Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Ieškovė prašė pripažinti atsakovės (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo teisėtu. Nurodė, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovė buvo priimta dirbti ieškovės įmonėje (duomenys neskelbtini). Nuo 2023 m. gegužės 15 d. atsakovė ėjo bendrovėje (duomenys neskelbtini)pareigas. 2024 m. birželio 27 d. vertinimo ataskaitoje buvo nurodyta, kad ji nuolat neatitinka veiklos ir (arba) elgesio lūkesčių, kurie keliami atsakovės pareigybei, atsakovės elgesys su kolegomis ir vadovais nebuvo tinkamas. 2024 m. liepos 17 d. tiesioginė atsakovės vadovė išsiuntė atsakovei siūlymą susitikimui dėl darbo sutarties nutraukimo šalių sutarimu. Po išsiųsto kvietimo susitikti atsakovės kolegos pastebėjo, kad atsakovė pradėjo trinti bendrovės dokumentus. Atsakovė kreipėsi į visus tame aukšte dirbančius kolegas prašydama dalyvauti susitikime su tiesiogine vadove, skyriaus direktore ir personalo verslo partnere. Trys atsakovės kolegos tiesioginei atsakovės vadovei pranešė, kad dėl atsakovės elgesio likusią darbo dieną ketina dirbti kitame aukšte, nes jaučiasi atsakovės persekiojami. Atsakovė 2024 m. liepos 16 d. kreipėsi į vieną iš kolegų prašydama ištrinti SOP (standartinį veiklos proceso) dokumentą, kuriame aprašomas visas skaitmeninių atsiskaitymų darbo grupės procesas. Kolegai to nepadarius, atsakovė ištrynė failą. Reaguodama į situacija atsakovės vadovė paankstino susitikimą į 12 val. Nors susitikimo metu buvo žinoma apie failų trynimą, atsakovei buvo pasiūlyta nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu. Susitikimo metu atsakovės buvo paprašyta palikti bendrovės patalpas ir darbdavio perduotas darbo priemones. Remiantis DK 49 straipsnio 3 dalimi ieškovė nušalino atsakovę nuo pareigų vykdymo. Atsakovei dokumentai dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, įsakymas dėl darbo funkcijų stabdymo pateikti elektroniniu paštu 2024 m. liepos 17 d. 13.13 val. Atsakovė 2024 m. liepos 17 d. vakare prisijungusi savo asmeniniais įrenginiais prie bendrovės serverio pradėjo trinti bendrovės dokumentus ir kitą intelektinę nuosavybę. Ieškovė 2024 m. liepos 24 d. paprašė atsakovės iki 2024 m. liepos 25 d. 17.00 val. pateikti rašytinį paaiškinimą dėl nurodytų pažeidimų. Atsakovė argumentų, paneigiančių šiurkštų darbo pareigų pažeidimą nepateikė. Ieškovė 2024 m. liepos 29 d. priėmė sprendimą dėl atsakovės atleidimo. Ieškovė teigė, kad atsakovė nesivadovavo Darbo kodekso 24 straipsniu, Darbo sutarties 12.1-12.6 punktais, Elgesio kodekso 1 ir 5 skirsniais, Informacijos ir saugumo politikos 2.2 punktu, bendraisiais elgesio principais, elgėsi neprofesionaliai, buvo nelojali bendrovei. Atsakovė ištrynė duomenis apie procesų derinimo priemones ir visus istorinius duomenis (tai pagrindinė skaitmeninių atsiskaitymų operacijų grupės darbo priemonė, skirta atlikti kasdienėms užduotims, be šių duomenų darbuotojai negali vykdyti sklandaus klientų aptarnavimo, palaikyti finansinių ataskaitų ir tenkinti auditorių prašymų), pervedimus tarp kelių sąskaitų (atliktus mokėjimus patvirtinančius dokumentus, kuriuos reikia pateikti auditoriams ir kurie reikalingi tyrimams), standartines veiklos procedūras (instrukcijas darbuotojas, kaip tvarkyti kasdienines užduotis, kuriomis kasdien naudojasi visa skaitmeninių operacijų atsiskaitymo komanda). Tinkamam bendrovės veiklos vykdymui ir reputacijai prieš klientus minėti dokumentai yra labai svarbūs. Atsakovė ištrynė ne tik dokumentų kopijas, bet ir originalus. Dauguma dokumentų bendrovė atkūrė, tačiau atsakovei ištrynus ir istorinius duomenis bendrovė gali nežinoti, kad tam tikrų dokumentų neatkūrė, nes jų gali prireikti audito metu. Todėl darytina išvada, kad atsakovė galimai padarė pažeidimus, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo pareigos, tai yra pareigą saugoti bendrovės intelektinę nuosavybę be bendrovės sutikimo, darbo funkcijų sustabdymo metu ištrindama svarbius skaitmeninių operacijų grupės dokumentus; pažeidė informacijos ir saugumo politiką kuomet naudodamasi savo asmeniniais įrenginiais trynė bendrovės dokumentus, darė neigiamą įtaką kitiems bendrovės darbuotojams prašydama trinti bendrovės intelektinę nuosavybę. Kai bendrovė 2024 m. liepos 17 d. 13.00 val. atsiėmė iš atsakovės įrenginius, atsakovė toliau naudojosi asmeniniais įrenginiais (ne įprastomis darbo valandomis, tai yra 20.50 val.), kad prisijungtų prie bendrovės finansinių dokumentų ir juos ištrintų tokiu būdu padidindama kibernetinių grėsmių kilimą ir pademonstravo ketinimą padaryti bendrovei žalos. Tuo metu, kai darbuotojai turėjo atkurti atsakovės ištrintus dokumentus, jie negalėjo atlikti tiesioginių savo funkcijų, todėl dalis bendrovės veiklos buvo sustabdyta. Kadangi atsakovė ištrynė istorinius duomenis, bendrovė gali nežinoti, kad tam tikrų dokumentų neatkūrė, kadangi jų gali prireikti audito metu ateityje, todėl reali bendrovės patirta žala bendrovei gali būti žinoma audito metu. Faktas, jog atsakovė per visą darbo laiką nebuvo bausta drausmine tvarka už pažeidimus, bendrovė nepatyrė žalos dėl atsakovės ištrintų dokumentų, jos veikla nebuvo sutrikdyta nepaneigia darbo pareigų pažeidimo šiurkštumo atsakovei trinant bendrovės intelektinę nuosavybę. Darbo ginčų komisija nevertino ieškovės pateiktų įrodymų dėl atsakovės ištrintų dokumentų kiekio, jų svarbos tinkamai bendrovės veiklai. Ieškovė prarado pasitikėjimą atsakove, dėl atsakovės veiksmų trinant bendrovės intelektinę nuosavybę buvo sutrikdyta atsakovės veikla, bendrovės darbuotojams reikėjo atkurti ištrintus dokumentus, todėl ieškovės taikyta priemonė proporcinga ginant bendrovės interesus ir turtą.