Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-09-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-446-719-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-18
Bylos Nr.
1A-446-719-2014
Teisminio proceso Nr.
1-49-1-00312-2013-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Artūras Ridikas (pirm.), Evaldas Vanagas, Valdas Petras Meidus
Advokatai
Raimundas Kurklietis, Romualdas Bareika
Kategorijos

Pranešėjas Artūras Ridikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-446-719/2014

Teisėjas Vaidas Vasiliauskas Proceso Nr. 1-49-1-00312-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 18 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Ridiko, teisėjų Valdo Petro Meidaus ir Evaldo Vanago,

sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,dalyvaujant: prokurorei Sigitai Kairienei,gynėjui advokatui Raimundui Kurkliečiui,vertėjai Nijolei Vanagienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės L. G. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo D. F. (D. F.) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 mėnesiams.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. F. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. rugsėjo 20 d., apie 22 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė ant suoliuko padėtą 504 litų vertės nukentėjusiosios J. V. telefoną (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu prokurorė prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir sugriežtinti D. F. skirtą bausmę – nubausti jį laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Prokurorė cituoja BK 27 str., 54 str., 56 str., 61 str., skundžiamą nuosprendį ir teigia, kad apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kvalifikavo nusikalstamą veiką ir parinko nuteistajam bausmės rūšį, tačiau nustatydamas bausmės trukmę neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, todėl netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą bei paskyręs D. F. per švelnią bausmę, priėmė neteisėtą ir keistiną nuosprendį. Nurodo, kad D. F. padarė nesunkų nusikaltimą, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra ją sunkinančių aplinkybių. D. F. yra jauno amžiaus, niekur nedirba, nesimoko, nusikaltimo padarymo metu vartojo narkotines medžiagas, savo šeimos neturi, baustas administracine tvarka, teisiamas 7 kartą, nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, todėl jis yra recidyvistas, praeityje teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, dėl jo veikų buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., kuriame 2014 m. balandžio 16 d. buvo surašytas kaltinamasis aktas ir byla buvo perduota Visagino miesto apylinkės teismui. Šie duomenys, prokurorės manymu, leidžia teigti, jog ankstesnės bausmės nuteistajam įtakos nepadarė, jo padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis ir yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo dorovinių ir vertybinių nuostatų. Atsižvelgdama į šias aplinkybes prokurorė mano, jog skundžiamu nuosprendžiu D. F. nustatytas artimas minimaliam laisvės atėmimo bausmės terminas negali užtikrinti BK 41 str. įtvirtintų bausmės tikslų įgyvendinimo, tokia bausmė yra per švelni, prieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai ir bendriesiems bausmių skyrimo pagrindams, todėl D. F. paskirtą bausmę būtina griežtinti.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti. Gynėjas ir nuteistasis prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Prokurorė skundu ginčija tik D. F. paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, todėl, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. prasme, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland).

Susipažinus su skundžiamu nuosprendžiu, prokurorės apeliaciniu skundu ir visais baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis matyti, jog visi prokurorės apeliaciniame skunde nurodyti duomenys, turintys esminės įtakos bausmės skyrimui, pirmosios instancijos teismui buvo žinomi ir visus juos teismas tinkamai įvertino skirdamas D. F. bausmę. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į D. F. padaryto nusikaltimo pobūdį, į dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę. Naujų duomenų, kurie nebūtų buvę žinomi pirmosios instancijos teismui, kurių šis teismas nebūtų įvertinęs ir kuriuos reikėtų vertinti iš naujo apeliacinės instancijos teisme, prokurorė savo skunde nenurodė. Visi pirmosios instancijos teismo argumentai ir motyvai visiškai aiškiai nurodyti skundžiamame nuosprendyje, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja.

Atkreipiamas prokurorės dėmesys į tai, kad teismas nėra saistomas proceso dalyvių nuomonės dėl nusikaltimo padarymu kaltinamam asmeniui skirtinos bausmės, todėl visus byloje esančius duomenis įvertinęs kitaip, nei prokurorė ir skirdamas D. F. švelnesnę už teisiamajame posėdyje prokurorės prašytą bausmę, pirmosios instancijos teismas BK reikalavimų nepažeidė.

Atsižvelgdama į tai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog, skirtingai, nei mano prokurorė, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nustatytas reikšmingas, jų tarpe ir apeliaciniame skunde nurodytas, faktines bylos aplinkybes, visas jas teisingai įvertino ir tinkamai pritaikė bausmės paskyrimo pagrindus bei taisykles reglamentuojančias BK 27 str., 54 str., 56 str., 61 str. ir kitų teisės normų nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismo D. F. paskirta bausmė, kolegijos manymu, yra teisinga, ji atitinka nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą visuomenei, D. F. asmenybę bei nėra aiškiai per švelni. Apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų, su kuriomis sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl keisti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytomis aplinkybėmis nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės L. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Artūras RidikasTeisėjai Valdas Petras MeidusEvaldas Vanagas