Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-04-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-128-350-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-22
Bylos Nr.
1A-128-350-2010
Teisminio proceso Nr.
1-76-1-00376-2008-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Gaputis, Evaldas Vanagas, Eligijus Gladutis
Nuteistasis
E. K.
Nukentėjusysis
V. M.
Advokatai
Alfonsas Mašalas
Kategorijos

Pranešėjas Algirdas Gaputis Baudžiamoji byla Nr. 1A-128-350/2010

Teisėjas Artūras Ridikas Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00376-2008-1

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.5; 2.4.6. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2010 m. balandžio 22 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio (pranešėjas), teisėjų Evaldo Vanago ir Eligijaus Gladučio,

Sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,nuteistajam E. K.,gynėjui Antanui Jarašiui,nukentėjusiajam V. M.,nukentėjusiojo atstovui advokatui Alfonsui Mašalui

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-12-23 nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 1 d. ir nubaustas laisvės apribojimu vieneriems metams dešimčiai mėnesių, įpareigojant per bausmės laiką dirbti ar būti užsiregistravus darbo biržoje ir per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti visą nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Priteista iš E. K. V. M. 23605,19 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei turėtos proceso išlaidos, taip pat priteista 3256 Lt Valstybinei ligonių kasai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. nuteistas už tai, kad 2008 m. gegužės 17 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio r., G. K. sodybos kieme, tyčia, suduodamas V. M. rankomis ir kojomis ne mažiau, kaip tris kartus į galvos bei krūtinės sritis, padarė nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą kairės ausies kaušelyje, muštinę žaizdą kairiame skruoste, poodinę kraujosruvą kairiame žande, apatinio žandikaulio kairės pusės lūžius kampo ir kaklelio srityse, dešinės pusės kūno lūžį 3-4 dantų srityje, kraujo susikaupimą kairio viršutinio žandikaulio antyje, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nuteistasis E. K. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti jį išteisinantį nuosprendį, nes jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė. Nurodo, kad būnant tėvo sodyboje kartu buvęs V. M. gėrė alkoholį ir jį visaip įžeidinėjo. Pats buvo blaivus. Neapsikentęs įžeidinėjimų lauke sudavė V. M. vieną smūgį į pakaušį. Pastarasis nugriuvo, tačiau ne dėl smūgio, o dėl girtumo. Tą gali patvirtinti kartu buvę R. K., E. Z., kurių parodymus teismas nepagrįstai atmetė ir jais nesivadovavo. Daugiau nukentėjusiojo atžvilgiu smurto niekas nevartojo. Grįžęs į namo vidų V. M. vėl gėrė, vėliau prašė iškviesti taksi. Kitą dieną tėvas liepė važiuoti atsiprašyti V. M. už suduotą smūgį. Nuvykęs su E. Z. pamatė, kad V. M. sumuštas, kas jį taip sužalojo nežino. Mano, kad pastarasis dėl girtumo nepamena visų įvykio aplinkybių. Iš sodybos V. M. išėjo apie 24 val., po pusvalandžio liudytojos S. Č. parodymais jis buvo autobuso stotelėje, o apie 3.30 val., atėjo pas A. Š., kur pernakvojo. Todėl mano, kad nukentėjusysis galėjo būti sumuštas autobuso stotelėje ar pakeliui į A. Š. sodybą, arba susižaloti pats dėl girtumo. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad liudytojas A. Š. prie stotelės rado išgulėtą žolę ir pamestą nukentėjusiojo telefoną.

Apeliantas neginčija sudavęs nukentėjusiajam vieną smūgį, tačiau dėl tokių veiksmų atsakomybė numatyta BK 140 str., ir procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka, kurį gali inicijuoti tik nukentėjusysis.

Nesutinka ir su priteistu nukentėjusiajam neturtinės žalos dydžiu. Net įrodžius kaltę dėl jam inkriminuotos veikos, teismas turėjo atsižvelgti ne tik į nukentėjusiajam padarytą žalą, bet ir į jo, neva padariusio veiką kaltę, turtinę padėtį, kitas aplinkybes - kad jo veiksmai buvo sąlygoti provokuojančio nukentėjusiojo elgesio. Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, neturtinės žalos dydis turėtų būti mažintinas.

Be to, mano, kad teismas skyrė aiškiai per griežtą bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių, teismas skyrė laisvės apribojimo bausmę, kuri savo trukme ilgesnė už galimą šios bausmės vidurkį BK 48 str. 2 d. prasme.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo skundą tenkinti, prokuroras, nukentėjusysis ir jo atstovas- atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir apeliantą pagrįstai pripažino kaltu dėl nusikaltimo, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Apeliaciniame skunde dėstoma nuteistojo pozicija, kurios jis laikėsi ir viso bylos ikiteisminio tyrimo metu bei ją nagrinėjant teisme, kad jis nepadarė šio nusikaltimo, kad nukentėjusiajam jis sudavė tik vieną smūgį, nuo kurio kaltinime nurodytos pasekmės nekilo ir negalėjo kilti, kad niekas kitas kieme taip pat V. M. nemušė, o sumuštas nukentėjusysis galėjo būti kitų asmenų ir kitoje vietoje vėliau.

Šie motyvai yra nepagrįsti ir paneigti byloje esančių įrodymų visetu.

Viso ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nukentėjusysis V. M. davė nuoseklius parodymus, kad jis buvo sumuštas būtent G. K. sodyboje, o vėliau iki patenkant į ligoninę jo niekas nebemušė. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina nuosprendyje aptarti liudytojų S. Č., A. Š., kurie su nukentėjusiuoju bendravo iš karto po įvykio, parodymai. Apie tai, kur ir kieno buvo sumuštas, V. M. telefonu pranešė S. Č. neužilgo po įvykio. Šią aplinkybę iš esmės patvirtino taip pat ir nuteistasis E. K. bei liudytoja R. K., patvirtinę, jog S. Č. neužilgo po to, kai V. M. iš sodybos išėjo, buvo pas juos atvykusi ir juos kaltino V. M. sumušimu, nors pati nukentėjusiojo sumušto dar nebuvo mačiusi. A. Š. taip pat parodė, kad V. M. jam sakė, jog sumuštas buvo K sodyboje. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas neneigia sodyboje sudavęs smūgį V. M.. Tą patvirtino ir liudytojai R. K. bei E. Z..

Taigi, minimų įrodymų visetu neginčijamai įrodyta, kad V. M. įvykio dieną buvo sumuštas ir visi nustatyti sužalojimai jam buvo padaryti būtent tik G. K. sodyboje.

Be to, kaip matyti iš byloje esančios teismo medicinos specialisto išvadų matyti, kad V. M. buvo medikų buvo apžiūrėtas kitą rytą po įvykio ir apžiūros metu nurodė tas pačias sužalojimo aplinkybes. Specialisto išvadose užfiksuoti V. M. padarytų sužalojimų lokalizacija, pobūdis, laikas, sveikatos sužalojimo mastas, visiškai atitinka, nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes apie jam padarytus sužalojimus.

Byloje surinktų įrodymų visetu nustatyta, kad V. M. sužalojimo metu įvykio vietoje buvo nuteistasis, nukentėjusysis, taip pat liudytojai E. Z. ir R. K..

Nukentėjusysis V. M. visą laiką nuosekliai nurodė, kad pirmiausia jis gavo smūgį iš nugaros į galvos- kaklo sritį. Po šio smūgio jis nugriuvo ir po to buvo mušamas bei spardomas dviejų asmenų- E. K. ir E. Z.. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad V. M. parodymai apie jo iki įvykio išgerto alkoholio kiekį bei gebėjimą orientuotis aplinkoje po pirmo smūgio iki jo pasišalinimo iš įvykio vietos ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo labai nenuoseklūs ir nukentėjusysis nesugebėjo paaiškinti to priežasties, nėra pagrindo besąlygiškai tikėti, jog jo atžvilgiu smurtą vartojo ir E. Z., kadangi šių parodymų nepatvirtina jokie kiti įrodymai.

E. K., E. Z. ir R. K. parodė, kad E. K. dėl netinkamo V. M. elgesio iš tikrųjų sudavė smūgį pastarajam iš už nugaros ir jis nugriuvo. R. K. parodė, kad E. K. smūgiavo kumščiu V. M. į kažkurį skruostą, o E. Z. parodė, kad smūgis teko V. M. į galvos sritį. Tuo tarpu tik nuteistasis E. K. parodė, kad V. M. pargriuvo ne nuo jo smūgio, o dėl girtumo. Šie nuteistojo parodymai atmestini, kadangi jie prieštarauja minėtų liudytojų parodymams, be to, R. K. parodė, kad po E. K. smūgio „V. M. ranka trynė skruostą ar žandikaulį, matėsi, kad jam skauda“ (T.1 b.l. 136) Tiek E. Z., tiek R. K. parodė, kad tuoj po to jie iš įvykio vietos išėjo ir grįžo į namą, t.y. nematė, kad V. M. būtų suduota daugiau smūgių. E. Z. neigia mušęs V. M., nuteistasis E. K. taip pat parodė, kad E. Z. V. M. nemušė, R. K. irgi neparodė, jog matė, kad E. Z. suduotų smūgius V. M.. Nėra jokio pagrindo abejoti liudytojos R. K. parodymais, kad ji į namą grįžo pirma, t.y. anksčiau už E. K. ir E. Z., kurie, anot R. K., ten atėjo vėliau. Vadinasi, R. K. negalėjo matyti ir nematė konflikto pabaigos ir todėl jos parodymai niekaip nepaneigia V. M. parodymų, jog jam įvykio vietoje buvo suduoti visi smūgiai.

Aptartų įrodymų visetu neginčytinai įrodyta, kad V. M. visi nustatyti sužalojimai buvo padaryti vienu metu ir, nesant jokių įrodymų, apart aptartų atmestinų nukentėjusiojo parodymų dėl šios aplinkybės, jog smūgius nukentėjusiajam būtų sudavęs ne vien nuteistasis E. K., pastarojo kaltė tyčia padarius V. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d. yra visiškai įrodyta.

Teisingai kvalifikavęs nuteistojo E. K. veiką, teismas vadovaudamasis BK 54 str. nuostatomis paskyrė jam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką. Skundžiamame nuosprendyje išdėstydamas bausmės skyrimo motyvus, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, kitas aplinkybes. Motyvai aiškūs, konkretūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino apelianto padarytos veikos pavojingumą - jie įvykdė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo asmenybę apibūdinančius duomenis – anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka ir padarė motyvuotą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus laisvės apribojimo bausmę.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė turi būti adekvati nusikalstamai veikai, už kurią ji paskirta. Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajam buvo sutrikdyta sveikata, pasekmės neišnyko net praėjus gana ilgam laiko tarpui po veikos padarymo bei į tai, kad buvo suduotas ne vienas smūgis, padarytas sužalojimas, dėl kurio gana ilgai truko gydymas, todėl skyrė bausmę, kuri savo trukme didesnė nei įstatyme numatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis. Tokia bausmė visiškai atitinka BK 41 str, numatytą bausmės paskirtį ir apriboja nuteistojo teises bei laisves adekvačiai padarytos veikos pobūdžiui, pavojingumui ir kitiems BK 54 str. 2 d. numatytiems kriterijams, todėl trumpinti bausmės terminą nėra pagrindo.

Apeliantas nesutinka su priteistu nukentėjusiajam neturtinės žalos dydžiu.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti ir turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiojo V. M. atžvilgiu padarytas nusikaltimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, įvykio metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas, padaryti sužalojimai galvos srityje, sulaužytas žandikaulis, dėl ko iki šiol jaučia skausmą. Viena ausimi iki šiol girdi silpniau, buvo operuojamas, laukia ir daugiau operacijų. Patirtą neturtinę žalą nukentėjusysis įvertino 30000 lt. Pirmosios instancijos teismas įvertino nukentėjusiojo poziciją, taip pat atsižvelgė į tai, kad neigiamos pasekmės atsirado dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų, todėl pareiga atlyginti neturtinę žalą atsiranda neturtinę žalą padariusiam asmeniui bei, vadovaudamasis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl neturinės žalos sumažino ir priteisė 20000 litų neturtinei žalai atlyginti, mažinti ją dar labiau, nėra pagrindo. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų.

Tokiu būdu, apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir keisti ar naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė:

Nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Algirdas GaputisEvaldas VanagasEligijus Gladutis