Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, administracinėn atsakomybėn traukiama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. kovo 13 d. apie 11.00 val. (duomenys neskelbtini) priklausančiame restorane, esančiame (duomenys neskelbtini), G. G. būdama (duomenys neskelbtini) (Juridinių asmenų registras, kodas – (duomenys neskelbtini)) direktore, leido dirbti įmonės naudai, A. K. gim. (duomenys neskelbtini) pagalbine darbininke. Įmonės direktorė G. G. darbuotojai leido dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su ja nesudarius rašytinės sutarties, neįteikus antro darbo sutarties egzemplioriaus, ir apie priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus. Šiais veiksmais (duomenys neskelbtini) direktorė G. G. pažeidė DK 98 str. 1 d. 1 p., 99 str. 1, 2 d. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Direktoriaus 2010-06-04 įsakymu Nr. V-243 patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 17. 1 p.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, nuoširdžiai gailisi, nurodė, kad A. K. dirbo pirmą dieną.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str., be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo, įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. 1. 2, 3), nelegalaus darbo tyrimo aktas, kuriame konstatuojama, kad restorano salėje ir virtuvėje buvo rasti penki dirbantys darbuotojai. Viena darbuotoja patikrinimo metu valė salės grindis, kuri, kaip vėliau paaiškėjo, nebuvo įtraukta į įmonės darbuotojų sąrašą, su nesudaryta darbo sutartis ir apie jos darbą nepraneštą VSDFV (b. 1. 4, 5), A. K. paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad dėl darbo tarėsi su direktore G. G., atvyko 10 val. ir turėjo dirbti iki 13 val. Dėl darbo užmokesčio nubuvo susitarusi, nes bandė dirbti pirmą dieną (b. 1. 7), A. B. paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad jam atvykus į darbą rado naują darbuotoją A. K., kuri plovė indus ir grindis ir darbo vietoje buvo pirmą dieną (b. 1. 8), G. G. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad su A. K. darbo sutartis sudaryta nebuvo, o ji atėjo į darbą padėti, nes prieš tai dirbusi plovėja buvo atleista (b. 1. 9).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką taip pat yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41(3) straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis. Viena iš jų- nepranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą j darbą (N(575)-547/2012).

Taip pat dėl bandomojo laikotarpio LVAT yra konstatavęs, kad DK numatytas išbandymo, sudarant darbo sutartį, institutas. DK 105 straipsnyje yra nustatyti bendriausi išbandymo sudarant darbo sutartį požymiai. DK 105 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas; jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ketinančiojo dirbti pageidavimu - ar darbas tinka darbuotojui. DK 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Šį taisyklė reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį (DK 99 str.), gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį (DK 186, 187 str.). Tokiu būdu darbuotojo išbandymas bet kurios darbo sutarties šalies iniciatyva negali būti sulygstamas jokiu kitu būdu, išskyrus darbo sutarties sudarymą. Įtvirtinant šią nuostatą DK buvo siekiama, kad visi asmenys įstatymų nustatyta tvarka galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti pareiga atsiranda iš darbo sutarties fakto (N575-547/2012).

Be to, LVAT ne kartą konstatavo, kad tarp darbdavio ir darbuotojo nenustačius atlyginimo dydžio, pats atlygintinumo faktas nepanaikinamas. Faktiškai dirbantis asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal ATPK ATPK 41³ str. 1 d. (LVAT administracinė byla Nr. N575-2972/2011).

Išanalizavus ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teismas pripažįsta, jog yra pagrindas daryti išvadai, kad A. K. dirbo darbą, tai yra realiai atliko darbo funkcijas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. G. vadovaujamoje įmonėje ir jos darbas turėjo darbo sutarties požymių, tačiau su ja darbo sutartis sudaryta nebuvo, apie jos darbą nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Šiais veiksmais (duomenys neskelbtini) direktorė G. G. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 99 str. 1, 2 d. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010-06-04 įsakymu Nr. V-243 patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 17. 1 p. reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., todėl yra baustina.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Duomenų apie G. G. administracinius baustumus byloje nėra, todėl laikytina, kad tokio pobūdžio administracinį teisės pažeidimą padarė pirmą kartą. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybe, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina minimali bauda, numatyta ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 31 str., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. ir skirti už nelegaliai dirbusią A. K. – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritoriniam skyriui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.