- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-05-24
- Bylos Nr.
- 2A-1113-601/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03748-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pran.), Rūta Palubinskaitė, Albinas Čeplinskas
- Ieškovas
- Z. M.
- Atsakovas
- Marijampolės miesto tarybai
- Trečiasis asmuo
- N. M., G. M.
- Advokatai
- Stanislova Staniukynienė
- Kategorijos
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Albino Čeplinsko, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Stanislovai Staniukynienei, atsakovo atstovei Jolantai Petrušauskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-46-570/2011 pagal ieškovės Z. M. ieškinį atsakovui Marijampolės miesto tarybai ir tretiesiems asmenims N. M., G. M. dėl pažeistų teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Z. M. prašė teismo pripažinti, kad ji turi teisę pagal Butų privatizavimo įstatymą privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendime nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovei ir jos šeimai buvo suteiktas Marijampolės valstybinio verpimo fabriko (šiuo metu AB „Vernitas“ profsąjungos komiteto posėdžio 1992-04-16 protokolu Nr. 47 (b. l. 6-9) ir 1992-11-11 Marijampolės miesto valdybos potvarkiu Nr. 740 (b. l. 50,51). Nuo 1992 m. ieškovė šiame bute gyveno su sutuoktiniu K. M. ir vaikais N. M. bei G. M. (M.) 1994-03-04 buvo sudaryta šio buto nuomos sutartis (b. l. 28-30). 1998-12-31 ginčo butą nuosavybės teise perėmė Marijampolės savivaldybė, su kuria, atstovaujant UAB „Marijampolės būtų ūkis“, 2003-01-21 ieškovė sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (b. l. 31-34). Taigi, ieškovė ginčo butu naudojasi nuomos pagrindu, ji yra buto pagrindinė nuomininkė, ir iki 1989-11-03 nuolat gyveno Lietuvos Respublikoje, kitos gyvenamosios patalpos nėra privatizavusi (b. l. 20, 21), todėl teismas laikė, jog ji yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 str.). Teismas nurodė, jog sprendžiant klausimą, ar ieškovė galiojant Butų privatizavimo įstatymui nustatyta tvarka pasinaudojo teise privatizuoti butą, atlikdama veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, būtina nustatyti, ar ji laiku pateikė pareiškimą privatizuoti ginčo butą, tik jo privatizuoti negalėjo dėl susiklosčiusių individualių aplinkybių. Kaip matyti iš butų privatizavimą pradėjusio vykdyti AB „Vernitas“ ir vėliau privatizavimą vykdžiusio UAB „Marijampolės butų ūkis“ pateiktų pažymų (b.l. 78, 90), jokie ieškovės prašymai dėl buto privatizavimo, susitarimas kieno vardu privatizuoti butą ir kiti dokumentai nerasti. Duomenų, kad jie dingę ar UAB „Marijampolės butų ūkis“ ir Marijampolės savivaldybei buvo neperduoti, byloje nėra. Teismas sprendė, kad duomenų, kad ieškovė laiku būtų pateikusi prašymą butą privatizuoti ir sudariusi su sutuoktiniu K. M. susitarimą kieno vardu butas bus privatizuotas, nėra. Byloje yra ginčo buto techninės apskaitos bylos nuorašas (b. l. 16-21, 73) ir jo pagrindu 1994-04-27 sudarytas buto įkainojimo aktas, kuriame nurodyta, kiek už butą ieškovė turėtų sumokėti, tačiau kaip pati ieškovė patvirtino, nustatytu terminu įmokų nesumokėjo. Todėl teismas laikė, kad buto inventorizacinė byla ir jos pagrindu sudarytas įkainojimo aktas nėra pakankami įrodymai, kad būtų galima daryti išvadą, jog ieškovė laiku pateikė prašymą privatizuoti butą ir atitinkamoms institucijoms pateikė pilnamečių asmenų susitarimą dėl buto įsigijimo savo vardu. Be to, inventorizacines bylas buvo galima pasidaryti ir kitais tikslais (nebūtinai siekiant lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą), o 1994 m. paruoštas buto įkainojimo aktas (b. l. 73), sudarytas buto kainos nustatymo tikslu, liko neįgyvendintas, t.y. jame nurodytos vienkartinės išmokos į valstybės biudžetą nesumokėtos, todėl daryti prielaidas, kad jis buvo sudarytas jau esant ieškovės prašymui ir susitarimui privatizuoti patalpas, tikrai nėra pagrindo. Ieškovės pakviestos liudytojos šios aplinkybės taip pat nepatvirtino. Teismas sprendė, kad nors ieškovė ir ginčo butas atitiko Butų privatizavimo įstatyme nurodytus kriterijus, tačiau ieškovė iki 1998-07-01 nesikreipė į instituciją, įpareigotą spręsti butų privatizavimo klausimus ir neišreiškė kaip to reikalavo įstatymas savo valios įsigyti nuosavybėn nuomojamas gyvenamąsias patalpas, todėl jai negali būti suteikiama teisė pagal Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymą privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalas, esančias (duomenys neskelbtini), (Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 p.). Kadangi ieškinį atmetė, teismas iš ieškovės valstybei priteisė 16,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-02-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą - pripažinti, jog ieškovė turi teisę jos nuomojamą butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą. Motyvuose nurodo:
1) butų privatizavimo įstatymui 1998-07-01 netekus galios, šio įstatymo pagrindu pradėtas ir nebaigtas privatizavimo procedūras galimai užbaigti pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 p.;
2) nepagrįsta teismo išvada, jog ieškovė įstatymu nustatytu laiku nesikreipė į instituciją, įpareigotą spręsti butų privatizavimo klausimus ir nepareiškė savo valios įsigyti nuosavybėn nuomojamas patalpas, kadangi byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais (buto technikos apskaitos bylos, buto įkainojimo akto bei liudytojų I. B., L. M. parodymų bei atsakovo atstovės paaiškinimų, jog jeigu yra įkainojimo aktas, tai ieškovė turėjo būti pradėjusi buto privatizavimo procedūrą) nustatytos visos būtinos buto privatizavimo sąlygos (LAT 2009-0921 nutartis c. b. Nr. 3K-3344/2009).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Marijampolės savivaldybės meras prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Motyvuose nurodo:
1) ginčo butą Marijampolės savivaldybė valdo nuosavybės teise;
2) pasibaigus butų privatizavimui, UAB „Marijampolės butų ūkis“ 1997 m. ir 2007 m. Marijampolės savivaldybei perdavė asmenų neužbaigusių privatizavimo procedūrų sąrašus ir su tuo susijusius dokumentus, tačiau apeliantė į juos įtraukta nebuvo;
Atsiliepimas
3) nepagrįstai apeliantė remiasi Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 p., kadangi minėta norma neleidžia pradėti butų privatizavimo procedūros, o ieškovė kaip buto privatizavimo subjektas, neatliko jokių veiksmų būtinų butui privatizuoti, ji neįgijo teisės privatizuoti butą pagal galiojusį Butų privatizavimo įstatymą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė patenkinti apeliacinį skundą, o atsakovo atstovė prašė atmesti apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyta, kad butas, esantis Kauno g. 39-29 Marijampolės m. (toliau – ginčo butas), ieškovei ir jos šeimai buvo suteiktas Marijampolės valstybinio verpimo fabriko (šiuo metu AB “Vernitas” profsąjungos komiteto posėdžio 1992-04-16 protokolu Nr. 47 (b .l. 6-9) ir 1992-11-11 Marijampolės miesto valdybos potvarkiu Nr. 740 (b. l. 50, 51). Nuo 1992 m. ieškovė šiame bute gyveno su sutuoktiniu K. M. ir vaikais N. M. bei G. M. (M.). 1994-03-04 buvo sudaryta šio buto nuomos sutartis (b. l. 28-30). 1998-12-31 ginčo butą nuosavybės teise perėmė Marijampolės savivaldybė, su kuria, atstovaujant UAB „Marijampolės būtų ūkis“, 2003-01-21 ieškovė sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (b. l. 31-34).
Byloje kilo ginčas, ar ieškovė įstatymo nustatyta tvarka išreiškė savo valią privatizuoti ginčo butą, t. y. pateikė pareiškimą privatizuoti butą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų privatizavimas, kurio teisinė pasekmė – fizinių asmenų įgyta nuosavybės teisė į gyvenamąsias patalpas, yra ne vienkartinis aktas, o tam tikras procesas, užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą; tai lemia teisinių santykių, susiklostančių dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, sudėtingumą ir specifiką; teismo pareiga sprendžiant šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo – aiškinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, bet atsižvelgiant į butų privatizavimą reglamentuojančių įstatymų pagrindinį tikslą – suteikti nuolatiniams gyventojams galimybę vieną kartą lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.) Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad bylose dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo visada turi būti atkreipiamas dėmesys į tai, jog ginčai iš esmės vyksta dėl socialiai aktualios asmenų teisės – teisės į būstą pažeidimo, bet ne dėl privatizavimo normų apskritai aiškinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad, sprendžiant dėl ieškovo teisės privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, reikia nustatyti visas šiame įstatyme įtvirtintas tokio privatizavimo sąlygas: 1) ieškovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 str.); 2) nurodytas butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2 str., 3 str.); 3) ieškovas, kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo bei atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė yra tinkamas subjektas privatizuoti nuomojamą gyvenamąją patalpą, taip pat kad ši gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektas (tą nustatė pirmosios instancijos teismas, to neginčija ir atsakovas), tačiau kyla ginčas, dėl to, ar ieškovė pasinaudojo teise privatizuoti ginčo butą lengvatine tvarka Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu, pateikdama prašymą jį privatizuoti.
Ieškovė nurodo, kad 1993 m. rudenį pateikė prašymą (kartu ir susitarimą su vyru butą pirkti jos vardu), kuris nėra išlikęs, Marijampolės valstybinio verpimo fabriko administracijai leisti privatizuoti ginčo butą. Tuo tikslu buvo padaryta ginčo buto inventorizacinė byla (b. l. 16-21), už kurią ji apmokėjo ir 1994 m. balandžio 27 d. surašytas ginčo buto įkainojimo aktas, kuriame pirkėju nurodyta ieškovė (b. l. 73).
Lietuvos Respublikos CPK 78 str. numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus <...>. CPK 185 str. numatyta, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis CPK 185 str. suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Be to vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, kad nėra išlikęs ieškovės prašymas privatizuoti ginčo butą bei sutuoktinių susitarimas kieno vardu tai bus daroma, nėra besąlygiškas pagrindas ieškiniui atmesti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės pateikti įrodymai: 1) ieškovės paaiškinimas, jog ji 1993 m. pateikė pareiškimą dėl buto privatizavimo, 2) padaryta ginčo buto inventorizacijos byla, 3) surašytas ginčo buto įkainojimo aktas, 4) liudytojos L. M. parodymai, kurie patvirtina, kad ji kartu su ieškove tvarkėsi dokumentus, kartu rašė prašymą, 5) liudytojos I. B. (surašiusi ginčo buto įkainavimo aktą) parodymai, kurie patvirtina, kad prašymas buvo, jeigu buvo surašytas ginčo buto įkainavimo aktas, priešingu atveju nebūtų surašytas ginčo buto įkainavimo aktas, 6) atsakovo atstovės paaiškinimas, jog name, kuriame yra ieškovės ginčo butas, buvo ir daugiau asmenų, kurių prašymai privatizuoti butą neišlikę, tačiau teisminiu keliu jie nusistatė galimybę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, - yra pakankami daryti išvadai, kad Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu ieškovė padavė pareiškimą ir pradėjo įgyvendinti teisę privatizuoti ginčo butą. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes ir jos pateiktus įrodymus, duomenų, jog ginčo buto privatizavimo procedūra nebuvo baigta dėl ieškovės kaltės nėra, todėl yra pagrindas pripažinti ieškovės teisę privatizuoti ginčo patalpas lengvatinėmis sąlygomis.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas - ieškinį patenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Apeliacinį skundą patenkinus, iš atsakovo apeliantei (ieškovei) priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.), kurias sudaro ieškovės sumokėti žyminiai mokesčiai, t. y. 268 Lt (b. l. 5, 38, 100). Ieškinį patenkinus, bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 88 str., 96 str.), kurias sudaro 31,70 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str.,
nusprendžia:
Apeliacinį skundą patenkinti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti.
Pripažinti ieškovei Z. M., a. k. (duomenys neskelbtini) teisę privatizuoti nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotą (įrašo Nr. 70/48285) Marijampolės savivaldybės tarybos vardu, pagal Butų privatizavimo įstatymą.
Priteisti iš atsakovo Marijampolės savivaldybės ieškovei Z. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 268 Lt (du šimtus šešiasdešimt aštuonis litus) turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo Marijampolės savivaldybės 31,70 Lt (trisdešimt vieną litą 70 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.