Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-01-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-207-836/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-01-14
Bylos Nr.
1-207-836/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22912-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Nukentėjusysis
E. P.
Kaltinamasis
S. D., M. P.
Advokatai
Raimundas Gargasas, Sigitas Štaraitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-207-836/2020Proceso Nr. 1-01-1-22912-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 1.1.6.3.; 2.1.10.1; 2.3.6.4.6.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 14 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,sekretoriaujant Reginai Leonavičienei, dalyvaujant:prokurorei Ingai Balkūnei,nukentėjusiajam E. P., jo atstovui advokatui Sigitui Štaraičiui,kaltinamajam S. D., jo gynėjui advokatui Raimundui Gargasui,kaltinamajam M. P.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis - ūkininkauja, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2007 m. gruodžio 10 d. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį;

2) 2009 m. lapkričio 23 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausme;

3) 2012 m. spalio 31 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

4) 2018 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi - 60 parų arešto bausme, bausmę atliko 2018 m. birželio 26 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. D. 2019 m. birželio 1 d. apie 18.30 -19.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į veidą E. P., dėl ko pastarasis nugriuvo ant sofos, o nukentėjusiajam atsistojus, laidu sudavė jam tris kartus per dešinę ranką, šešis kartus per dešinę koją, keturis kartus per nugarą, šiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam E. P. fizinį skausmą ir padarė jam poodines kraujosruvas dešiniame žaste, nugaroje, dešiniame dilbyje ir abiejose šlaunyse, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

M. P. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. birželio 1 d. apie 19.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia sudavė lazda vieną kartą E. P. per dešinės rankos alkūnę ir vieną kartą per dešinį petį, šiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam E. P. fizinį skausmą.

Kaltinamasis S. D. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2019 m. birželio 1 d. apie 18.30 val. Dotnuvoje, bute nukentėjusiajam sudavė su delnu į veidą ir guminiu laidu per koją, per ranką, per nugarą po 2-3 kartus. Galėjo būti, kad sudavė tris kartus per ranką, šešis kartus per koją, keturis kartus per nugarą. Sudavė iš pykčio, nes melavo. Atsiprašė, gailisi, susitaikė su nukentėjusiuoju. Atlygino 2300 Eur žalą, tai ką nukentėjusysis prašė. Buvo blaivus. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Pasižada daugiau nenusikalsti.

Kaltinamasis M. P. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2019 m. birželio 1 d. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam su šluotos kotu du kartus sudavė į alkūnę ir į petį. Matė kaip S. D. nukentėjusįjį pastūmė ant lovos. Buvo neblaivus ir pavartojęs vaistų, todėl ne viską pamena. Gailisi. Supranta, kad sukėlė fizinį skausmą. Sutinka su 250 Eur neturtine žala, ir 300 Eur bylinėjimosi išlaidomis. Šiandien užsiregistravo Užimtumo tarnyboje. Gyvena iš močiutės gaunamų pajamų, nes ją prižiūri. Prašo laisvės atėmimo bausmės, nes neturi ką valgyti, o kalėjime geresnės sąlygos. Jo atžvilgiu pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas už atvirą vagystę. Blaivas nebūtų taip pasielgęs.

Kaltinamiesiems visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be pačių kaltinamųjų visiško prisipažinimo, jų kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalies tvarka ištirtais kitais įrodymais:

2019 m. birželio 2 d. pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (1 tomas, b. l. 1-2).

E. P. protokolu – pareiškimu, kuriame nurodyta, jog 2019 m. birželio 1 d. 18.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), M. P. ir S. D. jį mušė į įvairias kūno vietas, taip sukeldami jam fizinį skausmą (1 tomas, b. l. 19-21).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu pagalys ir laidas nerasti, tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta. Padarytos nuotraukos (1 tomas, b. l. 27-33).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis FIAT STILO, valst. nr. (duomenys neskelbtini), stovintis (duomenys neskelbtini). Protokole nurodyta, kad įjungus automobilio degimą, girdimas pašalinis kalenimo garsas, automobilis važiuojantis. Po apžiūros automobilis perduotas saugojimui E. P. (1 tomas, b. l. 37-46).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale užfiksuotas M. P. blaivumo tikrinimo rezultatas – 2019-06-02 05.12 val., 0,88 promilių girtumas (1 tomas, b. l. 49-50)

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale užfiksuotas E. P. blaivumo tikrinimo rezultatas – 2019-06-01 21.06 val., 0,00 promilių (1 tomas, b. l. 47-48).

Nukentėjusiojo E. P. parodymais, kuris parodė, kad 2019 m. birželio 1 d. 18.30 val. gavo telefoninį skambutį iš pažįstamo A. Z., pasiūlė susitikti (duomenys neskelbtini), kur gyvena M. P. tėvas, adresu (duomenys neskelbtini), dėl mašinos garso aparatūros. Jam nuvykus nurodytu adresu lengvuoju automobiliu FIAT STILO, pilkos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir užėjus į namus, namų duris kažkas užrakino ir neleido išeiti. Jis bendravo su S. D., A. Z. ir M. P.. S. D., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), jam liepė rašyti raštišką prisipažinimą, kad jis, E. P., pristatinėja narkotines medžiagas. Jis vykdė S. nurodymą. S. D. jam sudavė vieną kartą kumščiu į veidą ir jis nuo smūgio atsisėdo ant sofos, bei po to D. laidu sudavė į kūną, tai yra tris kartus laidu sudavė per dešinę ranką ir tris kartus per dešinę koją, keturis kartus per nugarą. Po to išėjo, išvarė jo automobilį iš kiemo ir grįžęs dar sudavė jam laidu tris kartus per dešinę koją. M. P. ir A. Z. jo klausinėjo kaip jis bandytų pabėgti nuo S.. Kai S. sugrįžo, pasakė jam, kad paskambino jo tėvui D. P. ir pakvietė jį atvykti į Dotnuvos miestelį ir parodys jo parašyta prisipažinimą, kad jis platina narkotines medžiagas. P. prašė S. D., kad jį paleistų, bet S. jo nepaleido. Po to ir M. P. sudavė jam du smūgius su pagaliu, panašiu į beisbolo lazdą, į kairės rankos alkūnę ir dešinį petį. Jis 19.05 val. jis iš savo telefono per messenger programėlę paskambino savo draugei A. V. ir prašė pagalbos. Apie 19.20 val., nesulaukęs draugės, jis kartu su S. D. išvažiavo į Kėdainius. Atvykę į Kėdainius, J. Basanavičiaus gatvėje ties „Vynoteka“ parduotuvės, esančioje „Giraitės turgaus“ pastate, išlipo iš automobilio. S. pasakė, kad dabar abu eis į jo namus pas jo tėvą. Be to, tuo metu S. D. paėmė jo mobilaus ryšio telefoną ir sudaužė. Nuėję pas jo tėvą, S. D. šiam sakė, kad jis pardavinėja narkotines medžiagas. Po pokalbio, S. išėjus, jis savo tėvui papasakojo, kas nutiko ir kartu nuvyko į VšĮ Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių. Jo automobilį S. jam grąžino, tačiau šis buvo sugadintas. Papildomos apklausos metu nukentėjęs parodė, kad su S. D. susitaikė, žala jam atlyginta, pretenzijų neturi (1 tomas, b. l. 57-60, 61-65, 66-70, 71-74).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1365/2019(02) nurodyta, kad E. P. padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, nugaroje, dešiniame dilbyje ir abiejose šlaunyse. E. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas (1 tomas, b. l. 90).

Akistatos tarp E. P. ir S. D., nukentėjusysis E. P. patvirtino savo duotus parodymus (1 tomas, b. l. 119-123).

Liudytojas D. P. parodė, kad E. P. yra jo brolis, kuris gyvena pas jį. Jis 2019 metų birželio 1d. dienos metu buvo išvykęs, namo grįžo 2019-06-02 apie 03 val. ar 04 val., tiksliai laiko pasakyti negali. Ką jo brolis E. veikė 2019-06-01 ir kur važiavo nežino, nes kartu nebuvo ir jis jam nesakė. Kai jis buvo pas draugą ir laukė, kol prasidės futbolas 21.50 val., tai buvo jau tikrai po 19 val., tiksliai laiko pasakyti negali, jam paskambino sesuo, kuri yra nepilnametė ir pasakė, kad brolį E. kažkas sumušė ir jis yra išvežtas į Kėdainių ligoninę. Tada paskambino savo tėčiui D. pasiteirauti, kas nutiko E. Tėtis jam tik telefonu pasakė, kad E. sumušė Dotnuvoje, Kėdainių r., kad ant E. kūno mėlynės. Tėtis sakė, kad ten buvo pagal E. pasakymą Z., bet ar jis mušė nieko nesakė ir minėjo, kad buvo vyras pravarde "S.", tikslių duomenų nežino ir jam nesakė. Sakė, kad E. mušė laidu ar pagaliu, tiksliai nesuprato. 2019-06-02 apie 12.00 val., išėjus į kiemą, pamatė, kad prie jų daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjo jo brolio E. automobilis FIAT STILO. Tiksliai kada buvo atvarytas automobilis pasakyti negali. Jis priėjo prie automobilio FIAT STILO, kuris buvo atrakintas, atidarė vairuotojo dureles ir pamatė, kad šalia rankinio padėti automobilio rakteliai. Jis atsisėdo, norėjo užvesti ir patraukti automobilį į kitą vietą, kad netrukdytų eismui. Automobilis neužsivedė (1 tomas, b. l. 126-129).

Liudytojas D. P. parodė, kad E. P. yra jo sūnus, kuris gyvena kartu, adresu (duomenys neskelbtini). Jis vyrą, pravarde "S.", kurio dabar jau žino duomenis, tai yra S. D., yra matęs tik du kartus, tai yra pirmą kartą jį matė 2019 m. gegužės 23 d., kai jis buvo atėjęs vienas į namus, nes ieškojo jo sūnaus E. 2019 m. birželio 1 d., šeštadienį kur buvo jo sūnus E. ir ką veikė jis nežino. Apie 18.51 val., paskambino D. ir pasakė, kad jis atvažiuotų į Kėdainių r., Dotnuvos miestelį, prie parduotuvės "Agurkelis". Jis nuvažiavo į Kėdainių r., Dotnuvos mstl., prie parduotuvės. Netrukus atėjo S. D. ir pasakė, kad E. yra kažkur įklimpęs, parodė raštelį – E. prisipažinimą, kad vežioja kitiems narkotines medžiagas. Po parodyto E. prisipažinimo, jam pasakė, kad D. su E. atvažiuos pas juos į namus. Jam būnant namuose, apie 20.30 val. grįžo namo E. kartu su D. Matė, kad E. kažkoks išsigandęs, nieko nesakė, ranka buvo užsiėmęs dešinį šoną. D. jam pasakė, kad E. baigs blogai, sės į kalėjimą, tačiau jis nelabai suprato, ką S. D. norėjo pasakyti. S. D. išėjus, E. pakėlė maikutę ir parodė sumušimų žymes, ant jo kūno, šonų, kojos buvo pailgos mėlynės, kaip duota su pagaliu, lazda ar kažkuo, tikrai su ranka tokių mėlynių nepadarysi. E. sakė, kad jam skauda dešinį šoną, sakė, kad jį mušė Dotnuvoje, kažkokiame name, kur buvo Z., asmuo pravarde "mikčius" ir D. E. sakė, kad jį mušė D. su laidu ir "mikčius" su pagaliu. Z. sakė nemušė. E. sakė, kad D. atėmė raktelius ir paėmė automobilį. Tiksliai aplinkybių dėl automobilio paėmimo nežino. Sakė, kad D. sudaužė jo telefoną prie "Vynotekos" ir jį sudaužytą pasiėmė. Kadangi E. labai skaudėjo šoną, jie nuvyko į Kėdainių priėmimo skyrių. Iš gydymo įstaigos jie atvyko į policijos komisariatą, kur buvo priimtas iš E. pareiškimas dėl jo sumušimo. (1 t. 132-136)

Liudytoja A. V. parodė, kad ji E. P. pažįsta jau senai. Ji su E. P. yra tik draugai. 2019m. birželio 1 d. ji su E. buvo ryte susitikus, bet paskui ji grįžo namo ir su E. nebendravo. Jai būnant namuose, apie 19.02 val. skambino E. į jos "messenger", bet ji nespėjo atsiliepti ir paskui ji jam paskambino pati į jo messenger "E. R." 19.07 val. ir kalbėjo su juo be vaizdo, kurio balsas buvo keistas, kaip išsigandusio. E. paprašė jos paskolinti 200 eurų. Po pokalbio su E., ji jau ruošėsi važiuoti, bet gavo į messenger iš E. žinučių, kuriose buvo parašyta: "mane užrakino S. Dotnuvoj, ten kur buvom toj chatoj, kviesk mentus", "padėk man", "neatrašyk man nieko", "Gelbėkit mane", "neatrašyk nieko tik", "ten prie stotelės toj chatoj mane užrakino". Kai gavo tokias žinutes, ji skambino 112 ir kalbėjo su operatore, dėl policijos kvietimo į Dotnuvos mstl., Kėdainių r., kuri atsakė, kad perduos policijai. Jai nuvykus į Dotnuvos miestelį paskambino jos tėtis ir pasakė, kad atvyko policija. Ji telefonu kalbėjo su policijos pareigūnu, pavardės nežino, kuriam aiškino, kas nutiko, sakė, kad yra Dotnuvoje, Kėdainių r., prie bažnyčios aikštelėje. Pareigūnams sakė, kad atvyktų, parodys kur tas namas. Tačiau pareigūnas jai nurodė atvykti į policijos komisariatą, pareigūnai pamanė, kad ji juokauja. Tačiau galų gale kartu su ja nuvažiavo patikrinti jos nurodytą namą. Name buvo Z. ir M., kurių pareigūnai paklausė kur E., tai jie atsakė, kad niekas nebuvo, nieko nežino kur E. Tuomet jai paskambino E. ir pasakė, kad jau yra namuose. Ji su policijos pareigūnais nuvyko į E. namus, girdėjo kaip pareigūnams jis pasakojo, jog jį sumušė S. D., jį mušė laidu, ar pagaliu, ji nelabai nesuprato. Kad mušė jį ne tik D., bet kažkuris iš buvusių kartu, ar tai Z., ar M. Matėsi, kad E. skauda, buvo užsiėmęs už dešinio šono, šlubavo, kai parodė šonus matėsi sumušimų žymės, pailgos kraujosruvos (1 tomas, b. l. 139-143).

Liudytojas A. Z. parodė, kad 2019 metų gegužės mėnesio pabaigoje ar birželio mėnesio pradžioje, tiksliai datos tikrai nepamena, buvo pas M. P., adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su M. P. dviese gėrė alų ir degtinę. Kiek atsimena, jis sėdėjo kambaryje, kai atėjo E. P. Jiems būnant kambaryje pasibeldė į duris kažkoks vyras, kurio jis nepažįsta, pirmą kartą matė, kuris kaip suprato kažkoks pažįstamas ar giminaitis P., nes jis kalbėjo su E. P., klausinėjo, ką jis čia daro, kuo čia užsiiminėja. Jis pats visą laiką sėdėjo ant lovos ir gėrė alų. Kiek atsimena, tas vyras tik rėkė, ant E. P., tačiau dėl girtumo, jis nepamena, kad P. būtų mušamas. Po to P. kartu su vyru išėjo. (1 t., b. l. 169-172)

Asmens parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad A. Z. atpažino S. D. kaip asmenį, kuris buvo pas M. P. namuose, šaukė ant E. P.. (1 t., b. l. 173-178)

Asmens parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad M. P. atpažino S. D. kaip asmenį, kuris su kabeliu mušė E. P.. (2 t., b. l. 59-64)

Daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad liudytoja A. V. tyrimui pateikė savo mobilaus ryšio telefoną HUAWEY P20 PRO, kuriame yra 2019-06-01 susirašinėjimas su E. P. ir po įvykio darytos E. P. nuotraukos, kur matosi sumušimai. (1 t., b. l. 144-146)

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas liudytojos A. V. mobilaus ryšio telefonas HUAWEY P20 PRO, padarytos susirašinėjimo ir E. P. fotografuotų sumušimų nuotraukos. Telefonas grąžintas A. V. (1 t., b. l. 147-165, 166)

Parodymų patikrinimo vietoje metu M. P. patvirtino savo parodymus. Paimtas pagalys. (2 t., b. l. 42-49) Daiktų apžiūros protokole nurodyti pagalio požymiai. (2 t., b. l. 50-55)

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis S. D. patvirtino savo parodymus. (3 t., b. l. 32-43)

Įrodymų įvertinimas. Kvalifikavimo motyvai ir išvados

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį žmogaus kūnui siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamieji padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamieji naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu iš asmeninių motyvų, su nukentėjusiuoju jų nesieja nei šeimyniniai, nei giminystės ryšiai. Kaltinamieji suduodami smūgius nukentėjusiajam suprato, jog jų veika padarys žalos kito žmogaus, t. y. nukentėjusiojo sveikatai, nes pakaltinamas asmuo negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai sukels pavojingas pasekmes. Teismas daro išvadą, kad tarp kaltinamųjų veikos ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiajam sukelto fizinio skausmo ir padarytų sužalojimų masto, t. y. nežymaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamųjų veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamieji panaudojo fizinį smurtą, sukeldami fizinį skausmą ir padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, specialisto išvada bei rašytinė bylos medžiaga. Teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl S. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas susitaikymo protokolas, iš kurio matyti, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju susitaikė, atlygino padarytą žalą, kaltinamasis nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi (3 tomas, b. l. 107, 133)

Kaltinamojo S. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo S. D. padarytas nusikaltimas yra nesunkus (BK 11 straipsnis), neteistas (3 tomas, b. l. 60-64), baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, dirba (3 tomas, b. l. 65-70), Psichikos sveikatos kabineto ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neįrašytas (3 tomas, b. l. 71). Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką, kad kritiškai vertina savo padarytą veiką, daro išvadą, kad yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis padaręs nusikaltimą prisipažino pilnai, atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė, nukentėjusysis atleido kaltinamajam, atlygino žalą ir prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Kaltinamasis anksčiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas nebuvo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad nėra aplinkybių, užkertančių kelią BK 38 straipsnio taikymui, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu. Todėl sutinkamai su BK 38 straipsniu kaltinamasis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 5 dalimi baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Kadangi kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, kritiškai įvertino savo elgesį, susitaikė su nukentėjusiuoju, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą ir bylinėjimosi išlaidas, jam baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina.

Dėl bausmės skyrimo M. P.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas). Kaltinamojo M. P. padarytas nusikaltimas yra nesunkus (BK 11 straipsnis), jis teistas 4 kartus, teistumas neišnykęs, ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (2 tomas, b. l. 79-91, 92-140), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 tomas, b. l. 145-152), registruotas Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje, Priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neregistruotas (2 tomas, b. l. 143). Nors byloje duomenų nėra, tačiau nurodė, jog jo atžvilgiu pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas už atvirą vagystę. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, o yra tik loginė jo gyvenimo būdo, ankstesnio elgesio pasekmė. Kaltinamasis jau buvo teistas, jam nebuvo efektyvi nei arešto bausmė, nei ankščiau skirtos net laisvės atėmimo bausmės, todėl darytina išvada, kad pastarasis jokių išvadų iš teistumų nepadarė, yra linkęs nusikalsti, nesistengia keisti nusikalstamo gyvenimo būdo, stoti į dorą ir sąžiningą kelią. Įvertinus nurodytas aplinkybes, manytina, kad bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu gali būti pasiekti tik skiriant jam už padarytą nusikalstamą veiką griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį - laisvės atėmimą. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į nusikalstamos veikos pasekmes – nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas, padaryta žala, kuri neatlyginta. Įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą kaltinamajam, atsižvelgiant į tai, kad kaltu prisipažino, gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, jo veiksmais nukentėjusiajam buvo sukeltas tik fizinis skausmas, už nusikaltimo padarymą tikslinga skirti realią laisvės atėmimo bausmę minimalaus dydžio.

Baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 straipsnio numatyta tvarka, kaltinamasis prisipažino esą kaltas dėl jam inkriminuotų veikų. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ straipsnio nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Taikyti kaltinamajam BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, nei teisinio, nei faktinio pagrindo nėra, taip pat nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas.

BK 50 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Konkrečią bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. M. P. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, teisiamas penktą kartą, pasižymi agresyviu, smurtiniu elgesiu, todėl bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 250,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 300,00 eurų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš kaltinamojo M. P. (3 tomas, b. l. 135-136), motyvuodamas, jog M. P. jam sukėlė fizinį skausmą, dėl skausmo dešinėje rankoje negalėjo kelias dienas dirbti, pakelti sunkesnių daiktų. Po įvykio buvo atsiradęs baimės jausmas, nepasitikėjimas žmonėmis. Teismo posėdžio metu nurodė, jog civilinį ieškinį 250,00 eurų neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti iš tik iš kaltinamojo M. P., kadangi S. D. jam atlygino tiek turtinę, tiek neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas. Kaltinamasis iš esmės su civiliniu ieškiniu sutiko, tačiau nurodė, prašomas neturtinės žalos dydis yra per didelis, nes jis sudavė nukentėjusiajam tik du kartus su šluota, sukėlė nukentėjusiajam tik fizinį skausmą, nedirba, prižiūri močiutę, jokių pajamų negauna.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.

Teismui nustačius, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė nepatogumus, fizinį skausmą, spręstina, jog nukentėjusysis turi teisę į patirtos neturtinės žalos atlyginimą. Bet koks trauminis poveikis žmogaus kūne yra skausmingas ir sukelia fizinį skausmą, todėl nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Nustatyta, kad kaltinamasis M. P. niekur nedirba, negauna jokių pajamų, jo turtinė padėtis sunki, išlaikytinių neturi. Jo veiksmais nukentėjusiajam buvo sukeltas tik fizinis skausmas, suduota buvo du kartus, atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kaltinamojo šeiminę, turtinę padėtį, neturtinė žala E. P. mažintina iki 100 Eur. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas. Kitoje dalyje E. P. civilinis ieškinys atmestinas.

Byloje yra pateiktas prašymas nukentėjusiojo dėl advokato išlaidų apmokėjimo 300 Eur sumoje (3 t., b. l. 136). Bylos duomenimis nustatyta, kad advokatas Sigitas Štaraitis atstovavo nukentėjusįjį ikiteisminio tyrimo metu, atstovavo teisme parengė ir teismui pateikė civilinį ieškinį. Patvirtino, jog kaltinamasis S. D. jam bylinėjimosi išlaidas atlygino. Įvertinus virš paminėtų aplinkybių visetą, nukentėjusiojo prašymas dėl advokato išlaidų apmokėjimo yra tenkinamas.

Dėl kitų procesinių klausimų

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Kaltinamasis M. P. nuo 2019 m. birželio 2 d. 4.40 val. iki 2019 m. birželio 2 d. 17.10 val. (1 para), buvo laikinai sulaikytas. (2 t., b. l. 6, 8)

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: pagalys, saugomas Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje. Nuosprendžiui įsiteisėjus, pagalį, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankį (72 straipsnio 2 dalis) ir sunaikinti kaip menkavertį daiktą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas), (2 tomas, b. l. 56-58).

M. P. 2019 m. birželio 2 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 tomas, b. l. 65-66) - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

S. D. 2019 m. birželio 28 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 tomas, b. l. 44-45) - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu, ir 307 straipsnio 5 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,

nusprendžia:

S. D., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsniu, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti S. D.: jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3 dalis). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis).

S. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. P. faktinio sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. birželio 2 d. 4.40 val. iki 2019 m. birželio 2 d. 17.10 val. (1 para).

M. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Priteisti iš M. P., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. P. 100,00 eurų (vieną šimtą eurų 00 centų) neturtinės žalos atlyginimo ir 300,00 (trys šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atmesti.

Pagalį, saugomą Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankį ir sunaikinti kaip menkavertį daiktą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Henryta Gerdvilė