Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-01-31 · Administracinė byla Nr. I-1468-764/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-31
Bylos Nr.
I-1468-764/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04364-2016-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Vilniaus apygardos probacijos tarnybai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1468-764/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04364-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 22.3; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 31 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovei Vilniaus apygardos probacijos tarnybai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja A. K. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydama priteisti iš atsakovės Vilniaus apygardos probacijos tarnybos neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 3 921,37 Eur.

Taip pat prašė sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar 2015-06-30 Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatyme Nr. XII-1927 (toliau – Grąžinimo įstatymas) nustatytas patirtų praradimų kompensavimo mechanizmas, o būtent 2 str. 2 d. nustatyta grąžintinos darbo užmokesčio dalies apskaičiavimo formulė, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 48 str. 1 d., nepažeidžia asmenų teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principų.

Pagrįsdama savo reikalavimą pareiškėja nurodė, kad laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 jai mokamas darbo užmokestis buvo perskaičiuojamas taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažintas teisės aktų nuostatas. Įgyvendindamas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimą, įstatymų leidėjas priėmė Grąžinimo įstatymą, kuriame nustatė pareiškėjos patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą. Per nurodytą laikotarpį pareiškėjai buvo neišmokėta 3 921,37 Eur dydžio darbo užmokesčio suma, tačiau pagal Grąžinimo įstatymą numatyta kompensuoti tik 1 797,36 Eur. Pareiškėjos nuomone, įstatymų leidėjas, nustatydamas kompensavimo mechanizmą, vadovavosi prielaidomis, o ne aiškiais kriterijais, be to, jis prieštarauja proporcingumo principui, pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus.

Atsiliepimas

Atsakovė Vilniaus apygardos probacijos tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 13–17) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjai grąžintina darbo užmokesčio suma yra apskaičiuota vadovaujantis galiojančiomis Grąžinimo įstatymo nuostatomis, kurios nėra pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Vadinasi, pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą ir priteisti jai prašomą darbo užmokesčio dalį nėra, todėl skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė tarp laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 pareiškėjai faktiškai neišmokėto darbo užmokesčio ir tarp darbo užmokesčio, kuris bus kompensuotas vadovaujantis Grąžinimo įstatymo nuostatomis, priteisimo.

Į bylą pateikta atsakovės 2015-12-31 pažyma Nr. VD-1093 (b. l. 19–20) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 pareiškėjai buvo neišmokėta 3 921,37 Eur suma, o pagal Grąžinimo įstatymą apskaičiuota kompensuotina 1 797,36 Eur darbo užmokesčio dalis.

Seimas 2015-06-30 priėmė Grąžinimo įstatymą, kuriuo įgyvendintas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas ir nustatytas valstybės tarnautojų, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmas.

Pagal Grąžinimo įstatymo 2 str. 1 d., asmenims, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų ir kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas), grąžinami šie patirti praradimai: 1) šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuota grąžintina asmeniui neišmokėto darbo užmokesčio (atlyginimo) ir kitų nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamų išmokų, išskyrus vienkartines pinigines išmokas, kurios teisės aktų nustatyta tvarka buvo skirtos kaip skatinimo priemonė, dalis; 2) šio straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka grąžintinas dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo susidaręs socialinių, valstybinio socialinio draudimo išmokų, valstybinių pensijų dydžių skirtumas ir kaupiamųjų pensijų įmokų skirtumas.

Grąžinimo įstatymo 2 str. 2 d. nustatyta, kad asmeniui priklausanti grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis yra lygi sumai grąžintinų dydžių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais apskaičiuotų už kiekvieną šio įstatymo 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio mėnesį, kurį asmeniui buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas) ir (ar) kitos sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusios institucijos ar įstaigos asmeniui mokėtos nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamos išmokos, taikant šią formulę G = A x Pk – B. Šioje formulėje: G – mėnesio grąžintinas dydis; A – asmens mėnesinis darbo užmokestis (atlyginimas) ir (ar) kitos tą mėnesį nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamos išmokos, kurie būtų buvę apskaičiuoti taikant iki šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytų įstatymų nuostatų įsigaliojimo galiojusias atitinkamų įstatymų nuostatas ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį; Pk – tolygiai ir proporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) koeficientas, kuris, skaičiuojant mėnesio grąžintiną dydį už 2009 metų mėnesius, yra 0,98, o už 2010–2013 metų mėnesius – 0,955; B – asmens mėnesinis darbo užmokestis (atlyginimas) ir (ar) kitos tą mėnesį nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamos išmokos, apskaičiuoti taikant šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytų įstatymų nuostatas ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį.

Pažymėtina, kad ginčo byloje dėl pareiškėjai apskaičiuotos kompensuotinos darbo užmokesčio dalies teisingumo byloje nėra. Reikalavimą priteisti susidariusį darbo užmokesčio skirtumą pareiškėja grindžia tuo, kad nustatytas kompensavimo mechanizmas yra neteisingas, neproporcingas ir prieštaraujantis Konstitucijos nuostatoms bei joje įtvirtintiems principams.

Atsižvelgdama į tai pareiškėja prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Grąžinimo įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 4 str. 1 d. nustatyta, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Įstatymo prieštaravimo Konstitucijai faktas gali būti nustatytas tik Konstitucinio Teismo (Konstitucijos 102 str. 1 d.), todėl administracinis teismas negali taikyti tik tokio įstatymo, kuris Konstitucinio Teismo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Pagal ABTĮ 4 str. 2 d., jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą).

Išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes ir įvertinęs kilusio ginčo pobūdį, byloje taikytinas teisės aktų nuostatas, teismas nenustatė, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį teismą dėl Grąžinimo įstatymo 2 str. 2 d. nuostatų atitikties Konstitucijai, joje įtvirtintiems konstituciniams teisėtų lūkesčių ir teisinės valstybės principams. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime konstatavo, jog dėl sunkios valstybės ekonominės situacijos darbo užmokestis galėjo būti mažinamas, tačiau tai turėjo būti daroma proporcingai. Įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė, koks tolygus darbo užmokesčio mažinimas 2009–2013 metais buvo būtinas ir kokia atlyginimo dalis dėl ekonomikos krizės buvo sumažinta neproporcingai, todėl turi būti grąžinta (kompensuota). Tokia pozicija atitinka ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2016-10-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2449-520/2016) bei Konstitucinio Teismo 2014-04-16 sprendime išdėstytą poziciją, kad įstatymų leidėjas, turėdamas pareigą nustatyti kompensavimo mechanizmą, privalo įvertinti, kurie iš patirtų praradimų buvo neproporcingi.

Be to, pareiškėja prašyme kreiptis į Konstitucinį Teismą nepateikė pagrįstų teisinių argumentų, leidžiančių abejoti Grąžinimo įstatyme nustatyto kompensavimo mechanizmo atitiktimi Konstitucijai ir joje įtvirtintam konstituciniam teisinės valstybės principui. Pareiškėja teismui nepateikė konkrečių skaičiavimų, kad įstatymų leidėjas kompensacijų dydžių požiūriu nustatė neteisingą patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. kad Grąžinimo įstatymu grąžintina praradimų dalis pažeidžia jos teises ir proporcingumo principą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą ir priteisti jai nurodytą darbo užmokesčio dalį nėra, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 88 str. 1 p., 132 ir 134 str. teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Egidija Puzinskaitė