Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ atstovei D. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „DK investicijos“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš UAB „DK investicijos“.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava suprantama, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Rinkliavų įstatymo 16 straipsnio 2 dalis). Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymas gali būti organizuotas, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatus (kaip minėta, toliau – ir Rinkliavos nuostatai), kurie su vėlesniais pakeitimais nustatė vietinę rinkliavą visiems komunalinių atliekų turėtojams Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Rinkliavos mokėtojais pripažinti visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), nuosavybės teise valdantys Rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti Rinkliavą (Rinkliavos nuostatų 7.5 papunktis).

Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. įvesta vietinė dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, kuri yra privaloma minėtiems Rinkliavos mokėtojams. Ji pakeitė iki šiol taikytą tarifinę sistemą, kai visi mokesčiai buvo mokami atliekų vežėjams. Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios Rinkliavos dedamųjų (Rinkliavos nuostatų 20 punktas). Pagal Rinkliavos nuostatų 34 punktą, pastovioji Rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant Rinkliavą visiems atliekų turėtojams pagal bendrą apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto plotą. Pagal Rinkliavos nuostatų 35 punktą, kintamoji Rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant Rinkliavą visiems atliekų turėtojams atsižvelgiant į jų valdomų nekilnojamojo turto objektų kategorijas, pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą. Pastoviosios ir kintamosios Rinkliavos dedamųjų dydžiai nustatomi 1 (vienam) apmokestinamajai kategorijai priskirto nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratiniam metrui eurais (apvalinama iki keturių skaitmenų po kablelio) už kalendorinius metus (Rinkliavos nuostatų 21 punktas). Apmokestinimo Rinkliava objektas (vienetas) yra 1 (vienas) nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratinis metras (tuo atveju, jeigu atliekų turėtojo nekilnojamasis turtas, priskirtas apmokestinamajai kategorijai, yra sodininkų bendrijos teritorijoje, apmokestinimo objektu laikomas žemės sklypo ploto kvadratinis metras, o kai žemės sklypas nesuformuotas – priskirto ar naudojamo žemės ploto kvadratinis metras) (Rinkliavos nuostatų 22 punktas). Bendras Rinkliavos dydis apskaičiuojamas nekilnojamojo turto objektų kategorijoms nustatytą bendrą pastoviosios Rinkliavos dedamosios dydį (3 priedo 4 stulpelis) bei konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai nustatytą kintamosios Rinkliavos dedamosios dydį (3 priedo 5 stulpelis) padauginus iš konkretaus apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto bendrojo ploto ir gautus rezultatus sudėjus (Rinkliavos nuostatų 23 punktas). Rinkliavą pagal Savivaldybės tarybos patvirtintus dydžius, vadovaudamasi Rinkliavų nuostatais, apskaičiuoja VASA.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia (be kita ko) apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis (tiesiogiai) nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme.

Šiuo atveju taip pat yra reikšminga LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014, kurioje teismas išaiškino, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Pažymėtina ir tai, jog pagal LVAT praktiką, vietinės rinkliavos mokėtojais, turinčiais vykdyti teisės aktais apibrėžtą pareigą – mokėti vietinę rinkliavą, laikytini asmenys, nepriklausomai nuo to, kad nebuvo sudaryta sutartis, galbūt nepastatytas konteineris ar atliekas tvarkėsi pats (LVAT 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1814-261/2016). Be to, LVAT savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad asmuo, kuris yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kartu su kitais vietinės rinkliavos mokėtojais turi kolektyviai padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra apskaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis (pagal atliekų kiekį, ar pagal turimo nekilnojamojo turto plotą). Tai savo ruožtu lemia, kad net ir tais atvejais, kai vietinės rinkliavos mokėtojas faktiškai atitinkamais laikotarpiais nepriduoda komunalinių atliekų jų tvarkytojui, jis vis tiek turi sumokėti bent minimalaus dydžio vietinę rinkliavą. Tačiau, tokią teisę – mokėti minimalaus dydžio rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo, asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kaip minėta, kai jis nustatyta tvarka kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo visos ar dalies rinkliavos mokėjimo (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-717-438/2015).

Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad atsakovė nuosavybės teise valdo garažų ir prekybos paskirties nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini) (16972,52 kv. m) ir (duomenys neskelbtini) (14,70 kv. m), Vilniaus miesto savivaldybėje. Taigi atsakovė, atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, laikytina vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoja.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintų Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių 18 punkte nustatyta, kad rinkliava nustatoma nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkams arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovui pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotam asmeniui. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1-150 patvirtintame Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąraše yra numatyta, kad, be kita ko, prekybos ir garažų paskirties nekilnojamųjų turto objektų savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti rinkliavą už atliekų tvarkymą. Atitinkamai pagal Rinkliavos nuostatų 1 priedą „Nekilnojamojo turto objektų kategorijos“ pareiškėjos valdomi nekilnojamojo turto objektai priskirtini apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai.

Už minėtus atsakovės valdomus nekilnojamojo turto objektus jai buvo paskaičiuota pastovioji ir kintamoji rinkliavos dalis. Bendra mokėtina rinkliavos suma už 2018 m. gegužės–gruodžio mėn. sudaro 1 765,00 Eur. Šiai sumai apmokėti buvo suformuotas mokėjimo pranešimas Nr. 10002416 (el. byla, I t., b. l. 7-8). Už 2019 m. sausio-gruodžio mėn. bendra rinkliavos suma sudaro 4 400 Eur. Taip pat dėl neteisingai nustatyto nekilnojamojo turto ploto buvo atlikti perskaičiavimai už 2018 m., pagal kuriuos susidarė 1 168,08 Eur nepriemoka, kuri įtraukta į pastarojo mokestinio laikotarpio sumą, nustatant mokėtinos rinkliavos dydį 5 568,08 Eur. Minėtai sumai 2019 m. kovo 27 d. buvo suformuotas mokėjimo pranešimas Nr. 10911047 (el. byla, I t., b. l. 22-23).

Iš byloje esančių mokėjimo nurodymų matyti, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 31 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. sumokėjo 1 470,80 Eur, o 2019 m. sausio 7 d. 294,16 Eur sumą (el. byla, I t., b. l. 10, 11, 15, 21, 27, 28).

VASA 2019 m. liepos 23 d. išsiuntė atsakovei priminimą Nr. 00118473, jame nurodydama, kad atsakovės vietinės rinkliavos įsiskolinimas iki šio priminimo dienos sudaro 3368,11 Eur. Į bylą pareiškėjos ir atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad iškėlus bylą teisme, atsakovė 2019 m. rugsėjo 25 d. sumokėjo 4 341,83 Eur už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, mokėjimo nurodymo mokėjimo paskirtyje nurodydama: 2018 m. skola – 0,04 Eur; perskaičiavimai/kompensacija – 1 168,08 Eur; pastovioji rinkliavos dalis – 3 061,10 Eur ir 112,61 Eur delspinigių (el. byla, I t., b. l. 66).

Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė geranoriškai patenkino pareiškėjos pirminiame prašyme pateiktą reikalavimą, t. y. sumokėjo 3 368,11 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. ir 112,61 Eur delspinigių. Patikslintame skunde pareiškėja pripažįsta, kad atsakovė padengė vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d., tačiau atsisakymo prašymo teismui nepateikė, o patikslintame prašyme suformulavo naują reikalavimą – prašo priteisti iš atsakovės vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., kurį pareiškėjos teigimu, sudaro 238,96 Eur, ir 0,22 Eur delspinigių už laiku nesumokėtą rinkliavą.

Kaip matyti iš 2019 m. kovo 27 d. mokėjimo pranešimo Nr. 10911047, rinkliavos dydis už 2019 m. laikotarpį yra 4 400 Eur (el. byla, I tomas, b. l. 22). Iki 2019 m. rugsėjo 30 d. pareiškėja turėjo prievolę sumokėti 3 300, 10 Eur vietinės rinkliavos. Remiantis bylos duomenimis, atsakovė 2019 m. rugsėjo 25 d. sumokėjo 3061,10 Eur pastovią rinkliavos dalį ir 0,04 Eur skolą už 2018 metus (el. byla I tomas, b. l. 73). Taigi, pareiškėjos įsiskolinimas už vietinę rinkliavą 2019 m. rugsėjo 30 d. sudaro 238, 96 Eur (3300,10 Eur - 3061,10 Eur - 0,049 Eur), kurį pareiškėja patikslintu prašymu ir prašo priteisti.

Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčija pastovios komunalinių atliekų rinkliavos dalies, tačiau nesutinka su kintamąja rinkliavos dedamąja.

Iš į bylą pateikto 2019 m. kovo 27 d. mokėjimo pranešimo Nr. 10911047 matyti, kad kintamoji dedamoji rinkliavos dalis buvo apskaičiuojama pagal Rinkliavos nuostatų 3 priede nustatytas mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normas ir rinkliavos dydžius pagal nekilnojamojo turto objektų kategorijas. Pvz., už administracinės paskirties objektą (duomenys neskelbtini), Vilnius) (už 2019 m.), kurio bendras plotas – 16972,52 kv. m apskaičiuota mokėtina 1 332,34 Eur kintamoji Rinkliavos dalis, t. y. Rinkliavos nuostatų 3 priedo 5 stulpelyje nustatyta kintamoji dalis, susikaupimo norma administracinės patalpos 0,0785 x bendras plotas 16972,52 kv. m. Iš byloje esančio mokėjimo pranešimo matyti, kad bendras Rinkliavos dydis atsakovei apskaičiuotas pagal Rinkliavos nuostatų 23 punktą.

Nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad atsakovė, nesutikdama su pareiškėjos apskaičiuota Rinkliavos kintamąją dedamąja dalimi savo paskaičiavimų nepateikė. Duomenų, kad atsakovės veikloje nesusidaro minėtos atliekos, taip pat nėra.

Pažymėtina ir tai, kad pagal Rinkliavos nuostatų 36 punktą, kintamoji Rinkliavos dedamoji neskaičiuojama atliekų turėtojams (išskyrus į sodininkų bendrijų teritoriją patenkančių žemės sklypų kategoriją ir garažų bendrijas), kurie VASA deklaruoja, kad komunalinių atliekų surinkimo paslauga jiems bus nereikalinga, nes apmokestinamas nekilnojamasis turtas yra arba bus nenaudojamas tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip trys mėnesiai per tuos pačius kalendorinius metus ir ne ilgesnį kaip vieni metai), ir pateikia prašymą (4 priedas) bei dokumentus, įrodančius nesinaudojimo nekilnojamuoju turto objektu laikotarpį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų teikusi šį prašymą pareiškėjai.

Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ji yra kreipusis į VASA, be kita ko ir dėl to, kad nesutiko su apskaičiuota kintamąją, Rinkliavos dedamąja dalimi bei nustatyta Rinkliavos apskaičiavimo tvarka ir kad pareiškėja netenkino pretenzijos, nagrinėjamu atveju reikšmės neturi.

Nagrinėjamam ginčui taikytinos Rinkliavos nuostatų nuostatos taip pat nėra panaikintos ar pripažintos prieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktams. Iš šiuo metu galiojančios Rinkliavos nuostatų redakcijos ir aptartų jos nuostatų matyti, kad faktinis išvežamų atliekų kiekis (svoris), Rinkliavos dydžiui įtakos neturi, kadangi, kaip minėta, pagal Rinkliavos nuostatų 22 punktą numatyta, kad apmokestinimo Rinkliava objektas (vienetas) yra 1 (vienas) nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratinis metras.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad mokėtina vietinė rinkliava atsakovei apskaičiuota remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovės valdomo nekilnojamojo turto plotą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei atskiru Savivaldybės tarybos sprendimu būtų suteikta lengvata ir ji neprivalo mokėti vietinės rinkliavos, taigi darytina išvada, kad ginčo laikotarpiu atsakovės komunalinės atliekos buvo tvarkomos Vilniaus miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje ir ji turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą, todėl pareiškėja pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės nesumokėtą vietinę rinkliavą. Kaip minėta, atsakovė į bylą nepateikė jokių tokią jos pareigą paneigiančių duomenų.

Rinkliavų nuostatų 53 punkte nustatyta, kad vietinė Rinkliava į Savivaldybės biudžetą privalo būti sumokėta arba iki pirmojo ketvirčio pabaigos (mokant už visą mokestinį laikotarpį) arba iki kiekvieno ketvirčio pabaigos.

Už 2019 m. mokėjimo pranešime Nr. 10911047 nurodytą I ketvirtį įmoka turėjo būti apmokėta iki 2019 m. kovo 31 d., už 2019 m. II ketvirtį iki 2019 m. birželio 30 d., už 2019 m. II ketvirtį – iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė nesilaikė mokėjimo grafiko, nesumokėjo dalies rinkliavos sumos pareiškėjai.

Rinkliavų nuostatų 59 punkte nustatyta, kad už nesumokėtą arba pavėluotai į Savivaldybės biudžeto sąskaitą sumokėtą Rinkliavą skaičiuojami delspinigiai. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai Rinkliava turėjo būti sumokėta į Savivaldybės biudžeto sąskaitą (Rinkliavų nuostatų 60 punktas). Delspinigių dydis apskaičiuojamas pagal tą dieną paskelbtą galiojusių delspinigių dydį (Rinkliavų nuostatų 60 punktas).

Iš byloje esančios delspinigių paskaičiavimo lentelės matyti, jog atsakovei nesilaikius įstatyminės pareigos mokėti vietinę Rinkliavą laiku, jai nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos buvo skaičiuojami delspinigiai (0,03 proc.), bet ne už ilgesnį nei MAĮ nustatytą laikotarpį. Iš viso nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 4 d. VASA atsakovei paskaičiavo 0,22 Eur delspinigių. Pažymėtina, jog atsakovė neginčija jai apskaičiuotos už nesumokėtą laiku Rinkliavą delspinigių sumos.

Kadangi nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė ginčo objekto patalpomis nesinaudojo, nebuvo atliekų turėtoja, tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, o iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja informavo atsakovę apie susidariusią skolą ir apie atsakovės pareigą sumokėti vietinę rinkliavą Rinkliavos nuostatų nustatyta tvarka ir terminais, todėl pareiškėjos prašymo reikalavimas iš atsakovės priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą ir delspinigius laikytinas pagrįstu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pareiškėjos patikslintas prašymas tenkintinas, priteisiant iš atsakovės pareiškėjos naudai 238,96 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir 0,22 Eur delspinigių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovė teismui pateikė prašymą dėl 969,99 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kurias pagal pateiktą teisinių paslaugų suvestinę sudaro išlaidos už: atsiliepimo į patikslintą prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, pareiškimo dėl dalies pareiškėjo reikalavimų patenkinimo ir prašymo dėl bylų sujungimo arba bylos sustabdymo, atsiliepimo į prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, prašymo dėl prieigos prie administracinės bylos parengimą, susipažinimą su bylos medžiaga (el. byla I t., b. l. 81-82).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Tenkinus pareiškėjos patikslintą prašymą, atsakovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ patikslintą prašymą tenkinti.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „DK investicijos“ savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ naudai 238,96 Eur (du šimtus trisdešimt aštuonis eurus ir 96 euro cento) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir 0,22 Eur delspinigių, rinkliavos nepriemoką ir delspinigius sumokant į biudžeto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) L. B., AB.

Pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą dėl 3 368,11 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei 112,61 Eur delspinigių už kiekvieną ketvirtį priteisimo iš uždarosios akcinės bendrovės „DK investicijos“ atmesti.

Uždarosios akcinės bendrovės „DK investicijos“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.