Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. P. skunde, kurį patikslino 2012-03-30, prašo teismo panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-12-23 sprendimą Nr. (4.65)-46-44848. Nurodo, kad 2007 m. pardavė UAB „Vilturta“ du žemės sklypus už 2 800 000 Lt. UAB „Vilturta“ už šiuos žemės sklypus pilnai neatsiskaitė (sumokėjo tik apie 800 000 Lt), todėl 2009 m. gruodžio mėnesį su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl skolos už parduotus žemės sklypus priteisimo. Teisminio nagrinėjimo metu buvo sudaryta taikos sutartis, kuria susitarta, kad UAB „Vilturta“ piniginė prievolė, sudaranti iš viso 520 000 Lt, įvykdoma priteisiant iš UAB „Vilturta“ pareiškėjui ne pinigines sumas, bet taikos sutarties 1.1.3. p. nurodytus nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus: dešimt atskirų žemės sklypų, suformuotų iš tų pačių jo UAB „Vilturta“ parduotų dviejų žemės sklypų, t. y. taikos sutartimi sutarė, kad jis atgaus UAB „Vilturta“ skolą tuo pačiu turtu, kurį ir pardavė UAB „Vilturta“, kadangi pastaroji kito pakankamo skolai padengti turto neturėjo. Nepaisant to, kad UAB „Vilturta“ buvo skolinga apie 2 000 000 Lt skolos, sutarė, kad dėl 520 000 Lt skolos grąžinimo iš UAB „Vilturta“. Vilniaus apygardos teismo 2010-02-12 nutartimi taikos sutartis buvo patvirtinta, o sutartyje nurodyti sklypai - 2010-03-09 skolos padengimo sutartimi perleisti jam atgal. Atsižvelgiant į tai, kad taikos sutartimi atgavo ne planuotus 2 000 000 Lt skolos, bet tik 520 000 Lt skolos (juos atgavo ne pinigais, bet turtu), ketino parduoti atgautus žemės sklypus kuo didesne kaina, siekiant kiek įmanoma sumažinti patirtus nuostolius. Vėliau, 2011 metais pardavė du žemės sklypus tretiesiems asmenims atitinkamai už 48 500 Lt ir už 50 000 Lt, (atkreipė dėmesį, kad šių sklypų vertė taikos sutartyje buvo nurodyta atitinkamai 48 000 Lt ir 40 000 Lt). 2011 m. pateikus mokesčių administratoriui metinę pajamų deklaraciją, 2011-09-26 pranešimu buvo nurodyta, kad jis privalo ją patikslinti (pateikti dokumentus apie minėto nekilnojamojo turto įsigijimą ir perleidimą). Su dokumentais nuvykus į mokesčių inspekcijos skyrių, iš pradžių patikslinta deklaracija skyriaus darbuotojams pasirodė tinkama, bet vėliau viena iš VMI darbuotojų (K. T.) užpildė iš naujo deklaraciją ir atidavė jam nurodydama, kad dabar duomenys tikslūs. Mokesčių administratorius nurodė, kad vertinant turto pardavimo ir turto įsigijimo kainų santykį, pagal šiuos du sandorius jo mokėtina gyventojų pajamų mokesčio suma yra 1575 Lt, kadangi skirtumas tarp neva abiejų sklypų įsigijimo ir pardavimo - 10 500 Lt. Pagal mokesčių administratoriaus darbuotojos nurodymus patikslinta deklaracija buvo pateikta 2011-11-16. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, į tai, kad toks mokesčių administratoriaus gyventojų pajamų mokesčio paskaičiavimas visiškai nelogiškas ir neteisėtas, siekdamas išsiaiškinti situaciją 2011-12-01 su pretenzija kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Vilniaus gyventojų skyrių, iš kurio 2012-01-08 gavo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-12-23 sprendimą Nr. (4.65)-46-44848, kuriame nurodyta, kad metinė pajamų mokesčio deklaracija yra užpildyta teisingai, t. y. jam priklauso sumokėti nurodyto dydžio mokesčius už neva jam perleistą nekilnojamąjį turtą. Kadangi gautas atsakymas netenkino ir iš esmės nebuvo atsakyta į nurodytus klausimus dėl susidariusios situacijos, 2012-01-30 su skundu kreipėsi į Mokestinių ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK), tačiau jo skundas buvo paliktas nenagrinėtas. Taip pat nurodo, kad jis realiai jokio turto neįsigijo, jam tiesiog buvo perleistas jo paties UAB „Vilturta“ parduotas turtas, už kurį UAB „Vilturta“ laiku neatsiskaitė, dėl to, kaip skolos dėl minėto turto pardavimo (pirkėjui neįvykdžius savo įsipareigojimų sumokėti kainą) grąžinimas, tas pats turtas ir buvo grąžinamas jam tik žymiai mažesne verte, negu prieš keletą metų iki turto grąžinimo UAB „Vilturta“ jį ketino įsigyti. Jis pardavęs UAB „Vilturtai“ turtą prieš tai jį buvo išlaikęs atitinkamą laikotarpį (tris metus), dėl to iš turto pardavimo gautos pajamos turto pardavimo momentu nebuvo apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, todėl visiškai nelogiška būtų daryti išvadą jog prieš tai jau išlaikytą atitinkamą laikotarpį turtą parduodant šiuo momentu, už turtą gautos pajamos jau apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Pareiškėjas už 2 800 000 Lt vertės parduodamą turtą realiai gavo tik 800 000 Lt ir 520 000 Lt sumą nekilnojamuoju / kilnojamuoju turtu, iš viso 1 320 000 Lt, dėl to patyrė net 1 480 000 Lt nuostolių dėl jam priklausiusio turto sugrąžinimo jam atgal, todėl mokesčių mokėjimas, kuomet susigrąžinęs jam priklausiusį turtą patyrė realių nuostolių, negali būti vertinamas kaip prievolė susimokėti atitinkamus mokesčius už gautas pajamas (b. l. 82-84).

Šalies argumentai

Pareiškėjo, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad 2007-02-02 sudaryta pirkimo pardavimo sutartimi pareiškėjas A. P. pardavė UAB „Vilturta“ 6.4000 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, esantį (duomenys neskelbtini), už 2 800 000 Lt (b. l. 128-131). Minėta sutartis numatė, kad pirkėja UAB „Vilturta“ kuriai nuosavybės teisės į žemės sklypą perėjo nuo sutarties sudarymo momento ir kuri už įsigytą žemės sklypą lėšas turėjo sumokėti vėliau, gali laisvai disponuoti įsigytu turtu ir iki atsikaitymo su pardavėju A. P.. 2007-02-26 apskrities viršininko įsakymu Nr. 4-1065-(1.3) 6.4000 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į 49 sklypus (b. l. 157-159), tame tarpe – ir 0.1012 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0.1229 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 136-154). Kadangi UAB „Vilturta“ neįvykdė savo įsipareigojimo sumokėti visas lėšas pagal 2007-02-02 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį už įsigytą 6.4000 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pareiškėjas A. P. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl 1 680 000 Lt skolos, 61 152 Lt, 204 491 Lt palūkanų ir procesinių palūkanų priteisimo. 2010-02-10 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2⁶²³-600/2010, buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria susitarta, kad UAB „Vilturta“ visas neįvykdytų įsipareigojimų dydis pareiškėjui A. P. pagal 2007-02-02 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį sudaro 520 000 Lt, šią prievolę UAB „Vilturta“ įvykdo perduodama A. P. kilnojamus ir nekilnojamus daiktus, tame tarpe – 0.1012 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, ir kuris šalių susitarimu įvertintas 40 000 Lt, ir 0.1229 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, ir kuris šalių susitarimu įvertintas 48 000 Lt, (b. l. 164-169). 2010-03-09 skolos padengimo sutartimi, vykdant įsipareigojimus pagal taikos sutartį, UAB „Vilturta“ perdavė A. P. kilnojamus ir nekilnojamus daiktus, tame tarpe – 0.1012 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0.1229 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 103-127). 2010-04-12 sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi A. P. 0.1012 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, pardavė už 50 000 Lt, 2010-06-03 pirkimo-pardavimo sutartimi 0.1229 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, pardavė už 48 500 Lt (b. l. 136-154). Pareiškėjui A. P. pateikus metinę pajamų deklaraciją už 2010 m. (b. l. 160-164, 97), kaip teigia pareiškėjas A. P., Vilniaus AVMI siūlymu jis pateikė patikslintą deklaraciją, pagal kurią jis privalo sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį nuo 10 500 Lt pajamų sumos, gautos pardavus žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 98-102). Pareiškėjas A. P., nesutikdamas su mokesčių administratoriaus jo 2010 m. gautų pajamų apmokestinimu, 2011-12-02 pateikė pretenziją, kuria prašė pakeisti metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje nurodytus duomenis tokia apimtimi, kad iš jo nebūtų priskaičiuota mokėtina pajamų mokesčio suma, arba motyvuotai nurodyti priežastis, dėl ko tai daryti atsisakoma, kadangi realiai jokio turto neįgijo – jam buvo perleistas jo paties parduotas turtas, už kurį nebuvo atsiskaityta, be to parduodamas patyrė 1 480 000 Lt nuostolių (b. l. 63-64). Vilniaus AVMI 2011-12-23 rašte nurodė, kad pareiškėjo A. P. pateikta metinė pajamų deklaracija yra užpildyta teisingai: vadovaujantis CK 6.436 str., kai skola grąžinama ne pinigais, o turtu, laikoma, kad įvyko turto perleidimo nuosavybėn sandoris, ir pajamos, gautos iš tokio sandorio, apmokestinamos kaip turto pardavimo pajamos; turto įsigijimo data nustatoma pagal gyventojo pateiktą to turto įsigijimą pagrindžiantį dokumentą; kai gyventojui sumokama turtu, jo (turto) kaina yra šalių sutartyje nurodyta kaina, o jei šalys kainos nenurodo – tikroji šio turto rinkos kaina (b. l. 93).

Šalies argumentai

Pareiškėjo skundo ir jo atstovo teismo posėdyje teiginiai, su kuriais siejamas ginčijamo atsakovės Vilniaus AVMI 2011-12-23 rašto neteisėtumas, yra nepagrįsti: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6 knygos XXV skyriaus, reglamentuojančio skolos padengimą ir turto perleidimą už rentą, 6.436 str., nustatančio skolos padengimo sutarties sampratą, 1 ir 2 d. numato, kad pagal skolos padengimo sutartį skolininkas perduoda savo turtą, kuris kreditoriui neįkeistas, kreditoriui nuosavybės teise kaip užmokestį už savo piniginę ar kitą turtinę skolą. Skolos padengimo sutarčiai taikomos pirkimo-pardavimo sutarčių taisyklės. Asmeniui, perduodančiam turtą (skolininkui) pagal skolos padengimo sutartį, tenka visos pardavėjo pareigos. 2007-02-02 sudaryta pirkimo pardavimo sutartis, kuria pareiškėjas A. P. pardavė UAB „Vilturta“ 6.4000 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo nutraukta ar pripažinta negaliojančia, todėl nors 2010 m. sudaryta skolos padengimo sutartimi UAB „Vilturta“ dalį šios žemės sklypo perdavė pareiškėjui A. P., nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjas jam UAB „Vilturta“ perduotą turtą įgijo iki 2010 m. Pažymėtina ir tai, kad šis „grąžintas“ turtas yra skirtingos kokybės nei 2007 m. parduotas, kadangi 2007-02-02 sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi parduotas žemės sklypas, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, o 2010 m. sutartimi perduotų skolai padengti žemės sklypų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos; pareiškėjo teiginiai, kad jis dėl 2007 m. žemės sklypo pardavimo sutarties patyrė nuostolių, nėra reikšmingi sprendžiant šį ginčą, kadangi šiuo atveju ginčas kilo ne dėl pajamų, gautų 2007-02-02 sudaryta pirkimo pardavimo sutartimi, o dėl pajamų, gautų 2010 m. realizavus turimą nekilnojamąjį turtą, apmokestinimo.