs šilumos kainas. Taip pat nenustatyta kitų aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų pagal CK 1.5 straipsnį taikyti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus bei dėl to mažinti mokesčio už sunaudotą šilumos energiją kainą bei atleisti atsakovę nuo CK 6.37, 6.210 ir 6.261 straipsniuose numatyto dydžio palūkanų, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, mokėjimo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.