- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-05-26
- Bylos Nr.
- N1-36-470/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-11973-15
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Snaigė Juknevičienė
- Nukentėjusysis
- S. J.
- Kaltinamasis
- D. S., D. B., N. M., A. V.
- Advokatai
- Jonas Zenevičius, Deimintas Radzevičius, Jonas Gintautas Valivonis
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Snaigė Juknevičienė, sekretoriaujant Redai Narijauskienei, dalyvaujant prokurorei Renaldai Kučinskaitei, nukentėjusiajam S. J., kaltinamajam D. S., jo gynėjui advokatui A. V. Pilipčikui, kaltinamajam D. B., jo gynėjui advokatui Deimintui Radzevičiui, kaltinamajam N. M., jo gynėjui advokatui Jonui Zenevičiui, kaltinamajam A. V., jo gynėjui advokatui Jonui Gintautui Valivoniui ir įstatyminei atstovei L. V.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini)”, teistas:
-2014-11-14 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 str. 1 d., 178 str. 1 d. – laisvės apribojimu 7 mėn.;
-2015-07-14 pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 7 mėnesiams, taikant BK 63 str. 4 d. ir 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2014-11-14 nuosprendžiu ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d. 2 d. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams,
2015-08-28 pagal BK 284 str. 1 d., taikant BK 64¹ str., 8 mėnesių laisvės apribojimo buasme su įpareigojimais, bausmę atlikęs,
-2015-12-04 pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmė subendrinta su 2015-07-14 nuosprendžiu paskirta bausme, nustatant laisvės atėmimą 1 metams, remkantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams su įpareigojimais, bausmės neatlikęs;
D. B., gim. (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) “, gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas;
N. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, besimokantis Alytaus pramonės ir prekybos mokykloje 2 kurse, dirbantis (duomenys neskelbtini)” , gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
A. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, besimokantis Alytaus (duomenys neskelbtini)., gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinami pagal BK 180 str. 1 d. (plėšimu).
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamieji D. S., D. B., N. M. ir A. V., veikdami bendrai, būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2015 m. vasario 27 d., apie 00.05 val. Alytuje, Jaunimo gatvėje, prie namo Nr. 44 antrosios laiptinės, panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį S. J., jį apiplėšė, o būtent, D. B. rankomis stipriai pastūmė S. J. į krūtinę, dėl ko šis persivertė per laiptų turėklą ir nugriuvo ant žemės, tada D. B., D. S., A. V. ir N. M. spardė S. J. į įvairias kūno vietas įspirdami ne mažiau kaip 10 kartų, dėl ko S. J. padarė odos nubrozdinimus kaktos abiejose pusėse, kraujosruvas odoje ir poodyje pasmakrės kairėje pusėje, dešiniame žąste, dešiniame dilbyje, pilvo dešinėje pusėje, juosmens dešinėje pusėje ir abiejose šlaunyse, t.y. padarė sužalojimus, kurie kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, taip atimdami iš nukentėjusiojo galimybę priešintis, po ko D. S. ir A. V. iškraustė nukentėjusiojo kišenes ir pagrobė 200 eurų ir mobilaus ryšio telefoną „Nokia 301.1“, kurio vertė 100 eurų.
Kaltinamasis D. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2015-02-26 jis su N. M., D. B. ir A. V. apie 23 val. Alytuje, Jaunimo gatvėje, vartojo alkoholį. Prie namo Nr. 44 pamatė ateinantį vyriškį. Kadangi visi buvo girti, kilo sumanymas pasismaginti, t.y. sumušti vyriškį, tačiau apiplėšti jo neketino. Kažkuris iš jų ketverto pastūmė vyriškį, tas nugriuvo, tada visi pradėjo jį spardyti. Jis apkraustė nukentėjusiojo kišenes, bet nieko nepaėmė, o ar ėmė kiti jo draugai, nematė, nes buvo tamsu.
Ikiteisminio tyrimo metu (2015-03-04) apklausiamas įtariamuoju D. S. kaltę pripažino pilnai ir nurodė, kad visi keturiese nusprendė vyriškį sumušti ir pagrobti jo daiktus. Nusirengė striukes ir pasidėjo jas prie namo tam, kad vėliau jų niekas neatpažintų. Kai vyriškis atsirėmė prie laiptinės į turėklą, D. B. paprašė cigaretės ir staigiai pastūmė vyriškį, tas krito ant žemės, po ko visi pribėgo ir ėmė jį spardyti. Jis spyrė du smūgius į kairį šoną. Tada pasilenkė ir patikrino kelnių ir striukės kišenes, ištraukė pinigus, kurių kurpiūros buvo 100 eurų ir keletas po 10 eurų. Kartu kišenes kraustė A. V., kuris ištraukė mobilaus ryšio telefoną “Nokia”. Sumuštą vyriškį paliko gulėti ant žemės, o patys grįžo prie savo paliktų striukių. Staiga N. M., D. B. ir A. V. ėmė bėgti, o prieš jį atsirado kažkoks vyriškis, kuris jį sulaikė ir paliepė kviesti atgal pabėgusius draugus. Vyriškis suėmė jį už kaklo ir iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė. Kitą dieną pas jį į namus atėjo visi vakarykščiai draugai, kurie turėjo mobilaus ryšio telefoną “Nokia”. Telefoną visi pardavė T. D. už 8 eurus, pinigus pasidalino. Kadangi pas jį buvo likę pavogti grynieji pinigai, jis sau pasiliko 50 eurų, dar 50 atidavė D. B., 50 eurų atidavė N. M., o A. V. liko 38 eurai (t. 1, b.l. 85-87).
Papildomos apklausos įtariamuoju metu (2015-07-07) D. S. kaltę pripažino iš dalies, nurodė, kad atliko smurtinius veiksmus, tačiau kišenių nukentėjusiajam nekraustė ir pinigų nepaėmė (t. 1, b.l. 96-97). Daiktų iš nukentėjusiojo neėmė, kriminalistai jam padarė spaudimą, todėl jis apklausiamas prisiėmė nebūtą kaltę.
Kaltinamasis D. B. kaltu dėl plėšimo prisipažino pilnai ir parodė, kad 2015 m. vasario paskutinę savaitę, tiksliai dienos neatsimena, vartojo alkoholį su D. S., N. M., A. V., visi buvo apsvaigę. A. V. pasiūlė iš kokios nors senutės atimti rankinuką. Nei vienas tam neprieštaravo. Tada visi sugalvojo nueiti prie kokio nors namo laiptinės ir palaukti žmogaus. Pamatė ateinantį vyriškį, kuris svirduliavo, suprato, kad vyriškis išgėręs. Tas vyriškis priėjo laiptus ir atsirėmė į turėklą. Tada jis abiem rankom žmogų stūmė į krūtinę, jis persivertė per turėklą ir griuvo ant žemės, po ko prišoko kiti draugai. D. S. pirmas spyrė visa jėga žmogui į kaklą, dėl ko pastarasis net krioktelėjo ir „atsijungė“, pradėjo kriokti, atsipeikėjo po kelių sekundžių. Visi jį spardė.Tada D. S. su A. V. iškraustė žmogaus kišenes. Nematė, kuris ką ištraukė, tik D. S. rankose pastebėjo mobilų telefoną. Atėmė iš jo tą telefoną ir numetė ant žmogaus, sakė neimti, nes bus problemų, kad per telefoną gali rasti policija. Paskui nematė, kokiu momentu D. tą telefoną paėmė, rytojaus dieną parodė, kad telefoną vis dėlto turi su savimi.
Kaltinamasis N. M. kaltu dėl plėšimo prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. vasario pabaigoje, vakare susitiko su A. V., D. S. ir D. B., kurį vadino „Čierka“. Visi gėrė degtinę. A. V. sugalvojo, kad reikėtų iš ko nors jėga atimti daiktus. Beeidami pro netoliese esantį penkiaaukštį daugiabutį prie vienos iš laiptinių pamatė svirduliuojantį girtą vyriškį. Kai žmogus pasiekė laiptus ir įsikibo į turėklus, D. B. žmogų pastūmė į krūtinę, dėl ko tas persivertė per turėklą, nukrito ant žolės ant šono. Tada prie vyriškio prišoko D. S. ir A. V., ėmė jį spardyti, bendrai įspyrė 5-6 spyrius ir pradėjo kraustyti kišenes. D. S. rado mobilų telefoną, tačiau D. B. iš jo rankų tą telefoną ištraukė ir numetė ant nukentėjusiojo. D. S. ir A. V. spyrė nukentėjusiajam, o po to jis įspyrė 2 ar 3 kartus. Nematė, kad iš žmogaus būtų buvę ištraukti pinigai ar paimtas telefonas. Tada jis pastebėjo atvažiuojantį policijos automobilį ir visiems riktelėjo bėgti. D. S. pasiliko. Vėliau jie grįžo į vietą pasiimti striukių, tuo metu prie laiptinės jau būriavosi žmonės. Jie iš įvykio vietos nuėjo.
Kaltinamasis A. V. kaltu dėl plėšimo prisipažino pilnai ir parodė, kad su savo pažįstamais N. M., D. S., D. B., pravarde „Č.“ gėrė alkoholį, jis buvo labiausiai girtas. Begerdami sumanė užpulti kokį nors žmogų. Jaunimo gatvėje pastebėjo prie namo laiptinės įsikibusį į turėklus girtą vyriškį. D. S. paragino tą žmogų imti. D. B. pirmas jį pastūmė ir asmuo aukštielninkas griuvo ant žemės. D. S. ėmė jį spardyti, įspyrė 4-5 kartus, iš kurių 2 kartus į galvą. Po pirmo spyrio žmogus krioktelėjo ir „atsijungė“, į aplinką nereagavo. Kitus smūgius D. S. įspyrė į krūtinę. N. M. spyrė 1 kartą į pilvą, o jis (A. V.) įspyrė 2 kartus į pilvą ar kojas, tiksliai neprisimena, ir trenkė kartą kumščiu. Tada D. B. paragino apžiūrėti kišenes. Kišenes kraustė D. S. ir jis. Jis striukės dešinėje kišenėje rado mobilų telefoną, kurį numetė, nes jam jo nereikėjo, bet vėliau telefoną paėmė D. S.. Buvo girtas, jį pykino, tačiau pamena, kad vėliau bėgant D. S. minėjo apie ištrauktus pinigus.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamųjų D. B., N. M., A. V. pilno kaltės pripažinimo ir D. S. dalinio kaltės pripažinimo kaltinamųjų kaltė padarius plėšimą pilnai įrodyta kitais surinktais ir ištirtais įrodymais.
N. S. J. parodė, kad 2015-02-26 apie 23.30 val. jis ėjo namo į Jaunimo gatvės namą Nr. 44, Alytuje. Prie laiptinės jį užpuolė jaunuoliai, kurie permetė jį per laiptų turėklus ir smūgiavo rankomis ir kojomis. Dėl patirtų smūgių jis buvo praradęs sąmonę. Atsipeikėjęs pasigedo mobiliojo ryšio telefono “Nokia” ir 200 eurų. Vėliau telefonas jam buvo grąžintas policijos. Dalį žalos atlygino N. M., kuris dėl plėšimo jo atsiprašė, matėsi, kad gailisi dėl savo veiksmų, o taip pat D. B., kuris taip pat atsiprašė dėl užpuolimo.
Liudytojas E. B. parodė, kad jis gyvena Jaunimo gatvės name Nr. 44, penktame aukšte. 2015-02-26 apie 24 val. lauke išgirdo riksmus, todėl atsidarė langą ir pamatė, kad apačioje užpultas žmogus, kurį atpažino, tai buvo kaimynas S. J.. Užpuolikai spyrė kaimynui į galvą, dviese apieškojo kišenes, kažkuris sakė “paimk telefoną”, tada pamatė policijos mašiną ir pabėgo. Jis stebėjo viską per langą, vėliau pasišaukė tėvą ir abu išbėgo į lauką. Kaimynas buvo kruvinas, jam iškvietė greitąją pagalbą, taip pat iš buto pasikvietė nukentėjusiojo brolį. Atsipeikėjęs kaimynas pasigedo pinigų ir telefono. Vienas iš užpuolikų tuo metu praėjo pro šalį. Kad tai buvo užpuolikas, sprendžia iš to, kad jis buvo be striukės. Vieną iš užpuolikų vėliau išsivežė policijos pareigūnai.
Liudytojas K. J. parodė, kad 2015-02-27 po vidurnakčio kaimynai parvedė brolį S.ir papasakojo, kad prie laiptinės jį sumušė keturi jaunuoliai. Išėjęs į lauką sulaikė vieną iš minėtų jaunuolių.
L. T. D. parodė, kad 2015-02-27 apie 15 val. atėjo du jaunuoliai ir atnešė parduoti telefoną Nokia (duomenys neskelbtini)1. Perkant telefoną, pasirašė pinigų priėmimo kvitą. D. S. pateikė asmens tapatybės kortelę. (1 t., b. l. 26-27).
Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu T. D. pateikė mobilųjį telefoną Nokia (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą, kuriame įrašyta D. S. pavardė (1 t., b. l. 28-29). Daiktų apžiūros protokole apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas Nokia 301.1. (1 t., b. l. 30-33).
S. J. protokolu-pareiškimu kreipėsi į policijos įstaigą ir pranešė, kad 2015-02-26 apie 23.30 val. Alytuje, prie Jaunimo g. 44 namo laiptinės užpuolė nepažįstami jaunuoliai. Jautė smūgius į įvairias kūno vietas, prarado sąmonę (t.1, b. l. 1).
Alytaus apskrities VPK VTS PK I-ojo būrio vyresniojo patrulio V. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-02-27 gavo budėtojo nurodymą vykti prie Jaunimo gatvės 44 namo, kur sumuštas žmogus. Nuvykęs rado K. J., kuris buvo sulaikęs jaunuolį ir paaiškino, kad sulaikytasis sumušė jo brolį. Nustatyta, kad tai D. S.(t. 1, b.l. l. 35).
Specialisto išvadoje Nr. G 214/15 (06) nurodyta, kad S. J. padaryta odos nubrozdinimai kaktos abejose pusėse, kraujosruvos odoje ir poodyje pasmakrės kairėje pusėje, dešiniame žąste, dešiniame dilbyje, pilvo dešinėje pusėje, juosmens dešinėje pusėje ir abiejose šlaunyse. Sužalojimai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l.38-40).
Dėl veikos kvalifikavimo
Aptarti duomenys visumoje patvirtina, kad kaltinamųjų D. S., D. B., N. M., A. V. kaltė padarius jiems inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., yra įrodyta. Nors kaltinamasis D. S. teismo proceso metu pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir neprisipažino padaręs plėšimą teigdamas, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų buvo priverstas duoti parodymus prieš save, nors iš tikrųjų tik siekė kartu su kitais kaltinamaisiais užpulti nukentėjusįjį, jį sumušti ir taip pasilinksminti, bet jokių daiktų pasisavinti nesiekė, tačiau jo kaltė neginčijamai patvirtinama kitų kaltinamųjų parodymais, kurie esminėmis detalėmis nuosekliai ir tapačiai parodė analogiškas aplinkybes tiek apklausti ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Jie visi trys patvirtino, kad dar begerdami alkoholinius gėrimus sumanė ką nors apiplėšti, vėliau sumanymą realizavo užpuldami S. J., jį sumušdami ir atimdami pinigus bei telefoną. Telefonas tyrimo metu išimtas iš jį nupirkusio T. D. ir grąžintas savininkui S. J.. Byloje pateiktas pinigų priėmimo kvitas, kuriame įrašyta D. S. pavardė, kas neginčijamai patvirtina, kad vogtą telefoną supirkimui pridavė būtent kaltinamasis D. S.. Kaltinamojo versija dėl esą neturėjimo tikslo pasisavinti sumuštojo daiktus atmetama kaip gynybinė, nepagrįsta jokiais įrodymais ir prieštaraujanti nustatytoms faktinėms įvykio aplinkybėms. Kaltinamieji, panaudodami fizinį smurtą, neteisėtai užvaldė nukentėjusiojo turtą, įgijo galimybę turtu laisvai disponuoti, dėl ko nukentėjusysis patyrė 300 eur turtinę žalą, o taip pat neturtinę žalą, taigi, kaltinamųjų veiksmai atitinka BK 180 straipsnio 1 dalį.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusysis S. J. byloje pareiškė civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b.l. 15-16), prašydamas priteisti iš kaltų asmenų 200 EUR turtinei žalai atlyginti ir 500 EUR neturtinei žalai atlyginti.
Ieškinys tenkintinas iš dalies įvertinant tai, kad dalis nukentėjusiojo reikalavimų bylos eigoje buvo patenkinta ir taip turtinė žala pilnai atlyginta.
Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais dėl nusikaltimo. LR CK 6.250 str. 1 d. konstatuota, jog neturtinė žala yra asmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, reputacijos pablogėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusysis prašo iš kaltų asmenų priteisti 500 eurų neturtinei žalai atlyginti, nurodo, kad dėl šio įvykio patyrė skausmą, stresą, dvasinius išgyvenimus. Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamųjų tyčinių veiksmų nukentėjusysis patyrė jo nurodytas neigiamas pasekmes, tos pasekmės turtine išraiška įvertintos adekvačiai, kas sudaro pagrindą nurodytos žalos atlyginimui. Bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamasis D. B. atlygino 200 EUR turtinės ir neturtinės žalos, atlyginimą nukentėjusysis priėmė ir patvirtino, kad kaltinamajam D. B. pretenzijų neturi, kaltinamasis jo atsiprašė, jie susitaikė (t.3, b.l. 31). Nukentėjusysis prašo atleisti kaltinamąjį D. B. nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis N. M. atlygino nukentėjusiajam 200 EUR žalos, atsiprašė nukentėjusiojo, jie susitaikė, nukentėjusysis patvirtina, kad N. M. siekia atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (t.3, b.l. 143, 144). Tokiu būdu likusi neatlyginta neturtinė žala sudaro 300 EUR, ir vertinant, kad turtinė žala pilnai atlyginta (LR CK 6.263 str.), iš kitų dviejų kaltinamųjų solidariai priteistina neatlyginta neturtinė žalos dalis.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą dėl 165,02 EUR, 161,19 EUR ir 66,59 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų už suteiktą kaltinamajam N. M. antrinę teisinę pagalbą (t. 2 b.l. 157, t. 3, b.l. 26), dėl 231,60 EUR, 527,82 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų už suteiktą kaltinamajam D. S. antrinę teisinę pagalbą (t. 2, b.l. 131, 159), dėl 81,06 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų už suteiktą kaltinamajam D. B. antrinę teisinę pagalbą. Dėl A. V. suteiktos teisinės pagalbos pažyma negauta.
BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš jo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 p ir 2 p. numatytus atvejus. Kaltinamasis A. V. šio ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu buvo ir yra nepilnametis, pagal įstatymą teismas jam privalėjo užtikritni būtiną gynėjo dalyvavimą (BPK 51 str. 1 d. 1 p.), todėl atsižvelgiant į teisinį teismo išlaidų išieškojimo reglamentavimą, A. V. skirto gynėjo darbo apmokėjimas negali būti priteistas iš kaltinamojo.
Kaltinamasis D. S. tam tikrą laiką bylos nagrinėjimo metu buvo suimtas, jam taip pat privalėjo būti užriktintas gynėjo dalyvavimas (BPK 51 str. 1 d. 7 p.).
Atsiradus prieštaravimų tarp kaltinamųjų, kai vienas iš jų turi gynėją, kitų kaltinamųjų atžvilgiu taip pat privalomas gynėjo dalyvavimas (BPK 51 str. 4 p.).
Taigi, pagal įstatymą teismas privalėjo užtikrinti visiems kaltinamiesiems gynėjo dalyvavimą. Nesant kaltinamųjų ir gynėjų susitarimo dėl teisinės gynybos ir esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynėjo dalyvavimas, teismui gynėjus paskyrus nutartimi, proceso patirtos išlaidos dėl gynėjų darbo nepripažintinos procesinėmis, todėl teismas sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamųjų nepriteistinos (BPK 51 str. 3 d.).
Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., o nepilnamečio kaltinamojo A. V. ir nusikaltimo padarymo metu buvusio nepilnamečio kaltinamojo N. M. atžvilgiu BK XI skyriuje numatytais baudžiamosios atsakomybės ypatumais.
Kaltinamasis D. S. padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo D. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, taip pat, kad plėšimą įvykdė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.). Kaltinamasis D. S. teisiamas ketvirtą kartą, tačiau nusikaltimo recidyvo nėra, kadangi pirmąjį nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, o vėlesni nuosprendžiai priimti už veikas, padarytas vėliau nei šis nusikaltimas. Tačiau ta aplinkybė, kad jis teisiamas už eilinį tyčinį nusikaltimą, yra baustas administracine tvarka, rodo jo polinkį nusikalsti. Atliekant ikiteisminį tyrimą kilo klausimas dėl kaltinamojo pakaltinamumo, tuo reikalu buvo paskirta teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, tačiau šios srities specialistai padarė išvadą apie kaltinamojo gebėjimą visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir valdyti savo veiksmus (t. 1, b.l. 72-74). Kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės svarbu įvertinti tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, šios baudžiamosios bylos nagriėnėjimo metu buvo suėmime, žinių apie tai, kad paleistas iš suėmimo būtų daręs kitus nusikaltimus, nėra, jis dar 2015 m. rugsėjo mėnesį pradėjo dirbti (t.2, b.l. 146-147) ir šiuo metu dirba bei turi legalų pragyvenimo šaltinį ir pastovią gyvenamąją vietą. Tai rodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės vykdymo, bausmės vykdymas atidėtinas taikant BK 75 str. nuostatas.
Bausmė bendrintina BK 63 str. pagrindu su ankstesniuoju nuosprendžiu (2015-12-04) paskirta bausme, nes kaltinamasis jos nėra atlikęs.
Kaltinamasis D. B. padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, taip pat, kad plėšimą įvykdė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.). D. B. iki nusikaltimo padarymo du kartus baustas už administracinius teisės pažeidimus, tačiau šiuo metu baustumai išnykę. Jis praeityje neteistas, prisipažino padaręs nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino jam žalą, nukentėjusysis pretenzijų D. B. neturi ir sutinka su juo taikytis. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad D. B. ateityje nenusikals, o atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę teismas laiko, kad D. B. galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, skiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę (BK 38 str., 67 str.).
Kaltinamasis N. M. padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo N. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, taip pat, kad plėšimą įvykdė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.). N. M. nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis. Sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės įvertinama tai, kad jis pirmą kartą padarė nusikaltimą, po nusikaltimo padarymo N. M. kitų teisės pažeidimų nėra padaręs, pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikaltimą, nukentėjusiajam atlygino dalį žalos, nukentėjusiojo atsiprašė, su nukentėjusiuoju susitaikė ir pastarasis prašo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Sprendžiant, kad N. M. nusikalto būdamas nepilnametis, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei esant kitoms BK 93 str. 1 d. 1 p. numatytoms sąlygoms, yra pagrindas N. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojo proceso metu kaltinamasis sukako pilnametystės ir dėl to auklėjamojo poveikio priemonės, įstatyme numatytos nepilnamečiams, negali būti skiriamso, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, kuri turėtų bausmės požymių, varžytų kaltinamojo laisvę.
Kaltinamasis A. V. padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, taip pat, kad plėšimą įvykdė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.). A. V. nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu yra nepilnametis, todėl sprendžiant dėl jo baudžiamosios atsakomybės taikytinos BK XI skyriaus nuostatos.
Nusikaltimo padarymo aplinkybes kaltinamasis tiksliai paaiškino jau ikiteisminio tyrimo metu, davė tapačius parodymus teisme, atsakomybės nevengė, neišsisukinėjo nuo atsakymų į klausimus, jis pilnai pripažino kaltę ir gailisi padaręs nuskaltimą. Tiek iki nusikaltimo padarymo, tiek vėliau A. V. kitų nusikaltimų ar teisės pažeidimų nėra padaręs (t. 2, b.l. 2, 3). Iš pateiktos mokymo įstaigos charakteristikos matyti, kad paauglys turi nežymų intelekto sutrikimą, tačiau motina deda pastangas dėl jo mokymosi, socialinę aplinką paauglys turi gerą (t. 2, b.l. 12, 13). Nepilnametis turi pastovią gyvenamąją vietą, gyvena su motina, mokosi, šeima nėra įrašyta į Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skryriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ir skyriuje nesvarstyta dėl netinkamos nepilnamečio priežiūros ir auklėjimo (t.1, b.l. 151). Jis teigia supratęs savo elgesio neigiamas pasekmes. Prisidėti prie žalos atlyginimo negali, nes neturi savarankiškų lėšų. Jo motina, įstatyminė atstovė L. V., paaiškino, kad ilgą laiką gyveno iš socialinių pašalpų, tačiau pastaruoju metu įsidarbino ir galės atlyginti sūnaus padarytą žalą. Nurodė, kad sūnus padarė reikiamas išvadas dėl savo netinkamo elgesio.
Visos išvardintos aplinkybės leidžia spręsti, kad paskyrimas nepilnamečiui įstatymo sankcijoje numatytos bausmės – arešto arba terminuoto laisvės atėmimo, aiškiai prieštarautų bausmės tikslams, teisingumo ir humanizmo principams. Kadangi BK normos teikia pirmenybę nepilnamečiams taikomoms priverčiamosioms auklėjamojo pobūdžio priemonėms prieš kriminalines bausmes, spręstina dėl A. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikant jam tokią auklėjamojo pobūdžio priemonę, kuri savaime turėtų tiek auklėjimo, tiek bausmės požymių, ribotų jo elgesį ir kartu turėtų pataisomąjį poveikį. Minėta, kad nepilnametis pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikaltimą, be to yra kitų aukščiau teismo nurodytų aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad nepilnametis A. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, dėl ko jis gali būti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas BK 93 str. 1 d. 3 p. pagrindu, skiriant auklėjamojo poveikio priemonę.
Rezoliucinė dalis
n u s p r e n džia:
D. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.
Remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2015-12-04 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyti subendrintą bausmę 2 metus laisvės atėmimo.
Remiantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015-03-03 iki 2015-08-17.
Remiantis BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones:
-9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;
-visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą (registavimąsi darbo biržoje darbo paieškai) arba mokytis.
D. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d., taikant BK 38 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju S. J. ir šią baudžiamąją bylą D. B. atžvilgiu nutraukti.
Remiantis BK 67 str., 71 str. skirti D. B. baudžiamojo poveikio priemonę – per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 5 MGL (188,3 EUR) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Išaiškinti D. B., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str.1 d., per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 str. 3 d.). Taip pat išaiškinti jam, kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d., per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 str. 4 d.).
N. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d., taikant BK 93 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam atsiprašius nukentėjusiojo ir atlyginus turtinę žalą, ir šią baudžiamąją bylą N. M. atžvilgiu nutraukti. Skirti N. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 23 valandos iki 6 valandos.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
A. V. , padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d., taikant BK 93 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam pripažinus savo kaltę ir gailintis padarius nusikalstamą veiką ir šią baudžiamąją bylą A. V. atžvilgiu nutraukti. Skirti A. V. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą (BK 87 str.) – 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 23 valandos iki 6 valandos.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Civilinio ieškovo S. J. civilinį ieškinį tenkinti, priteisti solidariai iš D. S. ir A. V., o tuo atveju, jei A. V. neturės savo turto ir lėšų, - iš jo motinos (įstatyminės atstovės) L. V. 300 EUR neturtinės žalos atlyginimo.
Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymą priteisti valstybės garanuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias su būtinu gynėjų dalyvavimu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus rajono apylinkės teismą.