- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-23
- Bylos Nr.
- TS-57-448/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Jakučiūnienė
- Nuteistasis
- P. M.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. M. (P. M.) gynėjo advokato J. G. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. 357-378 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 260 straipsnio 1 dalį, BK 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė.
Nuteistojo P. M. bausmės pradžia – 2022 m. gruodžio 5 d., bausmės pabaiga – 2024 m. gruodžio 4 d. Atliko įstatymu numatytą 1/3 bausmės dalį. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime bausmę atlieka nuo 2022 m. gruodžio 19 d.
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. rugsėjo 25 d. priėmė nutarimą Nr. 357-378 netaikyti nuteistajam P. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnį, rekomenduojant nuteistajam dalyvauti anoniminių narkomanų savitarpio pagalbos grupės veikloje ir nustatė pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos datą – 2024 m. vasario 25 d. Nutarime nurodė, jog nuteistasis P. M. Komisijai pristatomas antrą kartą. Šiuo metu yra atlikęs 1/3 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nors nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau daromi nusikaltimai sunkėja, būdingas nusikaltimų modelis, nusikaltimą nuteistasis pripažįsta iš dalies. Nuteistasis baigęs 12 klasių, turi įgijęs keletą specialybių, tačiau oficialus darbo stažas tik 8 metai, bausmės atlikimo metu nuteistasis nedirba. Nuteistojo laisvalaikio praleidimo būdai sudaro sąlygas nusikalsti. Nusikaltimas įvykdytas su bendrininku. Nuteistajam būdingos psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos. Nors nuteistasis nuo 2023 m. kovo 10 d. iki 2023 m. balandžio 12 d. dalyvavo ir baigė „Narkomanijos prevencijos ir streso įveikos įgūdžių formavimo, taikant psichoedukaciją ir kognityvinę elgesio intervenciją“ programą, tačiau programą lankė tik 1 mėnesį. Nuteistasis geba įvardinti turimas problemas ir susieja jas su nusikaltimais, tačiau šių problemų nesprendė, nes nelaikė reikšmingomis arba manė, kad jos tiesiog praeis savaime. Nors nuteistasis sutinka, kad trokštant sujaudinimo ar atsipalaidavimo galimi ir kiti būdai, nesusiję su nusikaltimais, pripažįsta, kad kartais nesvarsto alternatyvų, o elgiasi jam įprastu būdu. Nuteistasis linkęs susitelkti į trumpalaikius sprendimus ir greitai apsispręsti, ignoruoja ilgalaikes problemas, pasitiki sėkme, kad jam pavyks, ignoruoja galimas ilgalaikes neigiamas pasekmes. Nuteistasis priimdamas sprendimus labiau vadovaujasi savo asmeniniu patyrimu, nelinkęs kreiptis pagalbos į specialistus. Nors bendraudamas nuteistasis P. M. yra atidus ir išklausantis, tačiau pasilieka prie savo nuomonės ir įsitikinimų. Nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, labiau susimąsto apie savo poelgius bandydamas suprasti kitų požiūrį, stengiasi lanksčiau mąstyti, tačiau mąstymo ir elgesio problemos, susijusios su nusikalstamu elgesiu, išlieka nepakitusios. Komisija sprendė, kad impulsyvus elgesys, galimas pasekmių sumenkinimas ar jų ignoravimas, siekimas momentinio atsipalaidavimo ir malonumo atsisakant svarstyti alternatyvas yra susijęs su nusikalstamu elgesiu ir turi būti valdomas. Nuteistasis nesureikšmina padarytų nusikaltimų, neįžvelgia žalos visuomenei – daugiau žalą sau. Nors nuteistasis pripažįsta, kad narkotikų platinimas ir vartojimas daro žalą visuomenei, tačiau į kai kuriuos nusikaltimus vis tiek žvelgia gan atlaidžiai, pasitelkia kitų šalių pavyzdžius. Nors nuteistasis palaiko visuomenės taisykles, tačiau leidžia sau nuo jų nukrypti dėl savo poreikių patenkinimo. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, nekinta. Nors yra apsauginiai veiksniai: geri ryšiai su artimaisiais, turima gyvenamoji vieta, darbinė patirtis, turimos specialybės, darbiniai įgūdžiai; pasitikėjimas savimi, gebėjimas užmegzti ir palaikyti pozityvius santykius, tačiau išlieka kriminogeniniai dinaminiai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas narkotikais, mąstymas ir elgesys, nuostatos. Komisija sprendė, jog šiuo metu dar negalima konstatuoti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai mažėja. Visos išvardintos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje bei mąstyme siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius ir tai nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis P. M., lygtinai paleistas į laisvę, nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.
Šalies argumentai
Nuteistojo P. M. gynėjas advokatas J. G. pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams skundą dėl Komisijos 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. 357-378 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistojo P. M. gynėjas nurodė, jog Komisija neįvertino visų lygtinio paleidimo aplinkybių visumos, nepagrįstai suteikdama didesnę reikšmę nuteistojo vertinimo išvadoms pagal OASys metodiką. Nuteistasis atitinka esminius formalius ir materialius lygtinio paleidimo pagrindus. Nuteistasis atliko beveik pusę paskirtos bausmės. Jis charakterizuojamas teigiamai, laikosi įkalinimo įstaigos taisyklių, dalyvauja pozityvaus užimtumo ir kitose elgesio korekcijos priemonėse, dirba, neturi nuobaudų, sėkmingai vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. Atkreipė dėmesį, jog nuteistasis yra labai motyvuotas keisti savo elgesį ir dalyvauja visose įmanomose resocializacijos programose, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba įkalinimo įstaigoje krepšelių pynėju, laisvalaikiu sportuoja, lankosi bibliotekoje, skaito knygas. Nuo 2023 m. kovo 10 d. iki 2023 m. balandžio 12 d. dalyvavo resocializacijos specialistų patvirtintoje 10 užsiėmimų programoje „Narkomanijos prevencija ir streso įveikos įgūdžių formavimas, taikant psichoedukaciją ir kognityvinę elgesio intervenciją“ (2023 m. balandžio 12 d. išduotas pažymėjimas). 2023 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais dalyvavo ir sėkmingai baigė elgesio korekcijos programą „Elgesys – Pokalbis – Pasikeitimas“, atvyko į visus užsiėmimus ir sėkmingai įvykdė iškeltus uždavinius. <...> Nuteistasis turi ilgametę darbo patirtį, yra darbingo amžiaus, atsižvelgiant į tai, jis periodiškai teikė įkalinimo įstaigai prašymus dėl įtraukimo į darbinę veiklą (pateikti trys prašymai). Įstaigos atsakymas buvo, jog pagal prašomą specialybę darbo vietų nėra. Šiuo metu nuteistasis jau dirba. Visos šios aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis aktyviai, produktyviai dalyvauja resocializacijos programose, programų rezultatai yra teigiami, tai pažymima ir programų baigimo pažymėjimuose, kas patvirtina, kad nuteistasis mažina nusikalstamo elgesio riziką. <...> Nuteistasis yra įgijęs (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išsilavinimus, taip pat yra įgijęs (duomenys neskelbtini) specialybę, o (duomenys neskelbtini) baigė (duomenys neskelbtini) specialybės kursą. Nuteistasis P. M. yra baigęs (duomenys neskelbtini) mokyklą, visą laiką dirbo fasadų ir/arba vidaus apdailininku statybinėse organizacijose – (duomenys neskelbtini) bei individualiai pagal verslo liudijimą (ši veikla oficialiai deklaruota, teikiant VMI pajamų mokesčio deklaracijas). Nuteistasis turi daugiau nei 10 metų darbo patirtį, kurią sėkmingai galėtų panaudoti ir lygtinio paleidimo atveju. Pažymėjo, jog nuteistasis narkotinių medžiagų nevartoja jau daugiau kaip du metus ir ateityje neketina vartoti bei yra pasirengęs tai patvirtinti atlikdamas laboratorinius tyrimus. Apsauginiai veiksniai patvirtina nuteistojo galimybę dirbti laisvėje, turėti nuolatines pajamas, pastovią gyvenamąją vietą, lengvai integruotis visuomenėje, megzti pozityvius socialinius ryšius ir santykius. Šiuo atveju svarbios yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad jis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Be to, riziką pakartotinai nusikalsti nuteistasis galės mažinti ir tęsdamas bausmės atlikimą neizoliuotas nuo visuomenės probacijos tarnybos priežiūroje. Pažymėjo, jog Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje (2003) 22 dėl lygtinio paleidimo, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reiškia alternatyvų nuteistųjų paleidimą pagal individualizuotas sąlygas. Šis institutas mažina įkalinimo trukmę ir padeda asmenims, įvykdžiusiems nusikaltimą, sugrįžti į visuomenę. Lietuvos baudžiamosios teisės doktrinoje lygtinis paleidimas apibrėžiamas panašiai, pabrėžiant įkalinimo trukmės mažinimą ir nuteistųjų resocializaciją. Tarptautiniai teisės aktai ir bausmių vykdymo doktrina pabrėžia tiek socialinius, tiek ekonominius lygtinio paleidimo tikslus. Tarptautinė baudžiamoji teisė į pirmą vietą iškelia nuteistųjų resocializaciją. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje (2003) 22 dėl lygtinio paleidimo nustatyta, kad lygtinis paleidimas yra viena iš veiksmingiausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotinam pažeidimui ir skatinančiu reintegraciją, suteikiant nuteistajam planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo P. M. lygtinio paleidimo klausimą ir tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, kad sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo Komisija priėmė vienbalsiai (nuteistojo asmens byla, bylos lapai 33-34).
Nuteistasis P. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kai jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistasis stengiasi vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, turi įgijęs kelias specialybes, palaiko socialinius ryšius su tėvais, neturi finansinių įsipareigojimų, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo atveju turės gyvenamąją vietą. Šios nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos savaime nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Teismas, įvertinęs nuteistojo gynėjo pateikto skundo teiginius, socialinio tyrimo išvados duomenis, nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, daro išvadą, kad taikyti lygtinį paleidimą P. M. šiuo metu dar nėra pagrindo.
Teismas pažymi, kad nuteistojo P. M. nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, nes 2023 m. sausio 12 d. atlikto pirminio vertinimo metu pagal OASys metodiką buvo nustatyta vidutinė rizika, pakartotinio vertinimo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, nors ir buvo stebima nuteistojo motyvacija keisti nusikalstamą elgesį įtakojančius veiksnius – priklausomybę nuo narkotinių medžiagų. Nors nuteistasis yra motyvuotas keistis, teismas, įvertinęs socialinio tyrimo išvadoje nurodytus nuteistojo kriminogeninius veiksnius ir tai, kad didesnė jų dalis yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis vis dar gali ir privalo pakeisti aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, sprendžia, kad nuteistojo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta ir aukščiau minėtos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nerodo jo teigiamo elgesio pokyčių, pakankamų sėkmingai probacijai. Atkreipiamas dėmesys, jog lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemia ne vien asmens įvertinimas pagal OASys metodiką, tačiau ir nuteistojo elgesio bei mąstysenos pokyčiai bausmės atlikimo metu, jo pastangos resocializuotis. Reikšmingi P. M. elgesio bei mąstysenos pokyčiai nėra nustatyti, o jo noras keistis, palaikantys santykiai su tėvais ir apsauginių veiksnių buvimas nereiškia, kad jo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo žymiai. Pažymėtina, jog Komisija savo nutarimą grindė ne vien tik aplinkybėmis apie nedidelę oficialią darbinę patirtį ar psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemas, be to, šios aplinkybės nebuvo sureikšmintos, o paminėtos tik tarp visų kitų nustatytų aplinkybių, remiantis socialinio tyrimo išvados duomenimis. Iš skundžiamo Komisijos nutarimo turinio matyti, kad buvo analizuojami ir teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai, tačiau jų nuteistojo lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam iš esmės pritaria ir teismas. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo nutarimo matyti, jog Komisija, priimdama nutarimą, rėmėsi visais asmens byloje esančiais duomenimis, jų visuma ir, juos įvertinusi, konstatavo, jog nuteistojo P. M. nusikalstamo elgesio rizika vis tik žymiai nekito.
Įvertinus nuteistojo P. M. elgesį per visą bausmės atlikimo laiką, jo mąstymo, požiūrio į turimas elgesio problemas pasikeitimą, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir sėkmingai probacijai. Tą patvirtina jau vien tai, kad, atlikus beveik pusę paskirtos bausmės, vis dar išlieka ne tik statiniai kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (4 teistumai), būdingas teisės pažeidimų modelis, ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas, atsakomybės neutralizavimas, bet ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai, dažnai užsiima veikla skatinančia nusikalstamumą, būdingas rizikingas elgesys; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; mąstymas ir elgesys, problemų sprendimo įgūdžių stoka, negebėjimas tinkamai įvertinti galimų savo elgesio pasekmių, impulsyvus elgesys; nuostatos, nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis pripažįsta, kad kartais siekdavo sujaudinimo, pavyzdžiui, kaip pavojingas vairavimas, o narkotikų vartojimą laikė priimtinu atsipalaidavimo būdu, nes nevartoja alkoholio. Toks impulsyvus elgesys teikdavo laikiną malonumą, tačiau turi ir ilgalaikių neigiamų pasekmių, apie kurias tuo metu jis negalvodavo. Nuteistasis geba įvardinti turimas problemas ir susieja jas su nusikaltimais, tačiau šių problemų nesprendė, nes nelaikė reikšmingomis arba manė, kad jos tiesiog išsispręs savaime. Nuteistasis sutinka, kad trokštant sujaudinimo ar atsipalaidavimo galimi ir kiti būdai, nesusiję su teisės pažeidimais, ir pripažįsta, kad kartais nesvarsto alternatyvų, o elgiasi jam įprastu būdu. Nuteistasis linkęs susitelkti į trumpalaikius sprendimus ir greitai apsispręsti, ignoruoja ilgalaikes problemas, pasitiki sėkme, ignoruoja galimas ilgalaikes neigiamas pasekmes. Nuteistasis, priimdamas sprendimus, labiau vadovaujasi savo asmeniniu patyrimu, nelinkęs kreiptis pagalbos į specialistus. Bendraudamas yra atidus ir išklausantis, tačiau pasilieka prie savo nuomonės ir įsitikinimų. Nuteistojo teigimu, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jis labiau susimąsto apie savo poelgius, stengiasi lanksčiau mąstyti, tačiau mąstymo ir elgesio problemos, susijusios su nusikalstamu elgesiu, išlieka nepakitusios. Be to, iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog impulsyvus elgesys, galimas pasekmių sumenkinimas ar jų ignoravimas, siekimas momentinio atsipalaidavimo ir malonumo atsisakant svarstyti alternatyvas yra susijęs su nusikalstamu elgesiu ir turi būti valdomas. Bendravimas su narkotikus vartojančiais asmenimis įtakojo nusikaltimo padarymą ir gali turėti įtakos nusikalstamumui ateityje, todėl šis kriminogeninis veiksnys turi būti nuolat sąmoningai valdomas.
Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis nesureikšmina padarytų nusikaltimų, neįžvelgia žalos visuomenei, tačiau įžvelgia daugiau žalą sau. Paprašius paanalizuoti situaciją platesniu mastu, pripažįsta, kad narkotikų platinimas ir vartojimas daro žalą visuomenei, tačiau į kai kuriuos nusikaltimus vis tiek žvelgia gan atlaidžiai, pasitelkia kitų šalių pavyzdžius. Nuteistasis palaiko visuomenės taisykles, tačiau leidžia sau nuo jų nukrypti dėl savo poreikių patenkinimo. Akivaizdu, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška gali būti siejama su atlaidžiu požiūriu į nusikalstamas veikas bei nepakankamu gebėjimu priimti ir laikytis nustatytų taisyklių ir visuotinai priimtinų moralinių normų. Kaip matyti, kaltę dėl padarytų nusikaltimų nuteistasis pripažįsta tik iš dalies. Nuteistojo teigimu, narkotikus jis turėjo savo reikmėms ir niekam jų neplatino. Teismo vertinimu, kaltės nepripažinimas parodo P. M. požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, tai, jog jis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta, dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Akivaizdu, kad asmuo, pilnai nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, o paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o tik savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Tai rodo, kad nuteistasis dar nepakeitė savo mąstymo, nepadarė reikiamų išvadų, kurios padėtų koreguoti savo nusikalstamą elgesį. Jeigu asmuo, būdamas įkalinimo įstaigoje, pilnai nepripažįsta kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, dėl jų nesigaili, nėra pagrindo manyti, kad tai jis padarys išėjęs į laisvę ir nenusikals. Teismo vertinimu, visos aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama.
Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis drausmine tvarka nebaustas, tačiau nebuvo ir skatintas. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis turi piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis problemų, kurios yra tiesiogiai susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu ir šis veiksnys turi būti valdomas. Nuteistasis 4 kartus teistas už narkotinių medžiagų laikymą savo reikmėms, o paskutiniu nuosprendžiu dar ir už narkotinių medžiagų platinimą. Teismo vertinimu, nors nuteistasis reiškia norą spręsti narkotinių medžiagų vartojimo problemą, tačiau akivaizdu, kad ši problema išlieka aktuali, kadangi yra vertinama kaip veiksnys, susijęs su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, todėl šiuo metu dar negalima teigti, kad yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui ir nuteistasis laisvėje sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius. Lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl, vis dar išliekant kriminogeniniams veiksniams, tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.
Nuteistasis P. M. šiuo metu atlieka jam paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę už dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, paskutinis nusikaltimas yra sunkesnis už ankstesnius, tai jau ketvirtas jo teistumas. Su laisvės atėmimu susijusią bausmę P. M. atlieka antrą kartą (yra atlikęs arešto bausmę), nusikalstamos veikos sunkėjo. Nuteistasis ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius pažeidimus (narkotikų vartojimą, greičio viršijimą, vairavimą neturint teisės ir pan.). Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, jog nuteistasis P. M. yra linkęs daryti pažeidimus ir nusikalsti. Būtina pažymėti tai, jog nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis ir sunkumas rodo atitinkamai didesnį šio nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau tai nereiškia, jog vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti ir į minėtas aplinkybes, ypatingai šiuo atveju, kai jo nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė.
Skunde yra analizuojama lygtinio paleidimo instituto esmė bei taikymo būtinybė. Neatmetant ir neabejojant probacijos taikymo reikšme, vis tik pažymima, kad nuteistojo gynėjas, remdamasis Europos Tarybos rekomendacijomis, dėsto iš esmės bendrojo pobūdžio argumentus, kurie negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju reikšmingos būtent šio nuteistojo lygtinio paleidimo klausimui spręsti. Vien tai, kad įgyvendinant tarptautinės teisės normas, nacionalinėje teisėje įtvirtintas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutas, savaime nesudaro pagrindo jo taikyti kiekvienam to prašančiam nuteistajam, kuris, nors atitinka formaliąsias, tačiau neatitinka visų materialiųjų teisės aktuose įtvirtintų sąlygų šiam institutui taikyti. Šiuo atveju Komisija nutarime atsižvelgė ir vertino ne tik bausmės skyrimo tikslus, bet ir resocializacijos reikšmę nuteistajam taikomo pataisos proceso metu. Vis tik vien nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad P. M. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl bausmės atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri sudarytų pakankamą pagrindą manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje jam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami aptarti riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, kuriuos, priešingai nei tvirtinama skunde, pagrįstai ir motyvuotai įvertino Komisija, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos.
Įvertinus nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas elgesio problemas, sprendžiama, kad nėra pagrindo daryti išvadai, jog nuteistasis P. M. pakeitė savo elgesį ir padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog P. M. laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisija padarė teisingą išvadą, jog nuteistais gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad Komisijos 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarimas Nr. 357-378 yra pagrįstas ir teisėtas, jį panaikinti pagrindo nėra, todėl nuteistojo P. M. gynėjo skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo P. M. (P. M.) gynėjo skundą atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo P. M. asmens bylą Nr. 17944 grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.