Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos L. Š. atstovo advokato Aleksander Višnevski apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo, kuriuo nepatenkintas L. Š. skundas ir paliktas galioti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vyriausiosios valstybinės inspektorės N. V. 2012-04-18 nutarimas, kuriuo L. Š. nubausta pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 91 str. 3 000 (trijų tūkstančių) Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vyriausiosios valstybinės inspektorės N. V. 2012-04-18 nutarimu L. Š. nubausta už tai, kad, kaip 2012-01-09 užfiksavo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau - Institucija) Vilniaus teritorinio padalinio inspektorė, pastato adresu Klaipėdos g. 3, Vilniuje, kurį nuosavybės teise valdo L. Š. firma „Voro spąstai“, pirmajame aukšte ir rūsyje vykdomi remonto darbai. Pirmo aukšto patalpose sienos ruošiamos dažymui, o rūsio patalpose ardoma akmenų siena. Darbai vykdyti, neturint projekto bei statybą leidžiančio dokumento. Patikrinimo metu patalpose darbams vadovavo L. K., prisistatęs šias patalpas besinuomojančios įmonės UAB „S“ (duomenys pakeisti) atstovu, kuriam 2012-01-10 surašytas reikalavimas Nr. RV-1, nurodantis stabdyti savavališkai vykdomus darbus. Patalpos buvo apžiūrėtos dar kelis kartus ir po 2012-01-13 patikrinimo, kurio metu Departamento Vilniaus teritorinio padalinio atstovai neįleisti į vidų, tačiau, darbams toliau vykstant, 2012-01-20 surašytas reikalavimas Nr. RV-03, kuriuo pareikalauta nuosavybės teise valdančios L. Š. firmos „Voro spąstai“ sustabdyti patalpose Klaipėdos g. 3, Vilniuje vykdomus tvarkybos darbus. Tačiau reikalavimo nebuvo laikomasi, darbai vykdyti toliau. Minėtas pastatas įrašytas į Kultūros vertybių registrą kaip Miesto gynybinių įtvirtinimų liekanų vartų gynybinės sienos liekanos (unikalus kodas 25156). Ši kultūros paveldo vertybė LR kultūros ministro 2005-04-29 įsakymu Nr. IV-190 (Valstybės žinios, 2005 Nr.58-2034) paskelbta valstybės saugoma viešajam pažinimui ir naudojimui. Be to, pastatas Klaipėdos g.3, Vilniuje patenka į kultūros paminklo - Vilniaus senamiestis (unikalus kodas Kultūros vertybių registre -16073) teritoriją, 28 kvartalą.

Vykdant tvarkybos darbus pastate Klaipėdos g.3, Vilniuje, neturint parengto projekto bei statybą leidžiančio dokumento, pažeistas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 str. 1 dalies 1 ir 2 punktai, kurie nurodo, kad kultūros paveldo objekto tvarkyba atliekama pagal tokiam objektui nustatytus paveldosaugos reikalavimus bei pagal kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų reglamentus (STR), patvirtintus aplinkos ir kultūros ministrų. STR1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo „Atvejai, kada yra privalomi rašytiniai pritarimai statinio projektui“ 2.1 punktas nurodo, kad rašytiniai pritarimai paprastojo remonto projektui privalomi, atliekant kultūros paveldo statinio paprastąjį remontą. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 str. 2 dalis nurodo, kad tvarkybos projektas rengiamas, remiantis Kultūros vertybių registro duomenimis, prieš projektavimą būtinų atlikti tyrimų išvadomis. Pastate Klaipėdos g.3, Vilniuje tvarkybos darbus vykdę asmenys nepateikė tyrimų išvadų, projekto ir statybą leidžiančio dokumento. Tokiais veiksmais L. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 91 str.

Be to, apeliaciniame skunde pažymima, jog Institucija bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad patalpų savininkė ką nors žinojo apie atliekamą jų remontą ir dalyvavo, jį atliekant. Nurodo, kad, neatlikusi jokių darbų, L. Š. negalėjo būti už tai traukiama administracinėn atsakomybėn.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog L. Š. padarė jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad Institucijos inspektorė 2012-01-09 užfiksavo, jog pastato Klaipėdos g. 3, pirmajame aukšte ir rūsyje vykdomi remonto darbai. Pirmo aukšto patalpose sienos ruošiamos dažymui, o rūsio patalpose ardoma akmenų siena. Darbai vykdyti, neturint projekto bei statybą leidžiančio dokumento, t.y. L. Š. pažeidė LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto reikalavimus, už ką numatyta atsakomybė pagal ATPK 91 str. (b.l. 2).

ATPK 91 įtvirtinta administracinė atsakomybė už Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ar Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pažeidimą. Ši norma yra blanketinė. LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai numato, kad kultūros paveldo objekto tvarkyba atliekama pagal tokiam objektui nustatytus paveldosaugos reikalavimus bei pagal kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų reglamentus (statybos techninius reglamentus), patvirtintus aplinkos ir kultūros ministrų.

Byloje nustatyta, jog L. Š. yra individualios įmonės „V“ (duomenys pakeisti) direktorė. Komercinės patalpos, esančios adresu Klaipėdos g. 3, Vilniuje, kurios nuosavybės teise priklauso individualiai įmonei „Voro spąstai“, yra pastate, kuris 2000 m. liepos 3 d. Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus įsakymu Nr. Į-191 įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą kaip Vilniaus gynybinės sienos dalies liekanos, 2005 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-190 pripažintas saugomu valstybės kartu su Vilniaus gynybinės sienos kompleksu, be to, patenka į kultūros paminklo – Vilniaus senamiesčio teritoriją (28 kvartalas).

2010 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-826 patvirtintame Statybos techninio reglamente STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 2 str. 2.1. p. nustatyta, jog rašytiniai pritarimai paprastojo remonto projektui privalomi, atliekant kultūros paveldo statinio paprastąjį remontą, išskyrus atvejus, kai paprastojo remonto darbai atliekami pastato viduje ir nėra susiję su paveldosaugos reikalavimais. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 str. 2 d. nurodyta, kad tvarkybos projektas rengiamas remiantis Kultūros vertybių registro duomenimis, prieš projektavimą būtinų atlikti tyrimų išvadomis.

Iš 2012-01-09 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto matyti, jog pastate Klaipėdos g. 3, Vilniuje, pirmajame aukšte vykdomi paprastojo remonto darbai: dalis sienų apdengta gipso kartono plokštėmis, lubose esamam ventiliacijos vamzdynui uždengti, keičiamos pakabinamos lubos; silikatinių plytų pertvaroje išpjauta durų anga; rūsyje bandant nuimti cemento ir aliejinių dažų sluoksnį, nuo esančių atsikišusių akmenų sienos nubyrėjo dalis įmūrytų smulkių akmenų. Patalpų nuomininkas jokių dokumentų, patvirtinančių atliekamų darbų legalumą, neturėjo (b.l.5-8).

Pritartina apylinkės teismo išvadai, kad faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu nustatyta, jog pastate, adresu Klaipėdos g. 3, Vilniuje, t.y. kultūros paveldo objekte, buvo atliekami paprastojo remonto darbai, neturint tyrimų išvadų, projekto bei statybą leidžiančio dokumento, nors Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento 28 kvartalo detalizuotas tvarkymo ir naudojimo režimo bendrųjų reikalavimų 5 punktas nustato, kad prieš pradedant pastatų remonto ir rekonstravimo darbus, būtina atlikti esamos būklės fiksavimo ir natūros tyrimo darbus. Tuo buvo pažeisti LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad patalpoje Klaipėdos g. 3, Vilnius buvo atliekamas paprastas vidaus remontas, kuriam nereikalingi leidimai. Šis skundo argumentas nepagrįstas.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų, visas minimas pastatas yra įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą kaip Vilniaus gynybinės sienos dalies liekanos, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog pastato viduje atliekamas remontas, kurio metu buvo iš dalies neišsaugota atsikišusi akmenų siena, yra nesusijęs su paveldosaugos reikalavimais. Byloje tokių duomenų nėra pateikta, todėl, apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamu atveju Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (6 priedo) 2 str. 2.1. p. numatyta išimtis, kuria remiasi apeliantas, negali būti taikoma.

Nors byloje esančiame Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte 2012-01-11 d. Nr. FAK-91 (b.l.27-28), nustačius, jog L. Š. firmai „Voro spąstai“ priklausančiose patalpose Klaipėdos g.3, Vilniuje nuomininkas L. K. vykdo paprastojo remonto darbus, tame tarpe rūsyje vietoje išbyrėjusių rūsio sienų fragmentų (atskirų riedulių) planuojama atstatyti (primūryti) naujais akmenimis, konstatuota, kad savavališka statyba nenustatyta, o vykdomiems paprastojo remonto darbams rašytiniai pritarimai statinio projektui neprivalomi, šis aktas nepaneigia aplinkybės, kad minimose patalpose buvo atliekami darbai, nesilaikant Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatytos tvarkos. Be to, Statybos įstatymo 6 str. aiškiai nurodo, jog, rengiant statinio projektą, statant statinį, jį naudojant ir prižiūrint, be šio įstatymo, privaloma vadovautis kitais įstatymais, teisės aktais ir nustatyta tvarka patvirtintais normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, reglamentuojančiais nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugą

Apelianto skundo argumentas, kad L. Š. yra netinkamas nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo subjektas, nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 str. 39 d. nustatyta, kad valdytojas yra kultūros paveldo objekto ir kitų nekilnojamųjų daiktų, esančių pavienio ar kompleksinio objekto teritorijoje arba vietovėje, savininkas ar kitoks valdymo teisių turėtojas. Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo 14 str. 3 d. nustatyta, kad valdytojo pareiga yra rūpintis kultūros paveldo objekto išsaugojimu. Statybos įstatymo 28 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad sustabdyti savavališkai vykdomus darbus reikalaujama iš statytojo (užsakovo), jei jo nėra – iš statinio ar jo dalies savininko.

Iš bylos medžiagos matyti, jog tarp L. Š. individualios įmonės „V“ (duomenys pakeisti)“ bei UAB „S“ (duomenys pakeisti), atstovaujamos direktorės G. G., 2011 m. gruodžio 7 d. buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. K001 (b.l.67-69). Apygardos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ši sutartis Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritoriniam skyriui pateikta nebuvo, taip pat nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Departamentas negalėjo nustatyti patalpų valdytojo ar statytojo bei pareikšti jam atitinkamus reikalavimus ir teisingai traktavo, kad valdytojas, statytojas nėra žinomas. Konstatuotina, kad priešingai, nei teigiama skunde, administracinė atsakomybė pagrįstai taikyta L. Š., kaip L. Š. individualios įmonės „Voro spąstai“, kuriai nuosavybės teisėmis priklauso patalpa adresu Klaipėdos g.3, Vilniuje, direktorei, ir ji yra tinkamas subjektas ATPK 91 straipsnio prasme.

Nors L. Š. advokatas skunde nurodo, kad byloje nėra įrodymų, jog po 2012-01-20 surašyto reikalavimo Nr. RV-03 statybos darbai minimame objekte toliau būtų vykdomi, aplinkybė nepaneigia statybos darbų, savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, vykdymo fakto ir administracinės atsakomybės dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 91 str., taikymui teisinės reikšmės neturi.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad L. Š. kaltė, padarius ATPK 91 straipsnyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, veika kvalifikuota teisingai ir nuobauda, atsižvelgus į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizuota tinkamai.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio 2012-04-18 nutarimas Nr. ATV-04 ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-08-24 nutartis yra teisėti ir pagrįsti, juos naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą ir L. Š. advokato Aleksander Višnevski apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.