- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-31
- Bylos Nr.
- 2S-468-590/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Kategorijos
- 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens skolininkės ir įkeisto daikto savininkės R. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) AB SEB banko pareiškimą suinteresuotiems asmenims skolininkams ir įkeisto daikto savininkams M. Š. ir R. Š. dėl priverstinio skolos išieškojimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Š., užtikrindamas iki 2024-09-02 gauto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120040014753., 2004-09-17 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė AB Vilniaus bankui (pavadinimas pakeistas į AB SEB bankas) skolininkui ir sutuoktinei R. Š. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 71,00 kv. m. ploto butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-13 nutartimi Nr. 1133/2012 minėtas įkeistas nekilnojamasis daiktas buvo areštuotas. Skolininkas buvo įspėtas, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Tačiau skolininkas mokėjimų nevykdė, su kreditoriumi nebendradarbiavo. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuriame nurodė, jog hipoteka užtikrinta prievolė – 2004-09-03 kredito sutartis Nr. 0350418011712-34, - yra nevykdoma. Skolą sudaro: 25 564,60 Lt negrąžinto kredito, 1 460,87 Lt nesumokėtų palūkanų, 777,12 Lt delspinigių, iš viso: 27 802,59 Lt bei 139,20 Lt žyminio mokesčio išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2012-05-28 nutartimi nutarė išieškoti iš skolininko M. Š. AB SEB banko naudai skolą: 25 564,60 Lt negrąžinto kredito, 1 460,87 Lt nesumokėtų palūkanų, 777,12 Lt delspinigių, iš viso: 27 802,59 Lt bei 139,20 Lt žyminio mokesčio išlaidų, taip pat 5 proc. įstatyminių palūkanų nuo negrąžintos sumos, skaičiuojant nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t. y. nuo 2012-05-07 iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą; taip pat teismas nutarė priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą M. Š. ir R. Š. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 71,00 kv. m. ploto butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkė ir įkeisto daikto savininkė R. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012-05-28 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus AB SEB banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo atmesti. Nurodo, kad teismas, priimdamas nutartį tik formaliai pasisakė, jog 2004-09-03 kredito sutartis Nr. 0350418011712-34 nevykdoma. Tačiau apeliantei nežinoma, jog 2004-09-03 kredito sutartis Nr. 0350418011712-34 buvo nutraukta ir kreditorius įgijo teisę reikalauti grąžinti visą likusią nepadengto kredito dalį, kai pradelsti mokėjimai sudaro tik labai mažą negrąžinto kredito dalį. Pažymi, jog jeigu 2004-09-03 kredito sutartis Nr. 0350418011712-34 buvo nutraukta, teismas, priimdamas nutartį nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika ir neįvertino, ar toks vienašališkas nutraukimas atitinka sąžiningumo, protingumo kriterijus bei nepažeidė skolininko ir/ar daikto savininko interesų, atsižvelgiant, kad sudaryta kredito sutartis priskirtina vartojimo sutarčiai, ir jai taikytini CK 6.188 str. įtvirtinti sąžiningumo kriterijai. Nurodo, kad teismas, priimdamas nutartį, neįvertino, kad turto pardavimas iš varžytinių pažeis ne tik apeliantės kaip dalies turto savininkės interesus, bet ir dviejų mažamečių vaikų interesus. Pažymi, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad skolininkas po 2012-03-13 nutarties Nr. 1133/2012 nevykdė mokėjimų. Apeliantė, kaip buto dalies savininkė, pavedimu įvykdė šiuos mokėjimus: 2012 m. gegužės mėnesį 500 Lt dydžio mokėjimą, 2012-06-20 – 2 000 Lt dydžio mokėjimą. Taip pat nurodo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-13 nutartis Nr. 1133/2012 nebuvo ir negalėjo būti įteikta M. Š., nes jis nuo 2012 m. vasario mėnesio dirba Norvegijoje ir tuo metu jo Lietuvoje nebuvo. Taip pat 2012-03-13 nutartis Nr. 1133/2012 nebuvo įteikta ir apeliantei, kaip įkeisto daikto savininkei, nors to imperatyviai reikalauja CPK 558 str. 1 d.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius AB SEB bankas prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012-05-28 nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog skolininkai savo pradelstų mokėjimų bankui nepadengia nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio. 2011 metais (spalio mėnesį) skolininkai bankui sumokėjo 200 Lt, nors pagal grafiką turėjo mokėti kas mėnesį (dalinis paskolos grąžinimas, palūkanų ir netesybų mokėjimas). Tik nutraukus kredito sutartį, skolininkai 2012-05-02 bankui sumokėjo 500 Lt, o 2012-06-20 – 2000 Lt, t. y. jau po skundžiamos teismo nutarties priėmimo. Tačiau net ir nutraukus sutartį, pareiga vykdyti prievolę išlieka (šiuo atveju prievolė – padengti visą įsiskolinimą). Pažymi, jog apeliantė kalba apie pirmosios instancijos teismo 2012-03-13 nutartį, kuri jos teigimu, nebuvo įteikta M. Š.. Skundžiamojoje nutartyje teismas nurodė, kad M. Š. nutartis įteikta 2012-03-16 asmeniškai. Kadangi nutartis jam įteikta, laikytina, kad minėtas procesinis dokumentas tinkamai įteiktas ir jo sutuoktinei (CPK 123 str. 3 d.). 2012-03-13 nutartis nebuvo skundžiama, o taip pat nebuvo prašoma pratęsti jos apskundimo terminą, todėl ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Taip pat nurodo, kad apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismas, priimdamas nutartį, neįvertino, kad turto pardavimas iš varžytinių pažeis ne tik jos, bet ir jos mažamečių vaikų interesus. Pažymėtina, kad teismas tokio vertinimo ir neprivalėjo atlikti. Apeliantė, kaip įkeisto daikto savininkė, yra įsipareigojusi neapsunkinti galimybės kreditoriui gauti reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto vertės, jei skolininkai bankui savo prievolių neįvykdys. Vaikų teises į vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas privalo užtikrinti vaikų tėvai. Be to, apeliantė savo noru ir gera valia suvaržė savo teises į įkeičiamą daiktą, tuo užtikrindama savo prievolės kreditoriui įvykdymą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Kadangi pirmosios instancijos teismas klausimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto sprendė pagal proceso (Civilinio proceso kodekso) ir materialiosios teisės (Civilinio kodekso) normas, galiojusias iki 2012-07-01, apeliacine tvarka nagrinėjant atskirąjį skundą, taikomos procesinio sprendimo priėmimo metu galiojusios proceso ir materialiosios teisės normos, reglamentavusios priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūras.
Pagal CPK 442 straipsnio 11 punktą, bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šių bylų (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje.
CPK 558 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinta, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti.
Kaip matyti iš byloje esančio įteikimo pranešimo, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012-03-13 nutartis M. Š. ir R. Š. įteikta asmeniškai 2012-03-16 (b. l. 36). Šis byloje esantis įrodymas paneigia apeliantės argumentus, jog nei jai, nei jos sutuoktiniui skolininkui M. Š. teismo 2012-03-13 nutartis nebuvo įteikta. Pažymėtina, jog nei skolininkas M. Š., nei įkeisto turto savininkė R. Š. neįvykdė minėtoje 2012-03-13 nutartyje nurodyto raginimo grąžinti skolą kreditoriui per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos. Kreditorius su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo kreipėsi į teismą CPK 558 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir terminais. Taigi, formaliosios hipotekos procedūros nebuvo pažeistos.
Kita vertus, priimant sprendimą dėl išieškojimo nukreipimo į hipotekos sandoriu įkeistą ir areštuotą turtą, taip pat turi būti nagrinėjama kita aplinkybė – ar buvo galimas kredito sutarties nutraukimas. Nagrinėjamu atveju, kredito sutartis sudaryta tarp kreditoriaus – banko iš vienos pusės ir kredito gavėjo – skolininko M. Š., kuris yra fizinis asmuo, iš kitos pusės (b. l. 10-12). Kaip matyti, skolininkui buvo suteikta kredito suma – 32 300 Lt, o kredito sutarties specialiosios dalies 2.1. punkte numatyta suteikto kredito paskirtis: buto įsigijimas (b. l. 10). Dėl tokių sąlygų buvimo apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skolininkas kreditą ėmė vartojimui, taigi yra pagrindas konstatuoti, jog tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai ir sutartis laikytina vartojimo sutartimi. Atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai, hipotekos bylą nagrinėjantis teisėjas privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turi pareigą ir teisę veikti ex officio, kai to reikalauja viešojo intereso apsauga, ir nepasiriboti tik formalių veiksmų atlikimu.
Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog kreditorius AB SEB bankas pagrįstai vienašališkai nutraukė kredito sutartį, remdamasis kredito sutarties 5.2 punktu, CK 6.217 str., 6.218 str., nes skolininkas nevykdė sąlygų, numatytų kredito sutartyje – paskolą grąžinti dalimis ir nustatytais terminais, t. y. dėl esminio sutarties pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija.
Teismas atkreipia dėmesį, kad 2004-09-03 kredito sutarties Nr. 0350418011712-34 nutraukimo dieną, 2012-01-18, jos terminas nebuvo suėjęs – iki termino pabaigos, 2024-09-02, buvo likę daugiau kaip dvylika metų. Sutartis nutraukta ir pareiškimas dėl išieškojimo paduotas tuo pagrindu, kad skolininkų įsiskolinimas bankui 2011-11-28 buvo 2 535,80 Lt (b. l. 13), tuo tarpu visa kredito suma buvo 32 300 Lt. Taigi, skolininko įsiskolinimas buvo beveik 13 kartų mažesnis nei visa kredito suma. Atsižvelgiant į tai, kad įsiskolinimas kreditoriui buvo beveik 13 kartų mažesnis nei visa kredito suma, darytina išvada, kad skolininkų neįvykdyta prievolė sudarė nedidelę sutartinių prievolių dalį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju tokios nedidelės kredito dalies negrąžinimas sutartyje nustatytu terminu nelaikytinas esminiu pažeidimu, o vienašališkas kredito sutarties nutraukimas, esant minėtam pažeidimui laikytinas skolininko – vartotojo atžvilgiu nesąžiningu. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas pakartotinį kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo prieš terminą privalėjo atmesti.
Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantė, nors ir pavėluotai, tačiau sumokėjo 2 500 Lt (2012-05-02 – 500 Lt, 2012-06-20 – 2 000 Lt), t. y. savanoriškai padengė beveik visą banko 2011-11-28 pranešime (b. l. 13) nurodytą įsiskolinimą, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo 2012-05-28 nutartis, kuria nutarta išieškoti visą įsiskolinimą iš įkeisto turto ir parduoti įkeistą turtą iš varžytynių, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, o nutarties įvykdymo pasekmės būtų neproporcingos padarytam pažeidimui.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo hipotekos skyriaus 2012-05-28 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus AB SEB banko pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo prieš terminą atmesti (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus AB SEB banko pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo prieš terminą atmesti.