Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities VTAS atstovei Eglei Bikinienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui A. O. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

8. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovas A. O. ir ieškovė R. K. yra nepilnamečių vaikų: H. O., gimusio (duomenys neskelbtini), L. O., gimusio (duomenys neskelbtini), ir K. O., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-11-14 nutartimi buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, kurioje šalys sutarė, jog vaikų tėvas A. O. vaikų išlaikymui mokės po 400 Lt (115,85 Eur). Nutartis galiojanti. Ieškovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, gyvena nuomojamame bute. Ieškovės vardu Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių nėra. Atsakovas nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį įgijo 2019-02-14, jo vertė 30 700 Eur. Atsakovo vardu nuo 2019-03-18 įregistruota transporto priemonė Mercedes Benz. VSDFV Mažeikių skyriaus 2019-08-30 sprendime nurodyta, kad A. O. skola valstybės biudžetui už vaikams išmokėtas vaikų išlaikymo išmokas yra 15 485,95 Eur (14035,60 Eur vaikų išlaikymo išmokų ir 1810,35 Eur palūkanų).

9. Ieškovė prašo padidinti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki 200 Eur, atsakovas nesutinka ir nurodo, jog turi įsipareigojimų kreditoriams, skolų valstybei už vaikų išlaikymą, todėl negali mokėti didesnio išlaikymo. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu ir į juos atsižvelgti, užtikrinant jų apsaugą.

10. Civilinio kodekso 3.201 straipsnis numato, jog teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Išlaikymo dydis taip pat turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Sistemiškai aiškinant CK 3.201 straipsnio ir 3.192 straipsnio 2 dalies nuostatas, spręstina, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ne tik iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, bet ir nepilnamečių vaikų poreikiams. Teismas sprendžia, kad po 2011-11-14, kai buvo priteistas išlaikymas vaikams, praėjo aštuoneri metai, todėl iš esmės pasikeitė nepilnamečių vaikų poreikiai. Neabejotinai vien dėl vaikų amžiaus išaugo lėšų poreikis jų maistui, aprangai, mokymo ir ugdymo priemonėms, kitiems būtiniems jų poreikiams. Vaikų išlaikymo išlaidos, atsižvelgus į infliaciją, šalies ekonominę situaciją, per aštuonerius metus taip pat padidėjo, nes pasikeitė nacionalinė valiuta, po euro įvedimo žymiai padidėjo maisto, prekių, paslaugų kainos, todėl priteisto išlaikymo dydis kiekvienam vaikui po 400 Lt (115,84 Eur) per mėnesį yra skurdus ir šiuo metu negali patenkinti net minimalių vaikų poreikių.

11. Teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai, kuriais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (LAT nutartis civilinėje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan. (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

12. Ieškovė pateikė išlaidų vaikams išlaikyti poreikių paskaičiavimą, iš kurio matyti, kad vieno vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga nuo 400 Eur iki 500 Eur suma. Iš detalaus jų paskaičiavimo matyti, jog išlaikymo suma nėra užaukštinta. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtintina patiriamas išlaidas. Iš ieškovės paaiškinimų bei pateiktų dokumentų matyti, kad sūnus H. O. gabus muzikai, dainavimui, privačiai lanko vokalo pamokas, dalyvavo TV talentų konkurse ,,X faktorius“, kuria muziką ir savo ateitį sieja su scena. Jam reikalinga tiesinti dantis ir žandikaulį, o tam reikalingos didelės lėšos. Dukra K. labai gabi šokiams, norėtų lankyti pramoginių šokių būrelį, tačiau finansinių galimybių lavinti jos pomėgius nėra lėšų. Dukrai taip pat reikia tiesinti dantis, paslaugos brangiai kainuoja. L. turi sveikatos problemų su regėjimu. K. ir L. reikalingi akiniai, vizitai pas gydytojus.

13. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y., tėvų turtinė padėtis gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (LAT 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovės pajamos yra nuo 390 Eur iki 500 Eur per mėnesį. Nuo 2011 m. jos pajamos buvo nestabilios, ieškovė užsiėmė individualia veikla pagal verslo liudijimą. Ieškovė dirba Maxima LT, UAB, jos pajamos kintančios, nes vieną mėnesį gauna mažiau (apie 40 Eur), kitą - daugiau, priklauso nuo to, ar buvo suteiktas nedarbingumo pažymėjimas. Ieškovės turtinė padėtis priklauso nuo jos sveikatos būklės, kuri nuo 2011 m. žymiai pablogėjo, jai diagnozuotos ligos, tą patvirtina pateikti medicinos dokumentų išrašai. Ieškovei išgyventi padeda jos motina ir vaikams valstybės mokami 210 Eur vaikų pinigai, kiekvienam po 70 Eur. Įrodymų visuma patvirtina, jog ieškovės turtinė padėtis pablogėjo, nes jai diagnozuoti sveikatos sutrikimai, kurie neleidžia gauti geriau apmokamo darbo (CPK 178, 185 str.).

14. Išreikalauti duomenys apie atsakovo pajamas nuo 2011 m. patvirtina, jog jis 2011 metais taip pat vertėsi individualia veikla, turėdamas verslo liudijimą; nuo 2013 m. dirbo ligoninėje už 1260 Lt darbo užmokestį (suma su mokesčiais), 2015 m. įsidarbino UAB ,,Manado“, kur gavo jau 430 Eur iki 725 Eur. Dirbo UAB ,,Risor“ už 800 Eur atlyginimą iki 2019 m. spalio 11 d., t. y. po ieškinio priėmimo teisme dienos (2019-09-04) atsakovas išėjo iš darbo. Visą bylos nagrinėjimo laiką jis dažnai keitė darbovietes, tai įrodo teismo išreikalauti duomenys iš Sodros. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė pagarsino atsakovo jai atsiųstą žinutę, jog jis šiuo metu yra Vokietijoje apmokymuose, jog jis siūlė ieškovei mokėti po 150 Eur kiekvienam vaikui, kas rodo, jog jis gauna pajamas, kurių dydžio teismui nepateikia. Atsakovas nurodo, kad vaikams išlaikymo mokėti po 200 Eur per mėnesį negali, nes turi prisiėmęs paskolų, kreditų ir moka juos kas mėnesį už butą, už automobilį Mersedes Benz, todėl negali teikti didesnio išlaikymo. Anksčiau paminėti įrodymai patvirtina, jog po 2011 m. priteisto išlaikymo, atsakovas nuosavybės teise įsigijo nekilnojamąjį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), 30 700 Eur vertės. Jis įgytas 2019-02-14. Atsakovo vardu nuo 2019-03-18 registruota transporto priemonė Mercedes Benz. Iš pateiktų dokumentų matyti, jog atsakovo turtinė padėtis pagerėjo. Taip teismas sprendžia, vadovaudamasis teismų praktika, kurioje nurodyta, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes, pasinaudodamas gautu kreditu, gausina turimą turtą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006). Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

15. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas, kad neturi galimybių ieškoti geriau apmokamo darbo, be to, išlaikymo pareigos nevykdymas (ar nepakankamas vykdymas) negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu į užsienį ar kitomis priežastimis. Taigi, atsakovas privalo teikti savo vaikams išlaikymą, kuris užtikrintų bent jau būtiniausius nepilnamečių vaikų poreikius. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovui gaunant ir didesnes pajamas, jis išlaikymo vaikams tinkamai nemokėjo, nes iš VSDFV sprendimo matyti, jog yra susidariusi skola vaikams priteisus ir mažesnį išlaikymą, dėl ko šiuo metu turi sumokėti skolą valstybei. Tačiau ši skola nesutrukdė atsakovui prisiimti naujų įsipareigojimų kredito įstaigoms, nesiekiant mokėti išlaikymo vaikams. Tai rodo nesąžiningą atsakovo elgesį jo vaikų atžvilgiu. Išreikalauti duomenys apie atsakovo turtinę padėtį, imant kreditus, įrodo, jog atsakovas kredito įstaigai deklaravo didesnes pajamas, nei yra VSDFV išreikalauti duomenys, nes iš jų matyti, jog atsakovas be darbo užmokesčio UAB ,,Manado“ gavo ir kitas išmokas ir per mėnesį jų išmokėta suma siekė nuo 1275 Eur iki 2212,86 Eur. 2019-02-09 paraiškoje UAB ,,SB lizingas“ atsakovas nurodo, jog jo mėnesio pajamos siekia 1800 Eur. Ši informacija įrodo, jog atsakovo turtinė padėtis pagerėjo iš esmės, bet išlaikymo vaikams skola nebuvo sumokėta. Atsakovas teigė, kad iš geriau apmokamo darbo išėjo dėl įmonės bankroto, tačiau, patikrinus duomenis LITEKO sistemoje įmonių, kuriose dirbo atsakovas, bankroto bylų nerasta, tos atsakovo nurodytos aplinkybės nepatvirtina ir vieši Juridinių asmenų registro duomenys (CPK 178 str.).

16. Vaikai gyvena su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių vaikų turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, aprūpina vaikus tinkamu jiems gyventi būstu, be to, ieškovei tenka ir nuolatinė kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Kadangi yra ginčas dėl išlaikymo dydžio, atsakovas, prisiėmęs įsipareigojimus, išėjo iš gerai apmokamo darbo, dažnai keičia darbovietes, teismo posėdžio metu nurodyta, jog yra Vokietijoje apmokymuose, kas rodo, jog jis gauna pajamas arba gaus ateityje, nes bus apmokytas dirbti tam tikrą darbą, todėl esant tokiai situacijai, pagal teismų praktiką, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (LAT 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-5/2004; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

17. Iš įrodymų visumos teismas sprendžia, kad nors vaikai gauna lėšas, kurias teikia valstybė po 70 Eur, taip pat jas skiria ieškovė ir vaikų senelė, tačiau tėvų teisės ir pareigos prieš vaikus yra lygios ir tai nepašalina atsakovui pareigos išlaikyti vaikus ir prisidėti didesne suma, nei buvo priteista teismo 2011 m. Teismas, įvertinęs padidėjusius vaikų poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas 2019 m. įgijo nekilnojamąjį turtą, automobilį, prisiėmė įsipareigojimų, kas rodo jo pagerėjusią turtinę padėtį, bet išėjo iš gerai apmokamo darbo ir nuolat keičia darbovietes, sprendžia, jog tokiu būdu atsakovas siekia išvengti didesnio vaikų išlaikymo priteisimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo sveikatos būklė bloga, ar yra nedarbingas, pagal byloje esančius įrodymus galima spręsti, jog jis turi galimybę susirasti geriau apmokamą darbą, o neapsiriboti minimaliomis pajamomis. Svarbi aplinkybė yra ta, jog ieškovė turi sveikatos problemų, iš esmės viena rūpinasi vaikais, jos gaunamos pajamos priklauso, ar ji dažnai serga, todėl teismas sprendžia, jog, atsižvelgiant į vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, į atsakovo galimybes teikti didesnį išlaikymą vaikams, bet po 200 Eur, yra pagrindas padidinti išlaikymo sumą vaikams iki 180 Eur kiekvienam, ieškinį tenkinant iš dalies, todėl pakeistinas 2011-11-14 teismo nutartimi nustatytas išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas kiekvienam vaikui po 180 Eur dydžio kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos – 2019-08-28 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.201, 3.208 str., CPK 178, 185 str.).

18. Uzufrukto teisė ieškovei tvarkyti nepilnamečių vaikų gaunamą išlaikymą buvo nustatyta 2011 m. nutartimi, todėl nebereikia nustatyti (CK 3.185 str.). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 str.).

19. Ieškovei suteikta nemokama teisinė pagalba, atleidžiant 50 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Atsakovui taip pat suteikta nemokama teisinė pagalba, atleidžiant jį 100 proc. nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Susidaro ydinga situacija, kad ieškovė, kuri gauna darbo užmokestį ir išlaiko tris nepilnamečius vaikus, neturi nekilnojamojo turto, turi sveikatos problemų, nuo bylinėjimosi išlaidų atleidžiama tik 50 proc., o atsakovas, kuris 2019 m. įgijo 30 700 Eur vertės nekilnojamąjį turtą, automobilį, beveik kas mėnesį keičia darbovietes, yra skolingas valstybei už vaikų išlaikymą, nes jo nemokėjo, atleidžiamas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei 100 proc. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovės atstovė prašo 50 proc. bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurias turėtų mokėti ieškovė, priteisti iš atsakovo, t. y. prašo jų nepriteisti iš ieškovės. Ieškovai dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleidžiami pagal įstatymą, todėl nagrinėtinas tik atstovavimo išlaidų priteisimo klausimas (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Už ieškovės atstovavimą valstybė patyrė 280,99 Eur bylinėjimosi išlaidas, už atsakovo – 223,25 Eur. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, o atsakovas 100 proc. yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo, todėl dalį jų (50 proc. tik atleista) valstybei turėtų sumokėti ieškovė. Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kadangi ieškovės elgesys procese buvo tinkamas, o dalies antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumokėjimas į valstybės biudžetą iš esmės pablogintų ir taip sunkią ieškovės turtinę padėtį, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, ieškovė atleistina nuo visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei už antrinę teisinę pagalbą ir bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 3 str. 1 d., 96 str. 5, 7 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 282, 307 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2011-11-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6846-79/11 priteisto išlaikymo dydį, jį padidinant iki 180 Eur ir priteisti iš atsakovo A. O., (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams: H. O., gim. (duomenys neskelbtini), (a. k. (duomenys neskelbtini) L. O., gim. (duomenys neskelbtini), (a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. O., gim. (duomenys neskelbtini), (a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį kiekvienam vaikui mokant po 180,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) nuo ieškinio padavimo dienos – 2019-08-28 iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atleisti ieškovę R. K. nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.