Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį atsakovėms Palangos miesto savivaldybės administracijai ir N. H., tretiesiems asmenims T. M. H. (T. M. H.), V. B. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, ir atsakovės N. H., trečiojo asmens T. M. H. apeliacinį skundą, trečiojo asmens V. B. pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2017-10-17 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I . Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašė panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012-03-27 statybos leidimo Nr. Duomenys neskelbtini dalį dėl tvoros, betoninių trinkelių dangos ir nuotekų kaupimo rezervuaro statybos ir leisti N. H. per 9 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gauti naują statybą leidžiantį dokumentą betoninių trinkelių dangos ir nuotekų kaupimo rezervuaro statybai (dviejų nuotekų šuliniams) įteisinti, o šių veiksmų neatlikus, įpareigoti N. H. per 3 mėnesių terminą išardyti pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012-03-27 statybos leidimą Nr. Duomenys neskelbtini pastatytą betoninių trinkelių dangą ir du nuotekų šulinius, užfiksuotus inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013-08-09 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. Duomenys neskelbtini. Nurodė, kad ginčijamas leidimas Nr. Duomenys neskelbtini buvo išduotas neteisėtai – pažeidžiant Statybos įstatymo 23 str. 8 d. 7 p. ir 15 d., statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. Dl-808, 7.2.5.7 p., 7.2.5.8 p., 25 p., 8 priedo 2.7 p. bei statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826, nuostatas. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju ginčijamu leidimu suteikiamos teisės atlikti gyvenamojo namo (unikalus Nr. Duomenys neskelbtini), adresu Duomenys neskelbtini, rekonstrukciją apimtį nustato statinio projekto, kurio pagrindu šis leidimas buvo išduotas, sprendiniai. Analizuojant minimo statinio projekto sprendinius akivaizdu, kad įteisinamos statybos mastas nėra proporcingas turimoms statytojos N. H. teisėms į statybos teritoriją, kadangi statinio projekte suprojektuoti statiniai – tvora, didžioji dalis betoninių trinkelių dangos ir nuotekų kaupimo rezervuaras – numatyti įteisinti už N. H. privataus žemės sklypo ribų – valstybinėje žemėje. Ieškovės teigimu, Palangos miesto savivaldybės administracija galėjo išduoti leidimą Nr. Duomenys neskelbtini atlikti gyvenamojo namo rekonstrukciją, tik jei pirmiausia tuo pačiu statinio projektu, pagal kurį buvo išduotas minimas statybos leidimas, visiškai įteisinama savavališkai pastatyta tvora. Ieškovės atstovė nurodė, jog ginčas yra dėl leidimo dalies trims statiniams: tvorai, betoninių trinkelių aikštelei ir nuotekų kaupimo rezervuarams. Pažymėjo, jog ginčo statinys – tvora – yra suprojektuotas už statytojai N. H. priklausančio žemės sklypo ribų. Pažymėjo, jog vienas iš specialiųjų architektūros reikalavimų yra projektuoti valdomame žemės sklype Taip pat nebuvo parengtas suvestinis inžinerinių tinklų planas, projektinėje dokumentacijoje nėra prisijungimo sąlygų, nors nurodoma, jog pastatas bus prijungtas prie nuotekų, vandentiekio ir elektros tinklų. Teigė, jog kitas statybos leidimo ginčijimo aspektas tas, kad savivaldybės administracija negalėjo išduoti statybos leidimo, jeigu nėra numatyta atliktos savavališkos statybos padarinių įteisinimo. Mano, jog kreipimosi į teismą termino nepraleido, nes kreipėsi nepraėjus dviem mėnesiams nuo patikrinimo akto surašymo. Pažymėjo, jog statybą leidžiantis dokumentas ir projektas yra neatsiejami. Taip pat pabrėžė, jog byloje nėra duomenų, jog ginčo statiniai pastatyti teisėtai, be to, statytojas negali statyti ne savo valdomame žemės sklype.Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Mano, kad statinio projekte pakankamai tiksliai apibūdinti statiniai, todėl abejotina, ar dėl neesminių ginčų dėl projekto turinio yra būtina keisti projektinę dokumentaciją ir dar kartą gauti statybos leidimą. Atsakovės žiniomis, ieškinyje nurodyti statiniai buvo pastatyti iki H. įsigyjant statinius, todėl jiems yra taikytinas sąžiningo įgijėjo institutas. Projekte tik fiksuojama faktinė padėtis, todėl abejoja, ar pastatytiems namo priklausiniams turėtų būti taikomi (atgaline tvarka) šiuo metu galiojantys teisės aktai. Atsakovės atstovas nurodė, kad trinkelės ir nuotekų rezervuarai projekte buvo pažymėti kaip faktiškai esantys ir buvo pastatyti prieš N. H. ir T.M. H. įsigyjant statinį, todėl jie nelaikytini statytojais. Be to, prašė taikyti 10 metų ieškinio senatį, nes darbai buvo atlikti jau daugiau kaip prieš 10 metų.Atsakovė N. H. su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti procesinį teisės kreiptis į teismą terminą, ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad statybos techninio projekto rengimo ir 2012 statybos leidimo išdavimo metu galiojo Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004-05-20 sprendimas Nr. 127 „Dėl žemės sklypo Duomenys neskelbtini 3, 5, 7, 9, 9 a detaliojo plano patvirtinimo“, kuriuo valstybinės žemės plotai prijungti prie žemės sklypo Duomenys neskelbtini (kadastro Nr. Duomenys neskelbtini). Taip pat galiojo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-09-02 įsakymas Nr. A1-4.1-564, kuriuo patvirtintas 0,4000 ha žemės sklypo Duomenys neskelbtini, dydis, ribos bei apribojimai, t. y. būtent tokio dydžio žemės sklypas, kuris ir buvo įvertintas rengiant statybos techninį projektą. Tai patvirtina, jog nebuvo nei projektuotojo, nei užsakovų H. nesąžiningumo rengiant projektą. Pažymėjo, kad 2012 ginčijamas statybos leidimas nėra išduotas ginčo statinių statybai. Atkreipė dėmesį, kad gyvenamojo namo Duomenys neskelbtini, rekonstrukcijai buvo išduoti ankstesni leidimai, kurie nėra nei ginčijami, nei nuginčyti. Atsakovės teigimu, ginčo statiniams apskritai nebuvo reikalingas nei statybos techninis projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas pagal galiojusius teisės aktus. Pabrėžė, kad žemės savininkas – valstybė – išdavė sutikimą statinius statyti valstybinėje žemėje ir šis sutikimas išreikštas detaliuoju planu. Anot atsakovės, visiškai nėra reikšminga, kad detalusis planas H. žemės sklypo atžvilgiu yra panaikintas, nes pats žemės savininko, atstovaujamo tuometinės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, sutikimas statinių statybai, išreikštas per pritarimą detaliojo plano sprendiniams, nėra panaikintas. Atsakovės N. H. atstovė palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytas aplinkybes ir motyvus, prašė ieškinį atmesti bei nurodė, jog yra ginčijama statybos leidimo dalis dėl trijų objektų: tvoros, betoninių trinkelių aikštelės ir nuotekų kaupimo rezervuarų, tačiau jie ginčijamame statybos leidime nenumatyti, jų pagal minėtą leidimą projektuotojas neprojektavo. Statybos metu galiojusio statybos techninis reglamento „Statinio projektavimas“ 8 priede 5.3 punkte numatyta, jog aiškinamajame rašte projektuotojas turėtų trumpai apibūdinti statybos sklypą, pažymėti sklype esančius statinius, inžinerinius tinklus ir kt. Projektuotojas tą ir padarė. Mano, jog ieškinys atmestinas, nes projektuotojas ginčo statinių neprojektavo ir ginčijamame leidime šie statiniai nenumatyti. Negalima panaikinti to, ko nėra. Be to, pažymėjo, jog ieškovės nurodoma betoninių trinkelių aikštelė iš tiesų yra įvažiavimas į sklypą, o tiek kelias, tiek įvažiavimas į sklypą yra savivaldybės nuosavybė. Mano, jog kelio taisymui (trinkelių pakeitimui) statybos leidimas nereikalingas. Dėl nuotekų rezervuarų nurodė, jog prisijungimo sąlygos nebuvo reikalingos, nes ginčo sklype yra individuali vietinių nuotekų tvarkymo sistema. Nesant centralizuotų nuotekų, neaišku, prie kur reikia jungti vietinių nuotekų tinklus. Be to, pabrėžė, jog H.įsigijo nuotekų rezervuarą kartu su gyvenamuoju namu. Nuotekų rezervuaras buvo pastatytas pagal projektą, išdavus statybos leidimą, tačiau ieškovė jo neginčija, o ginčija statybos leidimą, kuriuo buvo leista atlikti gyvenamojo namo rekonstrukciją.Trečiasis asmuo T.M. H. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Teigė, kad ieškinys pateiktas tik 2013-02-15, o turėjo būti pateiktas teismui vėliausiai 2012-04-27, kadangi inspekcija, būdama „Infostatybos“ valdytoja ir tvarkytoja, apie 2012 statybos leidimą turėjo žinoti. Taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju statytojas teisėtai atliko visus būtinus statybos leidimui gauti veiksmus, pateikė visus tokiam sprendimui reikiamus dokumentus ir: pirma, pagrįstai negalėjo numatyti, kad viešojo administravimo subjektas statybos leidimo išdavimo procese pažeis formalias procedūras; antra, nepateikė viešojo administravimo subjektui jokių apgaulingų, neteisingų ar neišsamių duomenų, siekdamas statybos leidimo išdavimo; trečia, viešojo administravimo subjektui, išdavusiam leidimą statybai, buvo žinomos visos faktinės ir teisinės aplinkybės, susijusios su sprendimu išduoti statybos leidimą, ir iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio dienos šios aplinkybės nėra pakitusios; ketvirta, statybos leidimas tiesiogiai nepažeidė nei viešojo intereso, nei kitų asmenų teisių bei įstatymo saugomų interesų; penkta, remiantis išduotu statybos leidimu jau buvo padarytos didelės investicijos į statybą. Inspekcija priešingų aplinkybių byloje neįrodinėjo, todėl pagrindo tenkinti ieškinį nėra. Taip pat teigė, kad ginčo statiniams apskritai nebuvo reikalingas nei statybos techninis projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas. Trečiojo asmens atstovo nuomone, ginčo statiniai yra pastatyti teisėtai pagal ankstesnius statybos leidimus. Jų neteisėtumą turi įrodyti ieškovė. Iki pat 2016 m. vasaros, kai įsiteisėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, detalusis planas galiojo, ir iki tol T. M. H. turėjo visus reikalingus suderinimus ir pritarimus, pagal detalųjį planą buvo suformuotas didesnis žemės sklypas. Dėl to, kad iš dalies panaikintas detalusis planas, N. H. ir T. M. H. netampa neteisėtais statytojais. Teigė, jog tenkinus ieškinį būtų pažeista jų teisė į nuosavybę. Taip pat akcentavo, jog ieškovė praleido 1 mėnesio senaties terminą nuo statybos leidimo išdavimo kreiptis į teismą dėl jo panaikinimo.Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė ieškinio reikalavimus nagrinėti teismo nuožiūra.