- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-30
- Bylos Nr.
- I3-7034-535/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00305-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- D. V.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. V. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo: panaikinti sprendimą „Mokesčio apskaičiavimas Valstybinės mokesčių inspekcijos iniciatyva 2024-01-18 Nr. 27.37 Mr-PRA-3562" bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2023-05-18 gavo priminimą iš VMI apie būtinybę pateikti pajamų deklaraciją už 2022 metus, dėl neva gautų palūkanų. Atsižvelgdamas į mokesčių administratoriaus priminimą, pareiškėjas nedelsdamas pateikė prašymą Nr. Dl-3704, prašydamas mokesčių administratoriaus pateikti pajamų gavimo faktą ir momentą pagrindžiantį įrodymą. Ignoruodamas pagrindinį reikalavimą pateikti palūkanų gavimo faktą ir momentą, mokesčių administratorius atsakyme Nr. (27.4 Mr)-D2-6306 nurodė, kad palūkanos (568 Eur) buvo pervestos 2-ajam notarų biurui Vilniuje ir atspausdino eilę straipsnių iš teisės aktų registro, tačiau apie GPMĮ 8 str. 2 dalies 1 punktą yra nutylima. Atsakyme nėra nurodomas palūkanų (568 Eur) faktiškas perdavimo D. V. momentas, nuo kurio jis galėtų laisvai disponuoti šiomis lėšomis. Mokesčių administratorius nepateikė jokio skaičiavimo per kiek laiko susidarė tokia palūkanų (568 Eur) suma, kada ji buvo apskaičiuota ir kas ją apskaičiavo. Tokio apskaičiavimo pareiškėjas apskritai nėra matęs savo akyse. Kadangi pareiškėjas tokių palūkanų (568 Eur) niekada nėra gavęs kreipėsi į policiją siekiu išsiaiškinti susidariusią situaciją. Policija pradėjo tikrinti pareiškėjo sąskaitas, tačiau pajamų gavimo fakto ir momento nenustatė. Policijos komisariate 2023-10-23 buvo gautas atsakymas iš Vilniaus 2-ojo notarų biuro, kuriame nurodyta, kad teisingumo ministerija notarų biurui pateikė prašymą, kuriuo prašė išmokėti pinigus po to, kai kreditorius pateiks atskirą prašymą, nurodydamas savo asmeninės sąskaitos rekvizitus, tačiau 2022-05-16 buvo atliktas 6279,77 Eur išmokėjimas į A. M. V. vardu atidarytą "Swedbank" sąskaitą. 2024-01-18 pareiškėjas gavo skundžiamą sprendimą Nr. 27.37 Mr-PRA-3562 kuriuo apskaičiuotas 82,2 Eur mokestis mokesčių administratoriaus iniciatyva, tačiau iki šiol šio mokesčio teisingumo mokesčių administratorius nepagrindė. Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 2 straipsnis numato, kad vykdant teismų sprendimus, lėšos iš asignavimų pervedamos į žalą patyrusio asmens asmeninę mokėjimo sąskaitą. Mokesčių administratorius negali pareiškėjui nurodyti, pajamų mokesčio įstatymo GPM 8 str. 2 dalies 1 punkte numatyto pajamų gavimo momento, t. y. kada ir kur pareiškėjas šias palūkanas (568Eur) faktiškai gavo. MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Aiškindamas minėtų teisės normų turinį LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad jomis įrodinėjimo pareiga yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Tik nustačius, kad mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, o mokesčių mokėtojas neįvykdė pareigos nuginčyti mokesčių administratoriaus surinktus įrodymus, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė . Išskirtinai tik paaiškinimų (duomenų) apie gautas pajamas teikimas, nesant realaus tų pajamų gavimo fakto, pajamų gavimo nepagrindžia ( LVAT vasario 26 d. A-3363-556/2020). Šiuo atveju 2022 metais pareiškėjas nei gavo pajamų, nei jų uždirbo, todėl yra įsitikinęs, kad mokėti pajamų mokesčio neprivalo. Pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas (GPMĮ 3 str.). Pareiškėjui kyla pagrįstas klausimas, ar pajamų mokestį privalo mokėti net ir tie asmenys, kurie pajamų atitinkamu mokestiniu laikotarpiu faktiškai nėra gavę? Taigi, mokesčio apskaičiavimas valstybinės mokesčių inspekcijos iniciatyva negali būti laikomas teisėtu, nesant faktiško 2022 metais D. V. palūkanų (568 EUR) gavimo momento, numatyto GPMĮ 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Mokesčių administratorius priėmė skundžiamą sprendimą nesilaikant GPMĮ 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos tvarkos.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI prie LR finansų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą atsakovė nurodo, kad pareiškėjas 2023 m. gegužės 18 d. iš VMI prie FM gavo priminimą pateikti deklaraciją ar kitus dokumentus už 2022 m. mokestinį laikotarpį, nes, VMI prie FM turimais duomenimis, gavo palūkanų už paskolas ar kitų palūkanų. Priminimas išsiųstas pareiškėjo el. pašto adresu. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 29 d. pateikė paklausimą Nr. D1-3704, kuriuo prašė pateikti atsakymą, kodėl turėtų deklaruoti pajamas už 2022 m. mokestinį laikotarpį. 2023 m. birželio 27 d. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsakymą Nr. (27.4 Mr)-D2-6306 , kuriame informavo, apie gautų palūkanų apmokestinimo tvarką. Kadangi pareiškėjas pajamų mokesčio deklaracijos (forma GPM311; toliau — GPM311 deklaracija) už 2022 m. mokestinį laikotarpį nepateikė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau — MAĮ) 1041 straipsnio 1 dalimi ir Mokestinės prievolės nustatymo mokesčių administratoriaus iniciatyva taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2013 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. VA-1 „Dėl Mokestinės prievolės nustatymo mokesčių administratoriaus iniciatyva taisyklių ir mokestinės prievolės apskaičiavimo mokesčių administratoriaus iniciatyva formos FR1119 patvirtinimo“ (toliau — Taisyklės), II skyriaus nuostatomis, 2024 m. sausio 18 d. buvo atliktas Apskaičiavimas už 2022 m. mokestinį laikotarpį , kuriuo apskaičiuota 85,20 Eur mokėtina gyventojų pajamų mokesčio (toliau — GPM) suma. Apskaičiavimas už 2022 m. mokestinį laikotarpį 2024 m. sausio 18 d. buvo išsiųstas elektroninio pašto adresu. Pareiškėjas GPM311 Deklaraciją už 2022 m. mokestinį laikotarpį pateikė 2024 m. sausio 23 d., todėl mokestinė prievolė, nustatyta Apskaičiavimu už 2022 m. mokestinį laikotarpį yra patikslinta, nes mokesčių mokėtojas deklaravo GPM už laikotarpį, už kurį mokesčio administratorius iniciatyva buvo apskaičiuota mokestinė prievolė. Pareiškėjas pateiktoje GPM311 Deklaracijoje už 2022 m. mokestinį laikotarpį jokių gautų pajamų nedeklaravo. Dėl palūkanų pajamų apmokestinimo ir pajamų mokesčio lengvatų taikymo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija už 2022 metus pateikė Metinę gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaraciją (forma GPM312), kurioje deklaravo, kad pareiškėjui išmokėjo palūkanas 59 kodu (Kitos palūkanos, išskyrus žymimas 55, 56, 58, 64, 65, 66, 67 ir 69 kodais) 568 Eur. Gyventojo gautų palūkanų apmokestinimo pajamų mokesčiu tvarka priklauso nuo gautų palūkanų rūšies. Pagal GPMĮ 6 straipsnio nuostatas, gyventojo gautos pajamos, kaip ši sąvoka apibrėžta GPMĮ 2 straipsnio 14 dalyje (pajamos, tai atlygis už gyventojo atliktus darbus, suteiktas paslaugas, perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natūra) yra apmokestinamos pajamų mokesčiu taikant GPMĮ 6 straipsnyje nustatytus tarifus, jeigu pagal GPMĮ 17 straipsnio nuostatas jos nepriskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Vadovaujantis GPMĮ 6 straipsnio 1 ir 1-2 dalių nuostatomis, procesinių palūkanų pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą kaip kitos su darbo santykiais nesusijusios pajamos. Procesines palūkanas nuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokėjo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, tai pagal GPMĮ 22 straipsnyje nustatytą mokesčio mokėjimo tvarką, šios pajamos priskiriamos B klasės pajamoms, nuo kurių, vadovaujantis GPMĮ 25 straipsniu, pajamų mokestį apskaičiuoti ir sumokėti turi pats pajamų gavęs gyventojas, GPMĮ 27 straipsnyje nustatyta tvarka pateikdamas gyventojo Metinę pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą. Gyventojui priteistos procesinės palūkanos (nepriklausomai nuo to, ar jos priteistos už turtinę ir/ar neturtinę žalą) yra priskiriamos apmokestinamosioms palūkanoms, nes šios rūšies palūkanos nepatenka į baigtinį GPMĮ 17 straipsnyje numatytų neapmokestinamųjų pajamų sąrašą. Taigi, procesinės palūkanos, taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, apmokestinamos nuo pirmo euro. Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 forma patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. VA-93 „Dėl Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formos ir jos priedų formų ir jų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“. Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formos, jos priedų GPM312L, GPM312U formų užpildymo taisyklės patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2018 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. VA-9. Pagal Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro pateiktą informaciją, 2022 m. balandžio 12 d. kartu su atlyginamos žalos kompensacija pareiškėjo naudai Teisingumo ministerijos priskaičiuotos 568 Eur palūkanos buvo pervestos 2-ajam notarų biurui Vilniuje. Taigi, šios į notaro sąskaitą pervestos pareiškėjui išmokėtinos palūkanos yra laikomos pareiškėjo, t. y. asmens, kurio naudai jos buvo priteistos, pajamomis. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 29 d. įgaliojo A. M. V. gauti jam priteistas pinigines lėšas iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, į įgaliotinio nurodytą sąskaitą. A. M. V. 2022 m. gegužės 16 d. kreipėsi į 2 -ąjį notarų biurą dėl priteistų sumų pervedimo į jos sąskaitą, kurios ir buvo pervestos. Pažymi, kad pagal MAĮ 1041 straipsnio 1 dalį, mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti, kad būtų įvykdyta nedeklaruota mokestinė prievolė, centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka turi teisę savo sprendimu nustatyti mokesčių mokėtojui mokestinę prievolę, jeigu mokesčių mokėtojas atitinkamo mokesčio įstatymo nustatyta tvarka laiku nepateikia atitinkamo mokesčio deklaracijos. Mokestinės prievolės dydis nustatomas pagal ankstesnių mokesčių mokėtojo pateiktų to mokesčio deklaracijų duomenis ir (arba) kitą mokesčių administratoriui šio ir kitų mokesčių įstatymų nustatyta tvarka šio mokesčių mokėtojo ir trečiųjų asmenų pateiktą informaciją. VMI prie FM, atlikdama Apskaičiavimą vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos jai pateiktais duomenimis, nepažeidžiant MAĮ 104 / straipsnio ir Taisyklių nuostatų, todėl Apskaičiavimas buvo teisėtas ir pagrįstas. Nurodo, kad pareiškėjas 2024 m. sausio 23 d. pateikė GPM311 deklaraciją už 2022 m. mokestinį laikotarpį. Jeigu, pasibaigus mokesčio deklaracijos pateikimo terminui, mokesčių mokėtojas pateikia mokesčio deklaraciją, mokesčių administratoriaus nustatyta mokestinė prievolė patikslinama pagal tos pateiktos mokesčio deklaracijos duomenis (MAĮ 104/ straipsnio 3 dalis), todėl atkreipia dėmesį, kad Apskaičiavimo panaikinimas jokių realių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukeltų.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundą, prašydamas jį pilnai patenkinti, atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilęs ginčas dėl 2024-01-18 VMI Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.
Byloje nustatyta, jog pareiškėjas jo el. pašto adresu 2023-05-18 iš VMI gavo priminimą pateikti deklaraciją ar kitus dokumentus už 2022m. mokestinį laikotarpį, nes VMI duomenimis, jis gavo palūkanų už paskolas ar kitų palūkanų.2023-05-29 pareiškėjas VMI pateikė paklausimą Nr.D1-3704, kuriuo prašė pateikti atsakymą, kodėl turėtų deklaruoti pajamas už 2022 m. mokestinį laikotarpį. 2023-06-27 Klaipėdos apskrities VMI pateikė pareiškėjui atsakymą Nr.(27.4Mr)-D2-6306, kuriuo informavo apie gautų palūkanų apmokestinimo tvarką. Pareiškėjas pajamų mokesčio deklaracijos forma GPM311 už 2022 m. mokestinį laikotarpį nepateikė. Atsakovė 2024-01-18 Sprendimu atiko Apskaičiavimą už 2022 m. mokestinį laikotarpį, kuriuo apskaičiavo pareiškėjui 85,20 Eur mokėtiną GPM sumą. Pareiškėjas GPM311 Deklaraciją už 2022 m. mokestinį laikotarpį pateikė 2024-01-23, todėl mokestinė prievolė, nustatyta Apskaičiavimu už 2022 m. mokestinį laikotarpį yra patikslinta, nes pareiškėjas deklaravo GPM už laikotarpį, už kurį VMI iniciatyva buvo apskaičiuota mokestinė prievolė. Pareiškėjas pateiktoje GPM311 Deklaracijoje už 2022 m. mokestinį laikotarpį jokių gautų pajamų nedeklaravo.
Kaip seka iš bylos medžiagos, pagal LR teisingumo ministerijos pateiktus duomenis, pareiškėjui priklausanti atlyginamos žalos kompensacija 5711,77 Eur ir už ją apskaičiuotos palūkanos 568 Eur (bendra suma 6279,77 Eur) buvo 2022-04-12 pervesta 2-ajam notarų biurui Vilniuje. Pagal GPMĮ 6 str. nuostatas gyventojo gautos pajamos, kaip ši sąvoka apibrėžta GPMĮ 2 str. 14 d., yra apmokestinamos pajamų mokesčiu taikant 6 str. nustatytus tarifus, jeigu pagal GPMĮ 17 str. nuostatas jos nepriskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Vadovaujantis GPMĮ 6 str. 1 ir 1-2 d .d. nuostatomis, procesinių palūkanų pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą kaip kitos su darbo santykiais nesusijusios pajamos, deklaruojamos 59 pajamų rūšies kodu (kitos palūkanos, išskyrus žymimas 55, 56, 58, 64, 65, 66, 67, ir 69 kodais). Jeigu procesines palūkanas nuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokėjo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, tai pagal GPMĮ 22 str. nustatytą mokesčio mokėjimo tvarką, šios pajamos priskiriamos B klasės pajamoms, nuo kurių , sutinkamai su GPMĮ 25 str., pajamų mokestį apskaičiuoti ir sumokėti turi pats pajamų gavęs gyventojas, GPMĮ 27 str. nustatyta tvarka pateikdamas gyventojo Metinę pajamų mokesčio deklaraciją GPM311 formą. LR teisingumo ministerijai yra pareiga išmokėtą B klasei priskiriamą išmokos sumą deklaruoti , pateikiant Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formą ir nurodant 59 pajamų rūšies kodą. Gyventojui priteistos procesinės palūkanos (nepriklausomai nuo to, ar jos priteistos už turtinę ir/ar neturtinę žalą) yra priskiriamos apmokestinamosioms palūkanoms, nes jos nepatenka į baigtinį GPMĮ 17 str. numatytų neapmokestinamųjų palūkanų sąrašą, kurioms taikoma 500 Eur lengvata, todėl procesinės palūkanos apmokestinamos pajamų mokesčiu nuo pirmo euro. Taigi, VMI, atlikdama Apskaičiavimą, vadovavosi Teisingumo ministerijos pateiktais duomenimis bei MAĮ 104/ str. nuostatomis bei Taisyklėmis bei pagrįstai ir teisėtai nustatė pareiškėjui mokestinę prievolę.
Teismas, apibendrindamas tai, kad išdėstyta, daro išvadą, kad 2024-01-18 VMI Sprendimas, kurią ginčija pareiškėjas, yra pagrįstas ir teisėtas, jo panaikinti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Atmetus pareiškėjo skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.