Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovei J. M., trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujam bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iš teismui grąžintos pažymos nustatyta, kad atsakovei J. M. skirtus procesinius dokumentus priėmė jos šeimos narys – mama B. D. Duomenų, kad byloje šeimos nariai turėtų priešingą suinteresuotumą, nėra. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalimi laikytina, kad atsakovei skirti procesiniai dokumentai įteikti 2018 m. lapkričio 10 d. tinkamai, tačiau per nurodytą 14 dienų terminą atsakovė atsiliepimo nepateikė.

Trečiojo asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ astovaujamai bankroto administratorės uždarosios akcinė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skirti procesiniai dokumentai įteikti per elektroninių paslaugų portalą (EPP). Trečiasis asmuo per nurodytą 14 dienų terminą atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė bei treciasis asmuo per nuordytą 14 dienų terminą atsiliepimo nepateikė, o ieškinyje yra pareikštas prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis CPK 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, surašo sutrumpintus motyvus, tai yra atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Nagrinėjamoje byloje iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad atsakovė J. M. trečiojo asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovės pareigas ėjo nuo 2009 m. birželio 4 d. iki 2018 m. balandžio 27 d.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalis, CK 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovei kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) ji neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-20 nutartis Nr. 3K-3-351/2011).

Įsiteisėjusiu Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. vasario 7 d. nutarimu konstatuota, kad uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovė J. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, t. y. vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybę teikė ne valstybei, o kitiems kreditoriams ir tokiu būdu pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negryniasiais pinigais eiliškumą bei padarė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Valstybės biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovė J. M., būdama uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovė ir turėdama pareigą elgtis rūpestingai ir atsakingai, nemokėjo mokesčių valstybei (atsakovės gauta nauda). Atsakovei nesumokėjus įstatymais nustatytų mokesčių laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. valstybės biudžetas patyrė 6102,09 Eur žalą. Atsakovės naudos gavimas yra tiesiogiai susijęs su jos įstatyminių pareigų neįvykdymu – neteisėtais veiksmais, kadangi didžioji dalis mokestinės nepriemokos galėjo būti sumokėta, jei būtų buvę laikomasi CK 6.930¹ straipsnyje numatytos kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eilės ir pirmiausia būtų vykdomi atsiskaitymai su ieškove, o ne su kitais kreditoriais. Kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad administraciniu teisės pažeidimu padarytos žalos atlyginimo klausimus reglamentuoja CK normos, nustatančios deliktinę civilinę atsakomybę. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-05-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-750-08). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad dėl atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo ieškovė patyrė 6102,09 Eur nuostolį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad neįvykdytą mokestinę prievolę vertinant civilinės atsakomybės aspektu – kaip dėl negautų pajamų valstybės patirtą žalą, aktualios CK nuostatos dėl juridinio asmens – mokesčių mokėtojo teisinio savarankiškumo ir atsakomybės pagal prievoles jam priklausančiu turtu (CK 2.33, 2.50 straipsniai), iš kurių išplaukia išvada, kad už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiari ir galima tik esant išskirtinėms situacijoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. birželio 8 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2018 m. birželio 8 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018 taip pat yra konstatavusi, kad „civilinio ieškovo civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje galėtų būti pareiškiamas juridinio asmens vadovui ar kitam darbuotojui ir tais atvejais, kai mokestinės prievolės negalima išieškoti iš juridinio asmens dėl jo nemokumo, kuris suprantamas kaip nepajėgumas vykdyti turtinio pobūdžio prievolių, kurių mokėjimo terminai yra suėję. Tokia pozicija yra suformuota ir kitose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, kuriose teigiama, kad neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu būtų nustatyta, kad dėl neteisėtų veiksmų nėra galimybės ją įvykdyti mokesčių įstatymo (visų pirma – Mokesčių administravimo įstatymo) nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-70-976/2017).

Taigi, papildoma atsakovės atsakomybės sąlyga yra ta, kad trečiasis asmuo turi būti nepajėgus įvykdyti savo mokestinės prievolės.

Teismo manymu, nagrinėjamoje situacijoje egzistuoja aplinkybė, jog trečiasis asmuo nėra pajėgus įvykdyti savo mokestines prievoles, kadangi Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1651-264/2018 nustatė, kad trečiasis asmuo yra nemokus ir jam iškėlė bankroto bylą. Kauno apygardos teismo nutartyje buvo konstatuota, kad VĮ „Registrų centro“, VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovės vardu nėra registruota nekilnojamojo turto, transporto priemonių, priklausančių nuosavybės teise, atsakovė pripažino, kad įmonė veikos, įsipareigojimų kreditoriams nevykdo. Be to, šioje nutartyje Kauno apygardos teismas, taip pat, nustatė, jog VĮ „Registrų centro“ duomenimis įmonė finansinės atskaitomybės dokumentus paskutinį kartą yra pateikusi tik už 2014 metus. Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad bankroto procese trečiasis asmuo nebus pajėgus padengti net ieškovei kreditorinio reikalavimo sumos (10174,33 Eur), o be kreditorinių reikalavimų dar turės būti dengiamos ir administravimo išlaidos.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog trečiasis asmuo neteisėtų atsiskaitymų su žemesnėje eilėje esančiais kreditoriais metu buvo pajėgus visiškai sumokėti ieškovei mokestinę nepriemoką, bet dėl atsakovės neteisėtų veiksmų to nepadarė, o šiuo metu nesugebės padengti visos valstybei turimos skolos, todėl dėl atsakovės neteisėtų veiksmų likusi nepadengta mokestinė nepriemoka tikrintino laikotarpio pabaigai yra subsidiari atsakovės, kaip buvusios trečiojo asmens vadovės, prievolė.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovės priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje mokėtinas 137 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl 6102,09 Eur žalos atlyginimo priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis); 38 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 80 straipsnio 5 dalis, 7 dalis). Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai iš atsakovės valstybei priteistinas 175 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis, 7 dalis, CPK 93 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – neviršijant 6102,09 Eur sumos, areštas atsakovės J. M. vardu registruotam kilnojamajam turtui – transporto priemonei (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonei (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paliekamos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, CPK 262 straipsniu, CPK 285 - 287 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti iš atsakovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, naudai 6102,09 Eur (šešis tūkstančius vieną šimtą du eurus 9 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 6102,09 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. lapkričio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,Citadele“ bankas, banko kodas 72900 arba (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, arba (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, arba (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas 74000, arba (duomenys neskelbtini), esančią ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000 arba (duomenys neskelbtini), esančią UAB ,,Medicinos bankas“, banko kodas 72300 arba (duomenys neskelbtini), esančią L. B. AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100, arba (duomenys neskelbtini), esančią L. B. AB (buvęs N. B. AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400. Įmokos kodas 5660.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemonės palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Išaiškinti, kad atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Išaiškinti, kad ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui, paduodant skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose.