Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, spręsdama Lietuvos liaudies partijos skundo priėmimo klausimą, rašytinio proceso tvarka

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos liaudies partija (toliau – pareiškėja) 2015 m. lapkričio 25 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu prašydama: 1) įpareigoti Teisingumo ministeriją nebevilkinti ir pateikti teismui pažymą apie: - LLP narių sąrašą 2015 m. spalio 1 d. ir po 2015 m. lapkričio 10 d.; - kokiu juridiniu pagrindu buvo įvykdyti šie partijos narių registro pakeitimai po 2015 m. spalio 1 d; - nurodytų asmenį (-is) atlikusį (-ius) partijos narių registro pakeitimus po 2015 m. spalio 1 d.; 2) pripažinti Lietuvos liaudies partijos pirmininko A. Š. sprendimą nušalinti sekretoriato vadovę D. T. nuo LLP narių registro prie Teisingumo ministerijos duomenų tvarkymo neteisėtu, dėl neatitikimo LLP įstatų reikalavimams ir nusistovėjusiai partijoje narių apskaitos tvarkai; 3) pripažinti visus Lietuvos liaudies partijos narių registro prie Teisingumo ministerijos pakeitimus padarytus nuo 2015 m. kovo 20 d. iki laikinai einančio Lietuvos liaudies partijos pirmininko pareigas, pagal 2015 m. lapkričio 14 d. LLP Tarybos posėdžio rezultatus, įregistravimo juridinių asmenų registre momento, negaliojančiais. Išimtį sudaro tik asmeniški LLP narių prašymai pateikti tiesiogiai jungiantis internetu per Teisingumo ministerijos tinklapį; 4) pripažinti Lietuvos liaudies partijos vyriausiosios finansininkės S. T. prisijungimo prie elektroninės bankininkystės prieigos panaikinimą nu 2015 m. lapkričio 3 d. prieštaraujančiu LLP nusistovėjusiai tvarkai bei interesams ir dėl to neteisėtais. Įpareigoti Swedbank AB valdytojus atstatyti LLP vyriausiosios finansininkės S. T. elektroninę prieigą prie elektroninės bankininkystės sistemos; 5) įpareigoti A. Š. nedelsiant perduoti l.e.p.p. LLP dokumentaciją, steigimo ir registracijos rekvizitus, antspaudą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundą atsisakytina priimti.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Administracinių teismų kompetencija yra apibrėžta ABTĮ 15, 18 ir 19 straipsniuose. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad skundas administraciniam teismui paduodamas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad galimybė konstatuoti esant ginčą viešojo administravimo srityje ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies taikymo prasme, o tuo pačiu teisę pareiškėjui kreiptis dėl galimai pažeistų teisių gynimo (ABTĮ 5 str.) atsiranda tik pasibaigus įstatymo ar kito teisės akto nustatytam reikalavimo įvykdymo terminui.

Pareiškėja pirmuoju skundo reikalavimu prašo įpareigoti Teisingumo ministeriją nevilkinti ir pateikti teismui atitinkamus duomenis. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos skunde nurodoma, kad „2015-11-10 Lietuvos liaudies partijos sekretoriatą ir kitus valdymo organus pasiekė žinia, kad nuo šios dienos ženkliai sumažėjo LLP narių skaičius politinių partijų narių registre prie LR Teisingumo ministerijos. <...> Siekiant patikslinti telefonu gautą informaciją, raštu buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministeriją ir prašoma skubos tvarka pateikti LLP Valdybai pažymą apie: <...>.“

Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims. Šio įstatymo 14 straipsnyje įtvirtinta, kad informacija pareiškėjui turi būti pateikiama ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos. Jeigu prašoma daug ar sudėtingos informacijos, įstaigos vadovas turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 20 darbo dienų ir apie tai ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti pareiškėjui, taip pat nurodyti pratęsimo priežastis. Jeigu pareiškėjo buvo paprašyta patikslinti ar papildyti prašymą, tai informacijos pateikimo terminas skaičiuojamas nuo patikslinto ar papildyto prašymo gavimo įstaigoje dienos.

Iš prie skundo pridėtų dokumentų nustatyta, kad pareiškėja į Teisingumo ministeriją dėl informacijos pateikimo kreipėsi 2015 m. lapkričio 10 d. raštu. Ši faktinė aplinkybė leidžia spręsti, kad nėra pasibaigę įstatymo nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas, todėl nėra pagrindo konstatuoti esant ginčą viešojo administravimo srityje ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies taikymo prasme dėl Teisingumo ministerijos neveikimo. Pareiškėjos skundą šioje dalyje atsisakytina priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Likusioje dalyje pareiškėjos skundą atsisakytina priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos skunde suformuluoti reikalavimai yra nekonkretūs, t.y. skunde nenurodoma su kokiais konkrečiais sprendimais pareiškėja nesutinka, kokiais aktais sprendimai buvo įforminti ir pan.

Pareiškėja kreipdamasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą vadovaujasi ABTĮ 15 straipsnio 12 punktu, nustatančiu, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl visuomeninių organizacijų, bendrijų, politinių partijų, politinių organizacijų ar asociacijų priimtų bendro pobūdžio aktų teisėtumo. Tačiau pažymėtina, kad ABTĮ 20 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo, taip pat šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodytoms byloms. Taigi, pareiškėjos reikalavimai, susiję su Lietuvos liaudies partijos priimtais aktais, jeigu patikslinus skundo reikalavimų formuluotes tokie būtų reiškiami, yra teismingi Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Be to, pažymėtina ir tai, kad pagal Politinių partijų įstatymą – partija yra pavadinimą turintis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią ir savivaldos teisę. Pagal Civilinio kodekso 2.126 straipsnio ir Civilinio proceso kodekso 27 straipsnio nuostatas pareiškimai dėl juridinio asmens (tame tarpe ir viešojo juridinio asmens) veiklos tyrimo yra teismingi apygardos teismui (bendrosios kompetencijos).

Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys ir į tai, kad pagal ABTĮ 23 straipsnio 3 dalį prie atstovo paduodamo skundo turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. Teismui pateiktą skundą pasirašė A. V. S., tačiau prie skundo nepridėti jo įgaliojimus veikti Lietuvos liaudies partijos vardu patvirtinantys dokumentai. Be to, prie skundo turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio. Nors skunde yra nurodyta, kad pridedamas žyminio mokesčio už skundo padavimą kvito nuorašas, tačiau šis dokumentas teismui patiktas nebuvo ir tai patvirtina 2015 m. lapkričio 25 d. Dokumentų priedų neatitikimo aktas Nr. 312.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais ir 149 straipsniu teisėja

nutaria:

Lietuvos liaudies partijos skundą dalyje dėl Teisingumo ministerijos neveikimo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme administracinio proceso tvarka.

Likusioje dalyje Lietuvos liaudies partijos skundą atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo.

Nutarčiai įsiteisėjus skundą grąžinti pareiškėjai.

Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti duodamas atskirasis skundas, skundą paduodant Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.