- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-11
- Bylos Nr.
- e2S-2931-392/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25253-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Pareiškėjas
- S. L., M. L.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria nustatytas pareiškėjams S. L. ir M. L. terminas prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu trūkumams pašalinti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Teisme gautas pareiškėjų S. L. ir M. L. prašymas dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo bendru jų sutikimu (toliau – Prašymas) ir sutarties dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių (toliau – Sutartis) patvirtinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi nustatė pareiškėjams S. L. ir M. L. 7 dienų nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos terminą prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu trūkumams pašalinti.
3. Teismas nustatė, kad Sutarties 2.1 punkte nurodytas pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. Sutarties 2.2 punkte nurodyta, jog Sutarties 2.1 punkte įvardytas turtas priklauso pareiškėjams po ½ dalį ir susitarta, jog jis bus parduotas kaip vientisas nekilnojamų daiktų kompleksas, o gautą už parduotą turtą pinigų sumą, padengus turimus įsiskolinimus AB SEB bankui ir Šeimos kredito unijai, pareiškėjai pasidalins lygiomis dalimis. Sutarties 2.3 punkto papunkčiuose susitarta dėl turto pardavimo sąlygų, komunalinių mokesčių už pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą mokėjimo, dėl baudų už susitarimo parduoti butą nevykdymą.
4. Teismas nustatė šiuos šalių pateiktos sutarties trūkumus:
4.1. Įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu viešuosiuose registruose yra registruojamas kiekvienam iš pareiškėjų po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenkantis turtas ar jo dalys. Todėl, teismo nuomone, pareiškėjai nuostatas dėl turto padalinimo turėtų formuluoti tokiu būdu, kad atitinkamos turto dalys galėtų būti įregistruotos viešuose registruose, t. y. turėtų paskaičiuoti ir aiškiai įvardyti, po kokią dalį sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto lieka kiekvienam pareiškėjui.
4.2. Teismas nutraukdamas santuoką padalina šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą ir nesprendžia klausimų, susijusių su tolimesniu pareiškėjų disponavimu šiuo turtu - bendrąją daline nuosavybe, kadangi tai nėra santuokos nutraukimo bylos dalykas (CPK 383 ir 385 straipsniai).
4.3. CPK 267 straipsnis numato draudimą teismui priimti sąlyginius sprendimus. Remiantis šia norma, neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatos perkeliamos į teismo sprendimo rezoliucinę dalį, todėl teismas sprendžia, jog 2.3.2, 2.3.4 ir 2.3.5 punktų nuostatos negali būti tvirtinamos, kadangi yra sąlyginės.
4.4. Procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui turi būti pateikti valstybine kalba CPK 113 straipsnio 3 dalis). Teismui kartu su transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartimi pateiktas dokumentas ne valstybine kalba, vertimas į lietuvių kalbą nepateiktas. Todėl teismas įpareigojo pareiškėjus pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą minėto dokumento vertimą į lietuvių kalbą.
5. Teismas išaiškino, jog nepašalinus trūkumų, prašymas dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo bendru sutikimu bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiems asmenims.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Pareiškėja (apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir pareiškimo dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo klausimą išspręsti iš esmės. Atskirojo skundo argumentai:
6.1. Nesutiktina su teismo išvadomis, kad sutuoktiniai gali susitarti tik dėl turto pasidalijimo, tačiau negali numatyti šio turto realizavimo bei išlaikymo iki jo realizavimo sąlygų po santuokos nutraukimo inter alia santuokos apskaitos įrašo panaikinimo. Tokie teismo aiškinimai prieštarauja ne tik galiojančiam santuokos nutraukimo bendru sutikimu reglamentavimui, tačiau pažeidžia ir pamatinį - sutarties laisvės principą, atitinkamai yra nelogiški ir riboja šalių teisę nutraukti santuoką bendru sutikimu, nes šalys nutraukdamos santuoką geranoriškai dažniausiai siekia ne tik po santuokos nutraukimo pakeisti nuosavybės formą iš bendrosios jungtinės į dalinę nuosavybę, tačiau galutinai išspręsti turtinius klausimus, kad ateityje dėl jų nekiltų papildomų ginčų. CK 3.53 straipsnio 3 dalies nuostatos formuluotė numatanti, kad sutuoktiniai gali aptarti ir kitas turtines teises ir pareigas, negali būti aiškinama kaip draudžianti šalims susitarti dėl bendra jungtine nuosavybe turėto turto realizavimo sąlygų, siekiant visiškai nutraukti bet kokius turtinius ryšius su buvusiu sutuoktiniu, kurie, kaip įprasta, yra itin jautrūs ir balansuojantys ant konflikto ribos. Be to, pareiškėjų susitarimas parduoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėtą turtą, detaliai aptariant jo realizavimo tvarką, turto išlaikymo iki realizavimo tvarką bei sankciją už šio įsipareigojimo nevykdymą, nelaikytinos nei prieštaraujančiomis viešajai tvarkai ar gerai moralei, nei kurio nors iš sutuoktinių interesams.
6.2. Apeliantė nesutinka su skundžiamos nutarties argumentu, kad Sutarties 2.3.2, 2.3.4 ir 2.3.5 punktų nuostatos yra sąlyginės. Nurodo, kad Sutarties 2.3.1 ir 2.3.2 punktuose šalys nesusitarė dėl teismo nutartimi patvirtintos Sutarties vykdymo sąlygos, o numatė turto pardavimo taisykles. Atitinkamai Sutarties 2.3.4 punkte šalys susitarė, kad iki turto pardavimo visus turto išlaikymo mokesčius moka ta šalis, kuri naudojasi turtu, jeigu nei viena šalis nesinaudoja turtu, arba naudojasi abi - mokesčius už turtą moka lygiomis dalimis. Taigi, ši nuostata aiškiai apibrėžia turto išlaidų apmokėjimo taisykles, kurios yra konkrečios, aiškios ir be jokių sąlygų. Sutarties 2.3.5 punkte šalys numatė baudą už nepagrįstą atsisakymą parduoti turtą, kuri taip pat yra aiški ir konkreti, drausminanti ir skatinanti šalis tinkamai įvykdyti įsipareigojimą parduoti turtą.
6.3. Apeliantė nurodo, kad teismo veiksmai taip neatsakingai ir nepagrįstai atsisakant tvirtinti sutuoktinių suderinta valia pasiektus sutarimus, kurie neprieštarauja jokiems imperatyvams, gali sugriauti sutuoktinių pasiektą susitarimą nutraukti santuoką bendru sutikimu ir iššaukti ilgai besitęsiantį ginčą. Teismas ne tik, kad nepadeda šalims nutraukti santuoką bendru sutikimu, tačiau pasielgė priešingai – atliko veiksmus, ribojančius tokią galimybę. Todėl tokie teismo veiksmai yra nesuderinami su teismo pareigomis ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, taip pat šeimos bylose, neatitinka ir jokių sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų.
6.4. Apeliantė nurodo, kad pareiškėjai neturi jokių dalintinų transporto priemonių ir pateikė tik tai patvirtinančias VĮ ,,Regitra“ pažymas, jokių dokumentų ne lietuvių kalba neteikė, todėl šis trūkumas nurodytas nepagrįstai, galimai dėl teismo klaidos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjams nustatytas terminas prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir CPK 539 straipsnio 2 dalį kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti CK 3.53 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas, prieš patvirtindamas sutuoktinių pateiktą sutartį, turi patikrinti, ar joje nustatytos sąlygos iš esmės nepažeidžia nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, ar neprieštarauja viešajai tvarkai. Teismui nustačius, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų ir sutuoktiniams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas.
10. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, prašydami panaikinti santuokos apskaitos akto įrašą bendru jų sutikimu, pateikė tvirtinti pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir nurodo, kad sutarties 2.3.1 ir 2.3.2 punktuose šalys nesusitarė dėl teismo nutartimi patvirtintos sutarties vykdymo sąlygos, o numatė turto pardavimo taisykles, sutarties 2.3.4 punkte nustatė turto išlaidų apmokėjimo taisykles, kurios yra konkrečios, aiškios ir be jokių sąlygų, o sutarties 2.3.5 punkte šalys numatė baudą už nepagrįstą atsisakymą parduoti turtą, kuri taip pat yra aiški ir konkreti, drausminanti ir skatinanti šalis tinkamai įvykdyti įsipareigojimą parduoti turtą.
11. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad be kitų klausimų sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai turi ir gali aptarti ir kitas savo turtines teises ir pareigas. Taigi aptariama nuostata nenumato, kad teismas gali tik padalinti šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą ir negali tvirtinti su tokiu turtu susijusių kitų įsipareigojimų, parduodamo turto realizavimo sąlygų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra draudžiama susitarti parduoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėtą turtą ir dėl šio turto vykdymo pardavimo sąlygų. Sutarties laisvės principas taip pat leidžia šalims susitarti dėl baudos už susitarimo parduoti butą nevykdymą ir toks susitarimas neprieštarauja CPK 267 straipsnio nuostatomis. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjų susitartos turto pardavimo, turto išlaikymo išlaidų apmokėjimo taisyklės, yra konkrečios ir aiškios, detaliai aptariant turto realizavimo ir išlaikymo tvarką, neprieštaraujančios kurio nors iš sutuoktinių interesams. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtus sutarties punktus, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad sutarties 2.3.2, 2.3.4 punktų nuostatos yra sąlyginės. Tuo atveju, jei bet kuri sutarties šalis manys, kad kita šalis pažeidžia sutarties 2.3.5, 2.3.2, 2.3.4 punktų nuostatas, vykdomais raštas, kilus ginčui dėl šių punktų vykdymo, nebūtų išduodamas, tačiau šalys galės kreiptis į teismą su ieškiniu ir reikalauti baudos už sutarties nevykdymą priteisimo, ar kelti kitus reikalavimus kylančius iš sutarties 2.3.1. – 2.3.5. punktų nuostatų pažeidimo (Žr. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį byloje Nr. e2-517-516/2018).
12. Pasisakydamas dėl kitų ginčijama nutartimi keliamų reikalavimų, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tvirtinimui pateiktos pareiškėjų santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių sutarties turinį bei sąlygas, atsižvelgęs į tai, kad viešuosiuose registruose yra registruojamas kiekvienam iš pareiškėjų po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenkantis turtas ar jo dalys, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pareiškėjai sutartyje turėtų aiškiai įvardyti, po kokią dalį sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, nutraukus santuoką, lieka kiekvienam pareiškėjui. Be to, ir apeliantė atskirajame skunde nurodė, jog sutinka patikslinti sutarties 2.2 punkto sąlygą.
13. Apeliantė nurodo ir tai, kad pareiškėjai jokių dokumentų ne lietuvių kalba neteikė, todėl šis trūkumas nurodytas nepagrįstai, galimai dėl teismo klaidos. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Nustatyta, kad teismui kartu su santuokos sudarymo įrašu, transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartimi pateiktas dokumentas ne valstybine kalba. Kadangi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui turi būti pateikti valstybine kalba (CPK 113 straipsnio 3 dalis), tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjus įpareigojo pateikti teismui minėto dokumento vertimą į lietuvių kalbą.
14. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria padaryta išvada, jog Sutarties 2.3.2, 2.3.4 ir 2.3.5 punktai negali būti tvirtinami, yra nepagrįsta, todėl naikintina. Kita nutarties dalis paliktina nepakeista.
15. Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas yra jau pasibaigęs, nustatytinas pareiškėjams naujas terminas pašalinti pirmosios instancijos teismo nustatytus trūkumus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalį, kuria padaryta išvada, jog Sutarties 2.3.2, 2.3.4 ir 2.3.5 punktų nuostatos negali būti teismo tvirtinamos panaikinti.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nustatyti pareiškėjams S. L. ir M. L. terminą ištaisyti prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu trūkumus iki 2021 m. lapkričio 25 d.