Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistas 13 kartų, paskutinį kartą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-05-03 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 straipsnyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. 2021-10-17 laikotarpyje tarp 15.19 val. ir 15.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), priklausančiame (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) ir jo prieigose, matant ir girdint klientams ir (duomenys neskelbtini)i I. P., niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei savo tyčiniais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei (duomenys neskelbtini) normalų darbą, o būtent: atvirai rankose demonstruodamas peilį, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, grasino nužudyti apsaugos darbuotoją A. Ž. ir (duomenys neskelbtini) direktorių R. M., smeigė peiliu į barą, badė peiliu save bei dūrė peiliu nenustatytam baro klientui į galvos-kaklo sritį, tokiu būdu sukėlė išgąstį (duomenys neskelbtini)i I. P. ir aplinkiniams, sutrikdė normalų (duomenys neskelbtini) darbą.

Be to, E. K. 2021-10-17 laikotarpyje tarp 15.19 val. ir 15.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), priklausančiame (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) ir jo prieigose, viešosios tvarkos pažeidimo metu, matant ir girdint klientams ir (duomenys neskelbtini)i I. P., atvirai rankose demonstruodamas peilį, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, grasino nužudyti apsaugos darbuotoją A. Ž. ir (duomenys neskelbtini) direktorių R. M., smeigė peiliu į barą, badė peiliu save bei dūrė peiliu nenustatytam baro klientui į galvos-kaklo sritį ir tokiu savo elgesiu sudarė nukentėjusiajam R. M. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis E. K. teisiamojo posėdžio metu pagal jam inkriminuotus kaltinimus kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad kaltinime visos aplinkybės nurodytos teisingai. 2021-10-17 apie 15-16 val. buvo (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Kadangi neturėjo galimybių paso, barmenė alkoholio jam nepardavė. Kilo žodinis konfliktas, kurio metu keikėsi, rankose laikė peilį, išsakė grasinimus nužudyti apsaugos darbuotoją ir baro šeimininką R. M., smeigė peiliu į barą, save badė peiliu, taip pat atliko kitus kaltinime nurodytus veiksmus. Baro darbuotoja dėl tokių jo veiksmų galėjo nemaloniai pasijausti, išsigąsti. Po įvykio jam buvo nustatytas 3,02 prom. girtumas. Dėl savo elgesio gailėjosi. Prašė skirti švelnesnę bausmę nei baigiamosios kalbos metu prašė prokuroras.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes E. K. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, E. K. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

- nukentėjusiojo R. M. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2021-10-17 apie 15.50 val. prie (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus baro lankytojas, kuris su savimi turėjo peilį, grasino nužudyti jam priklausančio baro barmenę, dūrė peilių į galvą baro lankytojui, grasino nužudyti jį, tai yra papjauti, dėl ko kilo realus pagrindas manyti, kad grasinimas bus įvykdytas (1 t., b. l. 8-10, 16);

- nukentėjusiojo R. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis yra (duomenys neskelbtini). Įmonei priklauso (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Į minėtą (duomenys neskelbtini) dažnai ateina asmuo, kuris yra save prisistatęs kaip „K.“, tikslaus vardo neprisimena. Asmuo lankydamasis (duomenys neskelbtini) nuolat kelia konfliktus, atsisako pateikti Covid 19 galimybių pasą, todėl ne kartą yra išprašytas iš baro. 2021-10-15 apie 16.00 val. minėtą asmenį jis pats asmeniškai išprašė iš baro, kadangi šis atsisakė pateikti galimybių pasą. 2021-10-17 apie 15.27 val. jam į mobiliojo ryšio telefoną verkdama paskambino (duomenys neskelbtini) barmenė I. P., kuri jam pasakė, kad į barą yra atėjęs lankytojas, kurį įvardijo kaip „K.“, grasina ją nužudyti, švaistosi peiliu. Jis tuo metu buvo namuose, todėl sėdo į automobilį ir atvyko į (duomenys neskelbtini). Atvykęs į barą apie 15.50 val. pamatė prie baro policijos pareigūnus ir GMP ekipažą. Pareigūnai buvo sulaikę minėtą asmenį „K.“. Priėjo prie jo ir paklausė, ką šis prisidirbo. Tada „K.“ jam pasakė, kad jis yra jį įžeidęs ir todėl šis jį nužudys, t. y. papjaus. Įėjus į barą jis pamatė verkiančią I. P., kuri jam papasakojo, kad „K.“ atėjęs į barą lankytojų akivaizdoje sklaidėsi su peiliu rankose, grasino nužudyti barmenę I. P., bei jį ir dūrė peiliu baro lankytojui į galvos sritį. Iškvietus saugos tarnybos „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoją, „K.“ pagrasino papjauti saugos darbuotoją A. Ž., kuris iškvietė policijos pareigūnus. Esant šioms aplinkybėms, turi rimtą pagrindą manyti, kad grasinimas yra realus ir bus įvykdytas. (duomenys neskelbtini) yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Paržiūrėjus vaizdo įrašą , matyti, kaip „K.“ sklaidosi peiliu, dūrė klientui į galvos sritį, taip sutrikdydamas viešąją tvarką bei įmonės veiklą (1 t., b. l. 8-10, 16);

- įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 19-25);

- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos Mobiliojo būrio vyriausiojo patrulio A. S. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog policijos ekipažui atvykus į įvykio vietą lauke, su peiliu rankose stovėjo E. K.. Bendraujant su apsaugos darbuotoju A. Ž., šis paaiškino, jog E. K. bare, būdamas neblaivus, baro lankytojams bei darbuotojai I. P. grasino peiliu, teigė, kad nužudys baro darbuotoją bei baro savininką, žalojo save. E. K. buvo sulaikytas 15.45 val. (1 t., b. l. 26-27);

- alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, kurioje užfiksuota, jog 2021-10-17 d. 17.13 val. E. K. nustatytas 3,02 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 29-30);

- policijos BIRT ataskaitų žiūryklės informacija kurioje užfiksuota, jog 2021-10-17 15.30 val. R. M. pranešė, jog bare neblaivus vyriškis E. K. grasina darbuotojams peiliu (1 t., b. l. 31-35);

- liudytojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2021-10-17 15.30 val. patruliuojant maršrute šaukiniu „S-1701“ kartu su kolega tyrėju A. J. J., iš Šiaulių AVPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus vyriškis E. K. grasina darbuotojams peiliu. 15.44 val. atvykus ir radus minėtą (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) yra adresu (duomenys neskelbtini). Juos pasitiko apsaugos darbuotojas, kuris nurodė lauke stovintį asmenį, kuris rankose laikė peilį. Pareikalavus asmens padėti peilį ant žemės, šis padėjo jį ant žemės. Asmeniui, kaip vėliau paaiškėjo E. K., buvo panaudota spec. priemonė - antrankiai. Bendraujant su apsaugos darbuotoju A. Ž., šis paaiškino, kad E. K., būdamas neblaivus, baro lankytojams bei (duomenys neskelbtini) I. P. realiais grasinimais grasino peiliu. Pasak apsaugos darbuotojo, E. K. teigė, kad nužudys baro darbuotoją bei baro savininką, išreikšdamas grasinimus žodžiais, pradėjo žaloti save, t. y. peiliu susižalojo veidą bei rankos pirštą. Bendraujant su (duomenys neskelbtini) I. P., ši teigė, jog į barą atėjo E. K., tačiau jis neturėjo galimybių paso, todėl buvo pareikalauta išeiti iš baro. Tada E. K. išsitraukė iš kišenės peilį ir pradėjo grasinti, jog ją bei baro savininką nužudys - papjaus. Šių grasinimų metu E. K. su peiliu susižalojo sau veidą bei pirštą. I. P. teigė, jog ji labai bijo E. K., todėl dėl jo pretenzijų neturi, tačiau pareiškimą rašys baro savininkas. Atvykusi GMP E. K. išsivežė į Šiaulių ligoninę. Įvykio vietoje E. K. elgėsi agresyviai, šūkavo, į aplinką plūdosi necenzūriniais žodžiais, grasino pats nusižudyti. Kartu su medikais E. K. buvo lydėtas į ligoninę. Ligoninėje medikai apžiūrėję asmenį suteikė pirmąją pagalbą ir išdavė pažymą, jog asmens būklė tinkama sulaikymui. E. K. buvo pristatytas į Šiaulių AVPK laikino sulaikymo patalpas. Įvykis buvo filmuotas kūno kameromis (1 t., b. l. 50-53);

- liudytojos I. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). K., kurį visi taip vadina, pažįsta iš matymo, kaip to baro lankytoją. 2021-10-17 dirbant bare, tarp 14-15 val. į barą atėjo E. K.. Daugiau ji kategoriškai atsisako duoti bet kokius parodymus apie tos dienos incidentą bare su E. K., nes jo labai bijo. Jis gyvena tame pačiame name, kaip ir ji, ji gyvena viena pati su vaikais, kas ją apsaugos po to nuo jo. Yra filmuota medžiaga pateikta policijai, baro direktorius rašė pareiškimą policijai, tai tuo ir remtis reikia. Nei dabar, nei teisme, jokių parodymų neduos, nes bijo (1 t., b. l. 56-58);

- liudytojo A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis dirba saugos tarnyboje „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju. E. K. pažįsta tik iš savo darbo pusės, nes šis toks „banditų banditas“. 2021 metų spalio mėnesio viduryje, datos tiksliai nurodyti negali, nes neprisimena, žino tik, kad tai buvo sekmadienis, dirbant „(duomenys neskelbtini)“, po pietų, galėjo būti apie 15.30 val., gavo pavojaus signalą, kad (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kažkas vyksta. Atvykus į vietą ir įėjus į barą, jame pamatė E. K., kuris tuo metu sėdėjo prie stalelio ir kažką kalbėjo su kitais baro lankytojais, sėdinčiais prie kito stalelio. Tuo metu barmenės už baro nebuvo. Jis priėjo prie E. K., patapšnojo jam per pečius ir paprašė jo, kad šis išeitų lauk. Kažkas iš baro lankytojų jį perspėjo, kad atsargiai, nes E. K. turi peilį, bet jis tuo metu to peilio nematė. E. K. buvo kruvinu veidu. E. K. jam atsakė: „kad tu manęs nestumdyk, o tuoj aš tave „prištyrinsiu“. Kadangi dar tuo metu E. K. nesielgė labai agresyviai, o ir jis, žinodamas jo asmenybę, kad šis būna agresyvus ir yra neadekvatus, pasakęs jam, kad jei jis penkių minučių laikotarpyje nepasišalins iš baro, bus iškviesta policija, išėjo iš baro lauk, ketindamas skambinti policijai. Tiksliau išėjęs iš baro paskambino į savo tarnybos pultą, pranešė, kad bare vyksta incidentai, pasakė, kad pultas kviestų policiją ir paklausė, ar antras ekipažas jau važiuoja, nes į tokius iškvietimus vyksta du ekipažai. Jam pasakė, kad važiuoja, bet pirmiau - kokių 5 minučių laikotarpyje atvyko ne jo kolegos, o policijos pareigūnai. Iki kol atvyko policijos pareigūnai, E. K. pats išėjo iš baro, nes, kaip suprato, barmenė jam pripurškė dujų. Išėjęs iš baro E. K. rankoje turėjo peilį, jo ranka buvo kruvina. E. K. tada norėjo pasišalinti iš vis iš įvykio vietos, o jis šiam kliudė tai padaryti, tai yra, laikydamasis saugaus atstumo, jis E. K. savo rankomis neleido pasišalinti, vis atstumdamas šį nuo tos pusės, link kurios šis nori pasišalinti. Pamatęs atvažiuojančius policijos pareigūnus, E. K. peilį įsikišo į kišenę. Iki kol neatvyko policijos pareigūnai ir jis E. K. neleido pasišalinti, E. K. jam dar agresyviau žodžiais grasino, sakė: „prištyrinsiu tave tuoj čia“, vartodamas necenzūrinius žodžius, liepė duoti jam kelią. Galimai ir iš jo pusės galėjo būti koks keiksmažodis ir E. K. atžvilgiu, nes su tokiu žmogumi bendraujant tiesiog kartais jau nepavyksta išlikti visiškai ramiam, nes, kaip jau ir sakė, E. K. yra labai konfliktiškas, agresyvus ir neadekvatus. Atvykusius policijos pareigūnus jis perspėjo, kad E. K. turi peilį. Pats šio incidento metu nenukentėjo niekaip, jam jokia žala nepadaryta, dirbo savo darbą ir tiek, nes tokie vaizdai dalinai jam yra kaip ir įprasti, tik kažkiek šokiravo tas matytas vaizdas, tai yra, kruvinas E. K. veidas ir tas momentas, kad jis su peiliu, nes nežinoma ko galima iš tokio asmens tikėtis. Po to barmenė jam sakė, kad E. K. grasino ir jai, kad ją papjaus, kad ji kviečia apsaugos darbuotojus. Barmenė buvo tikrai išsigandusi, tas matėsi akivaizdžiai, kad ji yra šoke, ji verkė. Dar gali nurodyti, kad kol jis skambino į pultą, iš baro lankytojų kalbų, kurie tuo tarpu buvo išėję iš baro parūkyti, žino, kad E. K. bare prieš kažkokį kitą lankytoją panaudojo peilį. Žino tik patį faktą, kad buvo panaudotas tas peilis, o kaip panaudotas ir tiksliai prieš ką, nežino, nes pats to nematė ir apie tai nieko daugiau negali pakomentuoti. Jokio kito sužaloto asmens pats ten nematė (1 t., b. l. 61-64);

- daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota peilio, paimto iš E. K., apžiūra (1 t., b. l. 65-70);

- reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kaip nukentėjusysis R. M. pateikė vaizdo įrašą iš baro, kuris buvo įrašytas į laikmeną. Pateikto vaizdo įrašo apžiūra užfiksuota kitų objektų apžiūros protokole (1 t., b. l. 75-7, 79-82);

- kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti policijos pareigūnų pateikti vaizdo įrašai (1 t., b. l. 89-92);

- kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu iš Bendrojo pagalbos centro buvo gautas ir perklausytas garso įrašas, kuomet R. M. kvietė policijos pareigūnus (1 t., b. l. 96-98).

LR BK 284 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kvalifikuojant veiką pagal LR BK 284 straipsnį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal LR BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta.

Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus ir nustatė, kad E. K. 2021-10-17 laikotarpyje tarp 15.19 val. ir 15.40 val. įvykdė viešosios tvarkos pažeidimą. Šias aplinkybes patvirtina paties kaltinamojo E. K. visiškas prisipažinimas, išreikštas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, gailėjimasis dėl netinkamo elgesio, nukentėjusiojo R. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti išsamūs ir detalizuoti parodymai, liudytojų A. Ž., I. P., A. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuoti vaizdo įrašai iš įvykio vietos, ir kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties sutrikdymu laikomi veiksmai, dėl kurių aplinkiniai asmenys pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, tokiais veiksmais siekiant nukentėjusįjį pažeminti, išgąsdinti, šokiruoti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, E. K. viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), priklausančiame (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) ir jo prieigose, atvirai rankose demonstruodamas peilį, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, grasino nužudyti apsaugos darbuotoją A. Ž. bei bendrovės direktorių R. M., smeigė peilį į barą, badė save peiliu, dūrė nenustatytam baro klientui į kaklo-galvos sritį. Šie E. K. veiksmai buvo atlikti I. P. ir kitų baro lankytojų akivaizdoje. Dėl minėtų kaltinamojo veiksmų į įvykio vietą buvo iškviesti apsaugos darbuotojai, baro direktorius, prieš E. K. (duomenys neskelbtini) teko panaudoti ašarines dujas. Netrukus po konflikto į įvykio vietą atvyko iškviesti policijos pareigūnai. Remdamasis minėtų įrodymų visuma, teismas pripažįsta, kad E. K. veikos padarymo aplinkybės atitinka visus būtinus LR BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Subjektyvioji E. K. veiksmų pusė, atsižvelgus į jo veiksmų pobūdį, padarymo vietą ir sąlygas, pasireiškė tiesiogine tyčia, nes darydamas baudžiamajame įstatyme uždraustus veiksmus kaltinamasis suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, t. y. suvokė, jog viešoje vietoje niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams asmenims ir aplinkai, numatė, jog dėl tokių jo veiksmų atsiras baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t. y. sutriks visuomenės rimtis ir tvarka bei to norėjo. Kaltinamojo E. K. veika, nustačius visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teisingai kvalifikuota kaip viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimas, numatytas LR BK 284 straipsnyje.

Pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Aukščiau paminėti įrodymai taip pat patvirtina, kad E. K. viešosios tvarkos pažeidimo metu (duomenys neskelbtini) atvirai rankose demonstruodamas peilį, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, grasino nužudyti apsaugos darbuotoją A. Ž. ir (duomenys neskelbtini) direktorių R. M. (apie šį grasinimą R. M. pasakė darbuotoja I. P.), smeigė peiliu į barą, badė save, dūrė nenustatytam asmeniui peiliu į kaklo-galvos sritį, o nukentėjusiajam R. M. atvykus į įvykio vietą tiesiogiai grasino jį nužudyti, tokiu būdu sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas. Pažymėtina, jog bylos duomenys liudija, jog tarp kaltinamojo E. K. ir nukentėjusiojo R. M. konfliktai buvo įvykę ir anksčiau, nes 2021-10-15 R. M. buvo išprašęs E. K. iš baro, kadangi šis atsisakė pateikti galimybių pasą, dėl ko E. K. išsakė, kad yra įsižeidęs.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra pažymėjęs, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, taip pat svarbu tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Pirmiausia, vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal konstrukciją šio nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Nukentėjusiojo R. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti nuoseklūs ir detalizuoti parodymai apie grasinimus jį nužudyti, veiksmai prieš bare buvusį nenustatytą asmenį, duriant jam peiliu į kaklo-galvos sritį, kaltinamojo elgesys su peiliu (badymas į barą, nuolatinis peilio laikymas rankoje, savęs žalojimas peiliu), neblaivumas (nustatytas net 3,02 prom. girtumas), prieš kelias dienas įvykęs konfliktas bei kitos aplinkybės aiškiai patvirtina, kad R. M. susidarė įspūdis, kad grasinimas iš tikrųjų gali būti įvykdytas, o E. K. veikoje buvo veikimas tiesiogine tyčia, aiškiai suvokiant savo elgesio bauginamąjį pobūdį. Teismo vertinimu, kaltinamojo E. K. tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį teisingai kvalifikuoti ir pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį.

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam E. K. bausmes, teismas atsižvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamasis E. K. padarė du nesunkius nusikaltimus (LR BK 11 str. 3 d.), veikos baigtos. Nusikalto būdamas 13 kartų teistas, paskutiniu nuosprendžiu paskirtą bausmę atlikęs (1 t., b. l. 106-132). Nusikaltimus, už kuriuos teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, todėl LR BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Teisme prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.) bei būdamas recidyvistas (LR BK 60 str. 1 d. 13 p.). Praeityje daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 133-144), nedirbantis (1 t., b. l. 169), registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 170), šiuo metu suimtas ir laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Pastaruoju metu linkęs daryti smurtinius nusikaltimus. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus E. K., kaip recidyvistui, nepadariusiam jokių išvadų iš ankstesnių nuteisimų, už naujų dviejų nusikalstamų veikų padarymą būtent laisvės atėmimo bausmes. Bausmių trukmės, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, tame tarpe – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių skaičių (atitinkamai 1:2), kilusias pasekmes, nustatytinos kaip artimos sankcijose numatytų bausmių vidurkiams, šiek tiek švelnesnės nei baigiamosios kalbos metu prašė valstybinis kaltintojas.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Teismo nuosprendžiu paskirta galutinė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė neviršija maksimalios pagal LR BK 75 str. 2 d. leistinos ketverių metų laisvės atėmimo bausmės. Taigi, šioje byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su nusikalstamų veikų kategorijomis ir paskirta galutine bausmės rūšimi ir dydžiu, atitinka formalias LR BK 75 str. 2 d. taikymo sąlygas.

Tačiau, kaip minėta, LR BK 75 str. nuostatų taikymas galimas tik tada, kai teismas, be formalių šios baudžiamojo įstatymo normos taikymo sąlygų nustatymo, padaro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (LR BK 75 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju pastaroji sąlyga yra nenustatyta. Nepaisant to, kad E. K. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailėjosi dėl savo netinkamo elgesio, tačiau kitos jį neigiamai charakterizuojančios savybės rodo, kad jis itin linkęs nusikalsti. Kaip jau minėta, E. K. iki tol jau teistas net 13 kartų už įvairių nusikalstamų veikų padarymą, paskutinius tris kartus – už smurtinių nusikaltimų, numatytų LR BK 284 str., 138 str. 2 d. 8 p., 140 str. 1 d., padarymą. Naujas nusikalstamas veikas padarė praėjus vos kiek daugiau nei pusei metų nuo paskutinio nuosprendžio priėmimo, neišnykus teistumui. Taip pat E. K. eilę kartų baustas už įvairių administracinių nusižengimų padarymą, nemokantis jam paskirtų baudų. Vedantis netinkamą gyvenimo būdą, piktnaudžiaujantis alkoholiniais gėrimais, nedirbantis. Visos nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad E. K. nusikalto neatsitiktinai, rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei ir neduoda pagrindo manyti, kad E. K. kritiškai vertina savo elgesį. Taigi, atidėjus bausmės vykdymą, visiškai nebūtų pasiekti LR BK 41 str. numatyti bausmės tikslai.

Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas E. K. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2021-10-17, 15.45 val. (2 t., b. l. 1-3, 17-20) iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2021-12-14.

E. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (2 t., b. l. 17-20), siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 119 str.), - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina. Nuosprendžiui įsiteisėjus, suėmimas panaikintinas.

Teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (114 Eur advokatės Vidos Povilaitienės užmokestis) priteisimo valstybės naudai. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje gynėja kaltinamajam buvo paskirta privalomai pagal procesą (LR BPK 51 str. 1 d. 7 p.), į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirbantis, suimtas, turės atlikti šiuo nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę), išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš E. K. nepriteistinos.

- trys kompaktinės laikmenos su vaizdo ir garso įrašais, esančios prie bylos 2-o tomo viršelio, – paliktinos prie bylos;

- peilis, paimtas iš E. K., saugomas Šiaulių apskrities VPK pagal kvitą ŠAP Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 73), – sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

E. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir E. K. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę E. K. nustatyti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti E. K. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2021 m. spalio 17 d. 15.45 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2021 m. gruodžio 14 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2021 m. gruodžio 14 d.

E. K. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, suėmimą panaikinti.

E. K. išaiškinti, kad į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 65 str.).

Netenkinti prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (advokatės Vidos Povilaitienės užmokestis 114 Eur dydžio) priteisimo (LR BPK 106 str. 2 d.).

- tris kompaktines laikmenas su vaizdo ir garso įrašais, esančias prie bylos 2-o tomo viršelio, – palikti prie bylos;

- peilį, paimtą iš E. K., saugomą Šiaulių apskrities VPK pagal kvitą ŠAP Nr. (duomenys neskelbtini), – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.