- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2010-03-04
- Bylos Nr.
- N-261-3550-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Artūras Drigotas, Stasys Gagys (pran.)
- Kategorijos
- 50.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisė pažeidimo bylą pagal J. K. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 9 d. nutarimo J. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pasvalio rajono policijos komisariato patrulis 2008 m. rugpjūčio 4 d. surašė J. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, kadangi jis 2008 m. rugpjūčio 4 d. apie 13:37 val., Pasvalio r., kelio Panevėžys – Pasvalys – Ryga 27 kilometre, vairuodamas automobilį Mercedes Benz, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į kelio sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apgadino automobilį bei kelio šlaitą. Iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai. Šiais savo veiksmais J. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 172 ir 269 punktų reikalavimus.
II.
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 9 d. nutarimu J. K. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta 4000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 metams, pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta 200 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi subendrinus nuobaudas J. K. paskirta 4000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 metams.
Teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų V. T., G. Z. parodymus, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus ir kitus byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad J. K. įvykdyti teisės pažeidimai yra įrodyti, jų veikos teisingai kvalifikuotos pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė įgalioti policijos pareigūnai.
Liudytojai V. T. ir G. Z. teismo posėdžio metu davė analogiškus parodymus. Nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 4 d. jie dirbo kartu ir gavo pranešimą iš budėtojų dalies, kad kelyje Panevėžys – Pasvalys - Ryga nuo kelio yra nuvažiavęs automobilis. Nuvažiavus į įvykio vietą jie rado nuo kelio nuvažiavusį automobilį, kuris buvo užrakintas ir apgadintas galinis bamperis. Įvykio vietoje vairuotojo nerado, buvo nustatytas automobilio savininkas. Iškvietė techninės pagalbos automobilį, kad išvežtų transporto priemonę iš įvykio vietos. V. T. išvyko ieškoti automobilio savininko, o G. Z. liko įvykio vietoje. Neradus automobilio savininko V. T. grįžo į įvykio vietą, kur buvo atvažiavę trys jaunuoliai. J. K. pripažino vairavęs automobilį, sutiko, kad pasišalino iš įvykio vietos ir pasirašė.
Liudytojas T. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 4 d. paskolino savo automobilį J. K.. J. K. perspėjo, jog automobilis nėra geros techninės būklės. Dėl automobilio sugadinimo pretenzijų neturi.
Teismas nurodė, kad pagal Kelių eismo taisyklių 12 punktą eismo įvykis – tai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose įvykis, kurio metu, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Kad asmenį būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį eismo įvykyje turi būti apgadinta kitiems asmenims priklausantis turtas.
Kaip matyti iš liudytojų policijos pareigūnų parodymų, autoavarijos vietos schemos (b.l. 7), paties pažeidėjo rašyto paaiškinimo (b.l. 6), įvykio metu buvo apgadintas automobilis Mercedes Benz E230, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis T. V., taip pat apgadintas kelio šlaitas. Pats J. K. pripažino, kad buvo apgadintas automobilis, bei sugadintas kelio šlaitas, todėl tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.
Teismas nurodė, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalis nustato administracinę atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Vadinasi, tam, kad J. K. patraukti administracinėn atsakomybėn šioje administracinio teisės pažeidimo byloje, turėjo būti nustatyta, kad 2008 m. rugpjūčio 4 d. 13:37 val., kelyje Panevėžys – Pasvalys – Ryga jis sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino.
Kelių eismo taisyklių 269-272 punktai nurodo eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui. Tai yra, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus; jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Tuo atveju, kai nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Tuo atveju, kai dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.
Teismas pažymėjo, kad J. K. turi vairuotojo pažymėjimą, yra išlaikęs specialius kursus teisei vairuoti gauti, todėl turėjo žinoti aukščiau išvardintas sąlygas.
Teismas nustatė, kad J. K. šių pareigų neįvykdė, iš įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas kelių eismo taisykles, apie eismo įvykį policijai nepranešė. Nors J. K. neigė pasitraukęs iš eismo įvykio vietos, teismas jo tokius paaiškinimus vertino kritiškai ir atmetė kaip prieštaraujančius byloje surinktiems įrodymams. Teismas argumentus, kad J. K. negalėjo pranešti apie eismo įvykį dėl to, kad neturėjo telefono, atmetė kaip nepagrįstus. Pažeidėjo parodymai prieštarauja vieni kitiems bei kitiems byloje esantiems įrodymams. Pažeidėjas paaiškinime nurodo, kad važiavo iš Pumpėnų į Jurgėnus ir įvykus įvykiui nepranešė policijai, nes buvo apgadintas tik automobilis ir niekas nenukentėjo (b.l. 6), o teismo posėdžio metu jau nurodė, kad važiavo iš Jurgėnų k., bei nepanešė policijai apie įvykį, nes neturėjo telefono (b.l. 35). Iš įvykio schemos (b.l. 7-8), kurią pasirašė pažeidėjas, matyti, kad artimiausia gyvenvietė yra beveik už 60 metrų, tačiau pažeidėjas pagalbos išvyko į Jurgėnų k., esantį už kelių kilometrų.
Teismas pažymėjo, kad J. K. buvo vienintelis eismo įvykio dalyvis, tačiau ši aplinkybė neatleido jo nuo pareigos palikti eismo įvykio vietą, tik įvykdžius visus kelių eismo taisyklių 269-272 punktų reikalavimus.
J. K. pasirašė administracinio teisės pažeidimo protokole, 2008 m. rugpjūčio 4 d. paaiškinime pripažino padaręs pažeidimus (b.l. 6).
Kadangi J. K. yra neįgalus, teismas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį neskyrė jam administracinio arešto.
III.
J. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 9 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Apeliaciniame skunde J. K. nurodė, kad buvo nubaustas pagal blanketines teisės normas. Tai įpareigojo pareigūnus, surašiusius administracinio teisės pažeidimo protokolą, ir administracinę bylą nagrinėjusį teismą nurodyti konkrečius Kelių eismo taisyklių punktus ir jų dalis. Administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. F062797 yra konkrečiai nurodomas tik KET 172 punktas. Greta nurodomas 269 punktas, tačiau šis Kelių eismo taisyklių punktas turi net 5 papunkčius, todėl nėra aišku, kurio reikalavimo J. K. nesilaikė.
Toks administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas pažeidžia ATPK 260 straipsnio l dalies nuostatas, o atsižvelgiant į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra specifinis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas ir fiksuojami nustatyti įrodymai (Žr. 2000 m. rugsėjo 22 d. konsultaciją Nr. 4-93), tokia pažaida suvaržė J. K. teisę žinoti kuo konkrečiai yra kaltinamas ir sukliudė teisingai išnagrinėti administracinę bylą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nutarime taip pat nenurodė jokių konkrečių padarytų KET punktų pažeidimų. Toks nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje surašymas iš esmės pažeidžia imperatyvų ATPK 286 straipsnio reikalavimą išdėstyti ne tik ATPK straipsnį ir dalį, bet ir kito teisės akto, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, atitinkamus straipsnius ar punktus. Nutarime nurodoma daugelis KET punktų (169-172 p.p.) kurie numato labai įvairias eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui, visiškai nedetalizuojant, kurį konkretų reikalavimą iš visų paminėtų pažeidė J. K. laikinai išvykdamas iš įvykio vietos ieškoti pagalbos ir pasikviesti automobilio savininką.
Teismas išplėtė tas ribas, dėl kurių buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, t. y. protokole dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos buvo nurodyta tik tai, kad J. K. nesilaikė KET 169 punkto reikalavimų. Tuo tarpu teismas nutarime nurodė, kad iš eismo įvykio vietos J. K. pasišalino pažeisdamas 169-172 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
J. K. paaiškino, kad puikiomis kelio ir eismo sąlygomis važiavo leistinu greičiu. Tik dėl netikėto techninio vairuotos transporto priemonės gedimo - sprogusios padangos – nuvažiavo nuo kelio ir apgadino vairuotą automobilį. Kadangi gedimas, kuris užfiksuotas ir transporto apžiūroje tuoj po įvykio, buvo visiškai netikėtas, akivaizdu, kad numatyti šį gedimą iš anksto negalėjo. Tai rodo, kad eismo įvykis įvyko be J. K. kaltės (ATPK 11 str.) todėl jis už jį nėra atsakingas ir KET 172 punkto pažeidimo J. K. veiksmuose nėra. Teismo nutarime dėl šio pažeidimo J. K. kaltė nėra grindžiama jokiais motyvais.
Žemesnės instancijos teismas
Įvykus eismo įvykiui, buvo apgadinta tik J. K. vairuota transporto priemonė, už kurios techninę būklę, kaip teisėtai valdantis šią transporto priemonę, atsakingas buvo jis pats, eismo įvykyje daugiau dalyvių nedalyvavo. Dėl to, sutinkamai su KET apie eismo įvykį policijai pranešti nebuvo būtina (KET 270 p).
Kita vertus, tuoj po eismo įvykio J. K. pirmiausia norėjo pranešti policijai ir išsikviesti pagalbą, tačiau ne gyvenvietėje tai padaryti nepavyko. Ryšio priemonės neturėjo. Dėl to nuvyko pas netoliese gyvenusį vairuoto automobilio savininką ir kartu su juo atvyko į įvykio vietą, kurioje buvo paliktas vairuotas automobilis.
J. K. neturėjo jokios tyčios pasišalinti iš įvykio vietos, o tuo labiau - pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai įvykio vietoje surado ir nepakeistą situaciją kelyje ir atvykstantį į įvykio vietą laikinai iš jos išvykusį eismo dalyvį. Pastarosios aplinkybės leidžia teigti, kad netgi tuo atveju, jei ir būtų buvęs ketinimas pasitraukti iš eismo įvykio vietos, tai jis nebuvo realizuotas, o už pasikėsinimą padaryti administracinės teisės pažeidimą atsakomybė nėra numatyta.
Nutarime nurodoma dar viena aplinkybė, kad buvo sugadintas kelio šlaitas, taigi žala galimai padaryta nežinomam (neidentifikuotam) asmeniui, yra absoliučiai nepagrįsta bylos duomenimis. Eismo įvykio apžiūroje nebuvo konstatuotas joks kelio šlaito sugadinimas, neužfiksuotas nei sugadinimo pobūdis, nei jo išmatavimai, nei lokalizacija (b.l. 7 ), byloje nėra jokių kitų duomenų apie kelio šlaito sugadinimu kam nors padarytą turtinę žalą (galimą jos dydį).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
J. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, kadangi J. K. 2008 m. rugpjūčio 4 d. apie 13:37 val., Pasvalio r., kelio Panevėžys – Pasvalys – Ryga 27 kilometre, vairuodamas automobilį Mercedes Benz, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į kelio sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apgadino automobilį bei kelio šlaitą. Iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai.
Pažymėtina, kad ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Byloje duomenų, kad J. K. apgadino kelio šlaitą nėra. Autoavarijos vietos schema (b.l. 7) patvirtina, kad įvykio metu buvo apgadintas automobilio Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinis bamperis ir padanga. Minėtas automobilis priklauso T. V., kuris automobilį buvo perdavęs naudotis J. K.. T. V. pretenzijų J. K. neturi. Taigi, darytina išvada, kad 2008 m. rugpjūčio 4 d. J. K. buvo automobilio Mercedes Benz, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) valdytojas ir eismo įvykio metu žala buvo padaryta tik J. K. vairuotam automobiliui.
J. K. veika formaliai atitinka KET 12 punkte numatyta eismo įvykio sąvoka, pagal kurią eismo įvykis - kelyje, viešose arba privačiose teritorijose įvykis, kurio metu, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Tačiau būtina vertinti ar apie šį eismo įvykį J. K. privalėjo pranešti policijai ir ar jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį bei ATPK 127 straipsnio 2 dalį.
ATPK 130 straipsnio 1 dalies dispozicija, pagal kurią J. K. paskirta administracinę nuobauda, numato atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad J. K. pasišalino iš eismo įvykio. Pirmosios instancijos tesimas, pripažindamas J. K. kaltu padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, nustatė, kad jis iš įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kadangi apie eismo įvykį policijai nepranešė, tai yra pažeidė Kelių eismo taisyklių 269-272 punktus.
Tokiu būdu kaltinimas J. K. apima dvi veikas, tai yra pasitraukimą iš eismo įvykio vietos ir nepranešimą policijai apie eismo įvykį. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje nurodydamas, kad J. K. pažeidė kelis Kelių eismo taisyklių punktus, neteisingai kvalifikavo padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nes Kelių eismo taisyklių 269-272 punktais yra nustatyti skirtingi reikalavimai eismo įvykio dalyviams priklausomai nuo eismo įvykio kilusių pasekmių bei eismo įvykio aplinkybių. Bylos įrodymai patvirtina, kad J. K. sukelto eismo įvykio metu buvo padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nebuvo. Todėl J. K. veika pagal formalius požymius atitinka KET 272 punktą, kuriuo yra nustatyta, kad „ jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai (2008 m. kovo 20 d. nutarimo Nr. 275 redakcija galiojusi nuo 2008 m. balandžio 9 d.).
Pagal KET 272 punktą pareiga pranešti apie eismo įvykį atsiranda tik tuo atveju, jeigu eismo įvykio vietoje nėra nukentėjusiojo, nes priešingu atveju, remiantis KET 270 punktu eismo dalyviai turi teisę susitarti dėl eismo įvykio aplinkybių ir užfiksavę eismo įvykio aplinkybes deklaracijoje neprivalo kviesti policijos į eismo įvykio vietą ir pranešti policijai apie įvykį. Todėl KET 272 punkto teisingam aiškinimui yra reikšminga nustatyti, koks asmuo pagal šią normą pripažintinas nukentėjusiuoju ir kuriuo atveju atsiranda pareiga pranešti policijai apie eismo įvykį.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. spalio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009 aiškindamas ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas padarė išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET. Pažeidimo padarymo metu galiojusios KET numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kai eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės (KET 269.4 p.), o taip pat jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra (KET 272 p.). Teismas nustatė, kad vairuotojas, vairuodamas automobilį, nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio, apsivertė, apgadindamas jam pačiam priklausantį automobilį, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Įrodymų, kad eismo įvykis sukėlė kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą) (KET 272 p.), eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės (KET 269.4 p.) byloje nėra, todėl teisėjų kolegija nusprendė, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu vairuotojas nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, kadangi pažeidimo padarymo metu galiojusios KET nenumatė pareigos apie tokį eismo įvykį pranešti policijai.
Nurodytoje byloje eismo įvykį sukėlė vairuotojas, kuris buvo transporto priemonės savininkas, ir teismas, aiškindamas Kelių eismo taisyklių 269.4, 272 punktus, nustatė, kad jis neturi pareigos pranešti apie eismo įvykį, nes kitiems asmenims eismo įvykio metu priklausantis turtas nebuvo sugadintas. Minėtos bylos principinės nuostatos, formuojant vienodą teismų praktiką taikytinos ir šiai bylai, kadangi bylos yra panašios ir situacijos skiriasi tik tuo, kad šioje byloje eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės vairuotojas nėra jos savininkas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiga pranešti apie eismo įvykį ir atsakomybė už nepranešimą apie eismo įvykį policijai negali būti priklausoma nuo transporto priemonės kaip daikto valdymo formos. Šiuo atveju yra reikšminga ar naudojant transporto priemonę nebuvo padaryta žala aplinkiniams, taip pat sugadintos kitos transporto priemonės ar sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, nes būtent tuo pasireiškia pavojingumo eismo saugumui laipsnis.
Todėl pagal KET 272 punktą nukentėjusysis nuo eismo įvykio, tai yra kitų transporto priemonių ar kito turto naudotojai, nukentėję nuo transporto priemonės dalyvavusios eismo įvykyje poveikio. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal KET 272 punktą nukentėjusiuoju negali būti laikomas transporto priemonės, kuri dalyvavo eismo įvykyje, savininkas, o transporto priemonės savininko nebuvimas eismo įvykio vietoje nėra sąlyga kilti pareigai pranešti policijai apie eismo įvykį. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad vairuotojas, kuris naudodamas kitam asmeniui priklausantį automobilį, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą tik vairuojamai transporto priemonei, neprivalo apie eismo įvykį pranešti policijai.
Atsižvelgiant į išdėstytą teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. K. nuobauda pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta neteisėtai, todėl nutarimas šioje dalyje naikintinas, byla nutrauktina, nesant J. K. veikoje pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Remiantis išdėstytomis teisės normos aiškinimo nuostatomis teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. K. taip pat neteisėtai paskirta administracinė nuobauda ir pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, nes eismo įvykio metu nebuvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė, krovinys, kelias, kelio ir kiti įrenginiai arba kitoks turtas. Eismo įvykio metu buvo apgadinta tik J. K. vairuojama transporto priemonė, todėl jo veikoje nėra pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje sudėties, dėl ko nutarimas dėl nuobaudos paskyrimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį naikintinas ir byla nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Remiantis išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutarė:
J. K. apeliacinį skundą patenkinti.
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 9 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant J. K. veikoje pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje sudėties.
Nutarimas neskundžiamas.