- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-07-07
- Bylos Nr.
- e2-4124-996/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00089-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Karpavičiūtė
- Ieškovas
- B. M.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija
atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Ievai Dusevičienei,
trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui Kęstučiui Chrapačui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. M. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomo nurodymo panaikinimo, tretieji asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinės žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
B. M. (toliau – ieškovė) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. apyrašo t. I, b. l. 1–4) Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – atsakovė, inspekcija), prašydama panaikinti atsakovės 2024 m. gruodžio 5 d. privalomą nurodymą Nr. ŽPN-1592 (toliau – privalomas nurodymas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė paaiškino, kad nuo 2015 m. kovo 9 d. yra 0,0761 ha dydžio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), savininkė. Sklypas yra (duomenys neskelbtini) (toliau – bendrija) teritorijoje, o ieškovė yra bendrijos narė. Ji buvo informuota, kad atsakovės Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamento Rytų Lietuvos pirmojo žemės naudojimo priežiūros skyriui 2024 m. liepos 10 d. 10:27 val. atlikus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – sklypas), neplaninį patikrinimą ir surašius Žemės naudojimo patikrinimo aktą (kontrolinį klausimyną), reg. 2024-07-11 Nr. ŽPA2-627 (toliau – aktas), akte užfiksuota, kad sklypas naudojamas nesilaikant teritorijų planavimo dokumente nustatytų ribų, t. y. šiaurinėje sklypo dalyje, už jo ribų, tvoromis ir metaliniais vartais aptvertas ir naudojamas nesuformuotas valstybinės žemės plotas – 111 m², taip ribojama teisė naudotis valstybine žeme, tvora pastatyta be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, tokiais veiksmais ieškovė pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktą. Atsakovė 2024 m. gruodžio 5 d. išdavė privalomą nurodymą ieškovei atlaisvinti užimtą ir naudojamą valstybinę žemę 111 kv. m šiaurinėje pusėje – pašalinti 31,19 m ilgio metalinę tvorą su visomis konstrukcijomis ir borteliais, ir 4,72 m ilgio metalinius vartus. Atsakovė ieškovės atžvilgiu pradėjo administracinio nusižengimo teiseną Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nutarime, konstatuota, kad ieškovė tvoros nestatė, o įgijo sklypą su jai esamais statiniais. Paaiškino, kad ginčo atveju valstybinė žemė yra bendrijos teritorijoje, todėl ši valstybinė žemė yra bendrojo naudojimo bendrijos žemė, dėl kurios naudojimo ir valdymo sprendimus priima bendrijos susirinkimas. Bendrija leido ieškovei naudotis bendrijos teritorijoje esančia valstybine žeme, kuri ribojasi su sklypu. Tai, kad ginčo teritorija nėra naudojama eismui (kaip konstatavo atsakovė) ir nėra reikalinga bendrijos reikmėms, patvirtina 2022 m. birželio 30 d. bendrijos narių susirinkimo protokolas, nes bendrijos nariai nusprendė, kad ši valstybinė žemė nereikalinga ir sutiko, kad jos nariai ją išsipirktų. Šio sprendimo pagrindu buvo pradėta valstybinės žemės išsipirkimo procedūra. Pažymėjo, kad savavališko valstybinės žemės užėmimo nebuvo, valstybinėje žemėje privačių asmenų lėšomis pastatytos tvoros, pasodinti augalai, išklotos trinkelės, įrengtos lietaus nutekėjimo sistemos tam, kad būtų tvarkinga prižiūrėta teritorija, kuri nėra naudojama bendrijos reikmėms ir nereikalinga. Užbaigus valstybinės žemės išpirkimo procedūras, privalomas nurodymas nebeturėtų būti vykdomas. Todėl atsakovė nepagrįstai nestabdė ir neatidėjo bylos nagrinėjimo kol bus išspręstas klausimas dėl valstybinės žemės įsigijimo. Nurodė, kad bendrijos teritorija visuomet buvo apjuosta esama bendrijos tvora, kuri ir leido pagrįstai manyti, kad bendrijos teritorija tęsiasi iki tvoros, todėl bendrija ir priiminėjo sprendimus, susijusius su iki bendrijos tvoros esančios teritorijos naudojimu ir valdymu. Iki 2015 m. nebuvo reikalavimo bendrijoms registruoti savo teritorijos ribas, o 2015 m. įsigaliojo Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pakeitimai, kurie numatė, kad sodininkų bendrijų teritorijų ribos registruojamos, tačiau iki šiol dauguma bendrijų nėra įregistravusios savo ribų.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (el. b. apyrašo t. I, b. l. 144–152).
Atsakovė paaiškino, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis ieškovė asmeninės nuosavybės teise valdo 0,0761 ha žemės sklypą. Atsakovės žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnai 2024 m. liepos 10 d. gauto skundo pagrindu atliko neplaninį žemės naudojimo patikrinimą ir 2024 m. liepos 11 d. surašė patikrinimo aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. ŽPA2-627 bei privalomąjį nurodymą, kuriuo pareikalavo iš ieškovės iki 2025 m. birželio 3 d. atlaisvinti užimtą ir naudojamą valstybinę žemę 111 kv. m šiaurinėje pusėje – pašalinti 31,19 m ilgio metalinę tvorą su visomis konstrukcijomis ir borteliais, ir 4,72 m ilgio metalinius vartus. Nurodė, kad 2022 m. birželio 30 d. eilinio visuotinio narių susirinkimo protokolo pagrindu buvo pradėta valstybinės žemės išsipirkimo procedūra, tačiau vien atliktų veiksmų nepakanka, kad valstybinės žemės naudojimas būtų laikomas teisėtu. Pažymėjo, kad sodininkų bendrijos valdymo organo kompetencijai nėra priskirta išduoti sutikimus/leidimus naudotis valstybine žeme. Nagrinėjamu atveju, bendrijos pirmininko sutikimas dėl bendrijos teritorijoje esančios žemės naudojimo ir objektų buvimo valstybinėje žemėje bendrijos teritorijoje, negali būti laikomas patikėtinio sutikimu. Pažymėjo, kad ieškovė atsakovei nepateikė valstybinės žemės patikėtinio sutikimo dėl tvoros ir vartų statymo valstybinėje žemėje. Ieškovė be jokio teisėto pagrindo naudojasi valstybine žeme, kuri naudojama kaip vientisas masyvas su ieškovei priklausančiu žemės sklypu. Valstybine žeme ieškovė naudojasi išimtinai tik savo naudai ir interesais ir šiais savo veiksmais pažeidžia visos visuomenės ir valstybės interesus. Pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovė siekia įteisinti valstybinės žemės naudojimą, tačiau tai gali turėti įtakos tik privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimui.
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė bylą spręsti teisės aktų nustatyta tvarka (el. b. apyrašo t. I, b. l. 181–183).
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybė žemės sklypą, kuriame užfiksuoti galimi pažeidimai, patikėjimo teise valdo tik nuo 2024 m. sausio 31 d. Jeigu sklype tvora buvo pastatyta iki 2024 m. sausio 31 d., savivaldybė neturėjo kompetencijos spręsti dėl atitinkamo sutikimo (ne)išdavimo, nes iki to laikotarpio žemės sklypą patikėjimo teise valdė kitas subjektas, tai yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) kompetencija. Ieškovės pageidaujamas įsigyti laisvos valstybinės žemės plotas atsiliepimo surašymo metu dar nebuvo suprojektuotas teritorijų planavimo dokumentu ar žemės valdos projektu ir nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Nurodė, kad valstybinės žemės pardavimas nėra priskirtas savivaldybės kompetencijai, nes tai yra NŽT kompetencija. Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturi kompetencijos atlikti žemės naudojimo valstybinės priežiūros.
Trečiasis asmuo NŽT atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (el. b. apyrašo t. II, b. l. 5–8).
Trečiasis asmuo NŽT paaiškino, kad 2022 m. balandžio 7 d. 11:30 val. buvo atliktas žemės sklypo naudojimo patikrinimas bei surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-17-(14.49.81.). Patikrinimo metu nustatyta, kad tvoros, malkinė, gyvatvorė, sodininkų bendrijos tvora yra valstybinio miško žemės sklype bei valstybinėje žemėje. Užimamas valstybinės žemės plotas – 632 kv. m, gyvatvorės ilgis 35,45 kv. m. Ieškovė 2022 m. gegužės 13 d. raštu 49SD-4975-(14.49.136 E.) buvo informuota, kad 2022 m. birželio 13 d. 13:00 val. numatytas administracinio nusižengimo tyrimas dėl nustatyto galimo žemės naudojimo tvarkos pažeidimo aplinkybių išaiškinimo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nustatymo. Nurodė, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. NŽT nebevykdo žemės naudojimo valstybinės kontrolės ir nenagrinėja asmenų skundų dėl privačios žemės naudojimo pažeidimų. Pažymėjo, kad sodininkų bendrijos nėra valstybinės žemės, esančios sodininkų bendrijos teritorijose, patikėtinis, o yra subjektas, turintis teisę teisės aktų nustatyta tvarka pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypus, esančius sodininkų bendrijos teritorijoje. Ieškovė neturėdama valstybinės žemės patikėtinio sutikimo naudojosi ir iki šiol naudojasi valstybine žeme neturėdama tam teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad ieškovės nesutikimas su privalomu nurodymu nesudaro teisinio pagrindo privalomąjį nurodymą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti. Ieškovei užbaigus užimtos valstybinės žemės išpirkimo procedūras ir įteisinus užimtos valstybinės žemės naudojimą, privalomasis nurodymas būtų įvykdytas nešalinant 31,19 m ilgio metalinės tvoros su konstrukcijomis ir borteliais, bei 4,72 m ilgio metalinių vartų. Pažymėjo, kad privalomas nurodymas ieškovei surašytas teisėtai ir pagrįstai, todėl ieškovės teismui pateiktas ieškinys turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Byloje ginčas kilo dėl inspekcijos privalomojo nurodymo teisėtumo.
Teismas pažymi, kad nagrinėjant bylas dėl privalomųjų nurodymų teisėtumo yra vertinami trys aspektai. Pirma, turi būti įvertinta, ar šie administraciniai aktai buvo priimti nepažeidžiant teisės aktų. Antra, turi būti nustatyta, ar jie yra pakankamai motyvuoti bei pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais). Trečia, turi būti įvertintas jais pritaikytų poveikio priemonių pagrįstumas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad inspekcija surašė aktą (el. b. apyrašo t. I, b. l. 7–15), kuriame užfiksuota, kad sklypas naudojamas nesilaikant teritorijų planavimo dokumente nustatytų ribų; atsakovė surašė privalomąjį nurodymą (el. b. apyrašo t. I, b. l. 23–25), kuriuo pareikalavo atlaisvinti užimtą ir naudojamą valstybinę žemę 111 kv. m šiaurinėje pusėje – pašalinti 31,19 m. ilgio metalinę tvorą su visomis konstrukcijomis ir borteliais, ir 4,72 m ilgio metalinius vartus; atsakovė 2024 m. lapkričio 28 d. surašė nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. VTPSI-ANR_N-966-2024 (el. b. apyrašo t. I, b. l. 28–31), kuriuo skyrė ieškovei administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, tai yra turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-132/2014). VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-650-556/2015).
Statybos valstybinės priežiūros tvarka Lietuvos Respublikos teritorijoje reglamentuota Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme (toliau – Priežiūros įstatymas) (1 straipsnis). Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 3 ir 8 straipsniais Lietuvos Respublikos teritorijoje statybos valstybinės priežiūros funkcijas atlieka inspekcija, kuri, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, turi prerogatyvą priimti privalomąjį nurodymą – atskiru nustatytos formos administraciniu aktu teikiamą įpareigojimą asmeniui per nustatytą terminą pašalinti statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Inspekcijos kompetencija statybos valstybinės priežiūros srityje yra apibrėžta Priežiūros įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje. Inspekcija atlieka statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą (Priežiūros įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 3 punktas) bei kitus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus su statybos valstybine priežiūra susijusius veiksmus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi valstybinės žemės sklypus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka nuosavybėn perleidžia centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, Vyriausybė ir NŽT. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog NŽT yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtinis. Pažymėtina, kad jog teisė išnuomoti, parduoti valstybinę žemę ar išduoti leidimus ja naudotis sodininkų bendrijos valdymo organui nėra suteikta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pabrėžtina, jog pagal teisinį reglamentavimą, sodininkų bendrijos nėra valstybinės žemės, esančios sodininkų bendrijos teritorijose, patikėtinis, o yra subjektas, turintis teisę teisės aktų nustatyta tvarka pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypus, esančius sodininkų bendrijos teritorijoje. Teismas nustatė, kad 2022 m. birželio 30 d. eilinio visuotinio narių susirinkimo protokolo pagrindu buvo pradėta valstybinės žemės išsipirkimo procedūra, tačiau, vien atliktų veiksmų nepakanka, kad valstybinės žemės naudojimas būtų laikomas teisėtu. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad inspekcija pagrįstai priėmė privalomąjį nurodymą, nes statiniai valstybinėje žemėje pastatyti be patikėtinio sutikimo. Teismas pažymi, kad, įvertinus ginčijamo nurodymo turinį, nustatyta, jog inspekcijos priimtas aktas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis. Surašytame inspekcijos akte išsamiai išdėstyti nustatyti teisės aktų pažeidimai, detaliai išdėstytos faktinės aplinkybės, suformuluotas konkretus reikalavimas, t. y. nurodyta, ką ieškovė privalo atlikti iki konkretaus termino. Minėtame akte aiškiai nurodyta šio akto apskundimo tvarka, galimybės pratęsti nurodymo įvykdymo terminus, todėl aukščiau nurodyti ieškovės teiginiai laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais, vertintini tik kaip jos gynybinė pozicija.
Inspekcija ieškovės skundžiamą administracinį aktą surašė atlikdama valstybinę priežiūrą, t. y. veikdama jai, kaip viešojo administravimo institucijai, įstatymais suteiktos kompetencijos ribose. Aktas yra pagrįstas teisės normomis (aiškus teisinis pagrindas), jame nurodomi pagrindiniai faktai (faktinis pagrindas) ir argumentai, įrodymai, motyvų ir argumentų išdėstymas yra aiškus, pakankamas ir suprantamas, argumentai ir motyvai patvirtina, kad skundžiamas aktas neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, yra priimtas subjekto, kuris yra įgaliotas teisės aktų nustatyta tvarka priimti sprendimus, o priimant skundžiamą aktą nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą.
Dėl pritaikytų privalomojo poveikio priemonių pagrįstumo ir proporcingumo teismas pažymi, kad ieškovės ginčijamame privalome nurodyme yra nurodytas reikalavimas ieškovei atlaisvinti užimtą ir naudojamą valstybinę žemę 111 kv. m šiaurinėje pusėje – pašalinti 31,19 m ilgio metalinę tvorą su visomis konstrukcijomis ir borteliais, ir 4,72 m ilgio metalinius vartelius. Priežiūros įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 3 punktas numato, kad žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnai privalo teikti privalomus nurodymus, jeigu patikrinimo metu nustatyta žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, ką šiuo atveju inspekcija ir padarė. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad atsakovės nurodyme nurodyti įpareigojimai atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra proporcingi nustatytam pažeidimui, todėl ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir atmetamas.
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo, todėl ieškinys atmetamas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas atsakovės naudai, todėl teismas vertina, kad atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovei nėra. Atsakovė teismui nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Tretieji asmenys taip pat nėra pateikę įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
ieškovės B. M. ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.