Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-02-08 · Administracinė byla Nr. eI-1011-426/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-08
Bylos Nr.
eI-1011-426/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rūta Miliuvienė, Egidija Puzinskaitė, Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
J. B.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1011-426/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03564-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 7.9.; 55.1.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Puzinskaitės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui Sergejui Milovui,atsakovo atstovei Eliai Blaškevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. B. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja pateikė skundą teismui, kuriuo prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Vilniaus skyrius) 2016-05-15 sprendimą Nr. (10.1)3-66450; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) 2016-08-04 sprendimą Nr. (6.5) I-4605; 3) įpareigoti Fondo valdybą priimti sprendimą – nutraukti valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimą iš J. B..

Pareiškėja skunde nurodė, jog Vilniaus skyrius 2014-03-06 sprendimu Nr. PE_SP4-33 jai nustatyta 9 270 Lt dydžio valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permoka, susidariusi nuo 1997-07-01 iki 2013-05-31.

Vilniaus skyriaus direktoriaus 2014-05-28 sprendimu Nr. 11-57-95 nuo 2014-06-01 minėtai permokai atlyginti iš senatvės pensijos kiekvieną mėnesį išskaičiuojama po 20 proc.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, jog 2016-03-25 kreipėsi į Vilniaus skyrių su 2016-03-11 prašymu priimti naują sprendimą dėl permokos išieškojimo nutraukimo. Paštu 2016-06-17 gavo Vilniaus skyriaus 2016-05-15 sprendimą, kuriuo prašymas atmestas. Fondo valdybos 2016-08-04 sprendimu skundas dėl Vilniaus skyriaus 2016-05-15 sprendimo panaikinimo taip pat buvo atmestas

Pareiškėja mano, kad Vilniaus skyriaus 2016-05-15 sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – nutraukti valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimą.

Pareiškėja aiškina, kad Valstybinė socialinio draudimo našlių pensija nuo 1997-07-01 paskirta už 1985-02-09 mirusį sutuoktinį A. B.. Tvirtina, kad ekonominė padėtis yra sunki.

Su Vilniaus skyriaus 2016-05-15 sprendimo dalimi, kurioje konstatuota, kad galiojančių teisės aktų prasme ekonominė padėtis nelaikytina sunkia pareiškėja sutiko ir šios sprendimo dalies neskundė. Pateikdama skundą Fondo valdybai pareiškėja pateikė naujų argumentų, patvirtinančių, kad 1997-07-31 besikreipdama su prašymu skirti valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją už 1985-02-09 mirusį vyrą A. B. nepranešė apie 1989-05-11 sudarytą santuoką su J. A. K., buvo sąžininga, nes tuo metu galioję įstatymai nenumatė apribojimų skirti našlių pensijas asmenims po sutuoktinių mirties dar kartą susituokusiems.

Fondo valdybos 2016-08-04 sprendime argumentų, susijusiu su (ne)sąžiningumu ir/ar kalte dėl susidariusios našlių pensijos permokos, nenagrinėjo, nes priėjo išvados, kad ginčija Vilniaus skyriaus direktoriaus 2014-05-28 sprendimą. Su tokia išvada pareiškėja nesitinka, nes prašė priimti naują sprendimą dėl našlių pensijos permokos išieškojimo nutraukimo ir nekėlė klausimo dėl Vilniaus skyriaus 2014-05-28 sprendimo teisėtumo, galiojimo ir išieškotos permokos grąžinimo.

Pareiškėja pažymi, kad tiek Vilniaus skyriaus 2014--0306 sprendime, tiek Vilniaus skyriaus 2014-05-28 sprendime nekonkretizuojama, kaip jos antroji santuoka galėjo daryti įtaką teisei nuo 1997-07-01 gauti našlių pensiją už 1985-02-09 mirusį pirmąjį sutuoktinį.

Pasak pareiškėjos, 1997-07-31 jai kreipiantis į Fondo valdybą su pareiškimu dėl našlių pensijos už 1985-02-09 mirusį pirmąjį sutuoktinį skyrimo, antrasis sutuoktinis taip pat jau buvo miręs (mirė 1993-02-09). Jos manymu, antroji santuoka negalėjo turėti įtakos teisei gauti našlių pensiją už pirmąjį vyrą.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad su A. B. susituokė 1957-12-14. Sutuoktinis 1985-02-09 mirė 1989-02-22 pareiškėjai sukako 55 metai, t. y. senatvės pensijos amžius. Pareiškėja įsitikinusi, kad kreipdamasi dėl našlės pensijos skyrimo ji pilnai atitiko Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. 2 d. 2 p. reikalavimus.

Pareiškėja mano, jog 2014 metais sprendžiant dėl tariamos našlių pensijos permokos nustatymo ir išieškojimo, jai negalėjo būti taikoma 1997-07-01 galiojusio Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45¹ str. 5 d. nuostata. Teisinis reguliavimas, draudžiantis skirti našlių pensiją asmeniui naujai susituokus, atsirado tik nuo 2006-12-12 priėmus Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. X-979.

Antrasis sutuoktinis mirė 1993-02-09, po beveik 4 metų bendros santuokos. Vyras mirties dienai buvo įgijęs reikiamą darbo stažą senatvės pensijai gauti. Tokiu būdu, pareiškėjos manymu, pagal aptartą Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 35 str. 2007-12-20 Nr. X-1393 redakciją nuo 2008-01-01 ji įgijo teisę į našlės pensiją, mirus antrajam sutuoktiniui. Šios aplinkybės, pareiškėjos nuomone, teikia pagrindą išvadai, kad galimai nesant teisinio pagrindo našlės pensija jai buvo skirta ir mokėta tik nuo 1997-07-01 iki 2007-12- 31. Nuo 2008-01-01 našlės pensija, nepaisant aplinkybės, jog skirta buvo dėl pirmojo vyro mirties, buvo mokėta esant įstatyminiam pagrindui tokią pensiją gauti už antrąjį vyrą.

Pareiškėja aiškina, kad, atsižvelgiant į tai, kad 2016-07-01 neišieškotos našlių pensijos permokos, kurios dydis buvo skaičiuojamas už 1997-07-01 - 2013-05-31, likutis sudaro tik 1 198,39 Eur, akivaizdu, jog per šį laikotarpį susidariusi permoka šiai dienai jau yra pilnai išieškota. Jos manymu, yra visos sąlygos priimti naują sprendimą - nutraukti valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimą.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus skyrius nesutinka su pareiškėjos skundu ir patikslintu skundu.

Atsiliepime atsakovas paaiškina, kad pareiškėja 1997-09-18 kreipėsi į VSDFV Vilniaus miesto skyriaus 2-ąjį pensijų ir pašalpų filialą dėl našlių pensijos skyrimo.

VSDFV Vilniaus miesto 2-asis pensijų filialas, išnagrinėjęs pareiškėjos pateiktus dokumentus, 1997-09-18 sprendimu paskyrė pareiškėjai našlių pensiją. Skirdamas pensiją, neturėjo pagrindo abejoti jos sąžiningumu bei pateiktų dokumentų ir pateiktos informacijos teisingumu.

Atsakovas, nustatęs 2013 metais keletą neteisėto našlių pensijų paskyrimo atvejų dėl pensijų gavėjų kaltės, siekdamas išvengti pensijų permokų, vadovaudamasis Nuostatų 63 p., atliko našlių pensijų paskyrimo teisėtumo patikrinimą. Išnagrinėjus J. B. našlių pensijos dokumentus ir jų duomenis sutikrinus su Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis apie civilinę būklę, 2013-08-19 nustatyta, kad pareiškėja 1997-07-31, pateikdama prašymą skirti našlių pensiją už 1985-02-09 mirusį sutuoktinį, pateikė duomenis, neatitinkančius tikrovės, t. y. nurodė, kad naujos santuokos nesudarė ir pateikė 1957-12-14 sudarytos santuokos su A. B. liudijimą, nors po sutuoktinio mirties 1989-05-11 sudarė naują santuoką su J. A. K..

Remdamasis tuo, kad pareiškėja, teikdama prašymą skirti našlių pensiją, patvirtino neteisingus (bet jai žinomus) duomenis, neva ji nebuvo sudariusi kitos santuokos, Vilniaus skyrius konstatavo, kad našlių pensijos permoka susidarė dėl išmokos gavėjo kaltės, todėl 2014-02-28 sprendimu nutraukė neteisėtai paskirtos našlių pensijos mokėjimą ir 2014-03-06 sprendimu nustatė 9 270,00 Lt dydžio našlių pensijos permoką.

Pareiškėja iki 2014-05-15 geranoriškai negrąžino našlių pensijos permokos ir neatvyko tartis dėl jos grąžinimo sąlygų, todėl Vilniaus skyriaus 2014-05-28 sprendimu nuo 2014-06-01 pradėtas vykdyti išieškojimas.

Motyvuojamoji dalis

Iš skunde ir patiksliname skunde pateiktų argumentų akivaizdu, jog ginčijamas teisėtumas ir pagrįstumas Vilniaus skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus 2014-03-06 sprendimo.

Pasak atsakovo, nustatytu terminu pareiškėja sprendimų neapskundė, nors apie juos buvo tinkamai informuota. Apie Vilniaus skyriaus sprendimus dėl 1997-07-01 – 2013-06-01 laikotarpiu neteisėtai gautos našlių pensijos permokos nustatymo pareiškėja sužinojo 2014-04-18, o dėl šios permokos išieškojimo - 2014 m. birželio mėnesį. Šiuose sprendimuose, pasak atsakovo, aiškiai ir išsamiai (suprantamai) nurodyta jų apskundimo tvarka. Todėl, kreipdamasi į Fondo valdybą su skundu tik 2016-06-29 pareiškėja ženkliai praleido terminą apskųsti Vilniaus skyriaus sprendimus.

Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėja pateikė neteisingą informaciją, nebuvo sąžininga, nes negalėjo nežinoti, jog po sutuoktinio mirties sudarė naują santuoką, neteko našlės statuso už mirusį A. B. ir teisės į našlių pensiją už jį.

Trečiojo suinteresuotojo asmens Fondo valdybos atsiliepime nurodyta, kad buvo gautas J. B. 2016-03-24 prašymas nutraukti vykdomą našlių pensijos permokos išieškojimą. Fondo valdyba, nustačiusi, kad pareiškėja neskundžia jokių Vilniaus skyriaus sprendimų ar veiksmų (neveikimo), o prašo priimti atitinkamą sprendimą dėl jos prašyme pateiktų aplinkybių, nusprendė, jog Fondo valdyboje, kaip privalomoje išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, šis prašymas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka negali būti nagrinėjamas, todėl prašymą persiuntė pagal kompetenciją nagrinėti Vilniaus skyriui, kartu atkreipdama pareiškėjos dėmesį, kad tokio paties turinio 2016-03-11 prašymą ji 2016-03-25 jau yra pateikusi ir Vilniaus skyriui ir kad į 2016-03-24 bei 2016-03-11 prašymus jai atsakys Vilniaus skyrius.

Fondo valdyba, konstatuodama, kad pareiškėjos pateiktų duomenų, patvirtinančių jos sunkią ekonominę (socialinę) padėtį, yra nepakankamai, Vilniaus skyriui pavedė surinkti išsamius duomenis apie pareiškėjos ekonominę (socialinę) padėtį ir, įvertinus pateiktus papildomus dokumentus, išnagrinėti prašymą iš esmės.

Vilniaus skyrius, vykdydamas Fondo valdybos 2016-04-07 pavedimą, pareiškėjos prašymu surinko dokumentus ir duomenis apie jos ekonominę (socialinę) padėtį ir, juos įvertinęs, išnagrinėjo pareiškėjos 2016-03-11 ir 2016-03-24 prašymus iš esmės. Atsakovas, įvertinęs surinktus dokumentus ir išanalizavęs pareiškėjos socialinę (ekonominę) padėtį, skundžiamu ir prašomu panaikinti Vilniaus skyriaus 2016-05-15 sprendimu konstatavo, kad jos ekonominė (socialinė) padėtis nelaikytina sunkia, valstybės parama jai neteikiama, nes, nors ir yra pensinio amžiaus ir jai yra reikalingas gydymas, socialinė pašalpa nėra mokama, o jos realiai gaunamų 298,29 Eur valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos ir 21 Eur našlių pensijos suma viršija valstybės remiamų pajamų dydį (102 Eur). Todėl atsakovas nusprendė neteikti Fondo valdybos direktoriui prašymo dėl 2016-07-01 likusios 1 198,39 Eur dydžio našlių pensijos permokos išieškojimo atsisakymo (permokos nurašymo).

Fondo valdyba, įvertinusi, kad praleistas Vilniaus skyriaus 2014-06-06 sprendimo ir 2014-05-28 sprendimo apskundimo terminas, 2016-08-04 sprendimu pareiškėjos atstovo 2016-06-29 skundo šioje dalyje iš esmės nenagrinėjo. Pasiūlė iki 2016-09-05 pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą apskųsti Vilniaus skyriaus sprendimui praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą.

Pareiškėja, prašydama atnaujinti praleistą terminą sprendimams apskųsti, 2016-09-02 su prašymu dėl įrodymų pateikimo ir praleisto termino atnaujinimo kreipėsi į Fondo valdybą. Jame nurodė, kad terminą praleido dėl to, kad 2012-06-16 mirė jos duktė, apie kurios ligą sužinojo 2010 metais, prieš tai palaidojo du sutuoktinius. Paaiškino, kad iki dukters mirties beveik kiekvieną dieną praleisdavo su ja, gydymui paaukojo visas gyvenimo santaupas. Po dukters mirties prasidėjo sunkūs psichologiniai išgyvenimai, todėl iki 2016 metų pavasario nesuvokė, kad dėl Vilniaus skyriaus 2014 metų sprendimų vykdomų išskaitymų gauna mažesnę senatvės pensiją.

Fondo valdyba atsiliepime nurodė, jog nustatė, kad Vilniaus skyrius 2013-12-17 raštu pareiškėjai informavo apie 1997-07-01 – 2013-05-31 laikotarpiu neteisėtai gautą 9 270,00 Lt našlių pensiją už mirusį A. B., nes kreipdamasi dėl šios pensijos skyrimo, pareiškėja nuslėpė aplinkybę, kad po pirmojo sutuoktinio mirties 1989-05-11 sudarė santuoką su J. A. K., taip pat buvo informuota apie galimybę susidariusią našlių pensijos permoką pervesti į vieną iš Vilniaus skyriaus rašte nurodytų bankų skyrius 2014-04-15 raštu išsiuntė sąskaitų. Vilniaus 2014-03-06 sprendimą, kuriame nurodė, kad geruoju atlygintų dėl jos kaltės susidariusią našlių pensijos permoką, pervesdama į vieną iš Vilniaus skyriaus rašte nurodytų bankų sąskaitų. Vilniaus skyriaus 2014-05-28 sprendimas pareiškėjai buvo išsiųstas Vilniaus skyriaus 2014-05-29 raštu. Taigi šios faktinės aplinkybės patvirtina, jog apie Vilniaus skyriaus sprendimus dėl 1997-07-01 – 2013-06-01 laikotarpiu neteisėtai gautos 9 270,00 Lt našlių pensijos permokos nustatymo pareiškėja sužinojo 2014-04-18, o dėl šios permokos išieškojimo – 2014 m. birželio mėnesį. Kreipdamasi į Fondo valdybą su skundu tik 2016-06-29, pareiškėja žymiai praleido terminą apskųsti šiuos sprendimus.

Fondo valdyba taip pat nustatė, kad Vilniaus skyriaus 2013-06-04 raštu pareiškėja buvo iškviesta atvykti dėl našlių pensijos mokėjimo. Ta aplinkybė, kad 2013-11-29 šiam skyriui pareiškėja pateikė 2013-11-29 prašymą dėl našlių pensijos skyrimo už mirusį J. A. K., kuriame nurodė skirti šią pensiją nuo 2013-06-01, t. y. nuo datos, nuo kurios jai buvo nutrauktas našlių pensijos mokėjimas už A. B., taip pat patvirtina, jog 2013-11-29, kreipdamasi į Vilniaus skyrių dėl našlių pensijos skyrimo už J. A. K., ji žinojo apie neteisėtą našlių pensijos už mirusį A. B. paskyrimą ir apie šios pensijos nutraukimą nuo 2013-06-01. Fondo valdyba padarė išvadą, kad gavusi Vilniaus skyriaus sprendimus ir jų neskųsdama įstatymo nustatytais terminais, pareiškėja pati pasirinko tokį savo teisių gynimo būdą.

Remdamasi išdėstytais motyvais ir argumentais, Fondo valdyba 2016-10-06 sprendimu Nr. (6.5)1-5734 konstatavo, kad J. B. 2016-09-02 prašyme nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos objektyviai užkirtusiomis jai kelią paduoti skundą Fondo valdybai per įstatymo nustatytą terminą. Fondo valdyba nusprendė neatnaujinti praleisto termino Vilniaus skyriaus sprendimams apskųsti ir atsisakė šioje dalyje nagrinėti pareiškėjos atstovo 2016-06-29 skundą.

Fondo valdyba 2016-08-04 sprendime pažymėjo, jog pareiškėja skunde nenurodė jokių argumentų, kad Vilniaus skyrius netinkamai įvertino jos ekonominę (socialinę) padėtį, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Fondo valdyba nustatė, kad skundžiamas ir prašomas panaikinti Vilniaus skyriaus 2016-05-15 sprendimas priimtas išnagrinėjus pareiškėjos prašymus bei tinkamai įvertinus gautus duomenis apie jos ekonominę (socialinę) padėtį. Fondo valdyba padarė išvadą, kad J. B. negali būti laikoma asmeniu, kuriam teikiama valstybės parama.

Kadangi socialinė parama pareiškėjai nėra teikiama, jos ekonominę (socialinę) padėtį Vilniaus skyrius įvertino pagal visus surinktus dokumentus bei duomenis apie jos ir kartu gyvenančio sūnaus gaunamas pajamas ir turimą turtą.

J. B. realiai gaunamų (pareiškėjai išmokėtų) senatvės pensijos ir našlių pensijos už mirusį J. A. K., išskaičius našlių pensijos už mirusį A. B. permokos sumą, nuo 2016-01-01 yra 259,63 Eur per mėnesį.

Atsiliepime nurodyta, kad įvertinus gautus dokumentus ir išanalizavus J. B. socialinę (ekonominę) padėtį, konstatuota, kad jai nuosavybės teise priklauso butas Vilniuje, o jos realiai gaunamos pajamos (net ir priėmus sprendimą dėl permokos išieškojimo) yra dvigubai didesnės kaip valstybės remiamos pajamos (102 Eur).

Fondo valdyba, įvertinusi Vilniaus skyriaus surinktus duomenis apie J. B. ekonominę (socialinę) padėtį, konstatavo, kad Vilniaus skyrius 2016-05-15 sprendimu pagrįstai nusprendė neteikti Fondo valdybos direktoriui prašymo dėl pareiškėjai 2016-07-01 likusios 1 198,39 Eur dydžio našlių pensijos permokos išieškojimo atsisakymo (permokos nurašymo). Todėl Fondo valdyba 2016-08-04 sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjos atstovo 2016-06-29 skundo dalį ta apimtimi, kuria prašė panaikinti Vilniaus skyriaus 2016-05-15 sprendimą, priimtą išnagrinėjus J. B. 2016-03-11 ir 2016-03-24 prašymus, ir atsisakyti našlių pensijos permokos iš pareiškėjos senatvės pensijos išieškojimo.

Prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant Fondo valdybos atstovui.

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas

Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus skyriaus 2016-05-15 sprendimo Nr. (10.1)3-66450 ir ikiteismine tvarka išnagrinėjus pareiškėjos skundą priimto Fondo valdybos 2016-08-04 sprendimo Nr. (6.5) I-4605 teisėtumo ir pagrįstumo.

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Taigi, sprendžiant pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamų sprendimų, kurie laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad, nagrinėdamas individualų ginčą, teismas vertina konkrečius skunde nurodytus faktus ir su jais susijusius byloje esančius įrodymus, tačiau negali analizuoti visų įmanomų prielaidų, galinčių turėti įtakos tiriamų viešojo administravimo sprendimų teisėtumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis adm. b. Nr. A492-163/2013 ir kt.).

Taigi, šioje administracinėje byloje teisminis ginčo nagrinėjimas ir ginčijamo sprendimo tyrimas yra apibrėžiamas tik tokių konkrečių aplinkybių ir faktų, kuriais pareiškėja grindžia skundo reikalavimus, taip pat nurodo kaip pažeidžiančius jos teises, vertinimu.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2016-03-11 prašymu (b. l. 56–57) kreipėsi į Vilniaus skyrių ir prašė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 35 str., priimti naują sprendimą dėl valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos išieškojimo nutraukimo. Paaiškino, kad sutinka, jog buvo permokėta tam tikra dalis našlių pensijos, tačiau pareiškėjos manymu, ši permoka buvo kur kas mažesnė nei buvo nustatyta Vilniaus skyriaus 2014-03-06 sprendimu Nr. PE-SP4-33, o permokos jau atlygintos. Taip pat, atkreipė dėmesį į jos socialinę padėtį. Analogiškais motyvais buvo grindžiamas ir pareiškėjos 2016-03-24 prašymas (b. l. 71–72) Fondo valdybai, kurį Fondo valdyba 2016-04-07 raštu Nr. (6.5) I-2044 (b. l. 67–70) persiuntė Vilniaus skyriui.

Vilniaus skyrius 2016-05-15 raštu Nr. (10.1)3-66450 (b. l. 82–84) atsakė į pareiškėjos 2016-03-11 ir 2016-03-24 prašymus ir paaiškino Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 str. 4 d. 3 p. ir kitų teisės aktų turinį. Vilniaus skyrius surinko informaciją, kad Vilniaus miesto savivaldybėje pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą socialinių išmokų negauna, nenustatė duomenų apie vaistų poreikį, kuris nėra valstybės kompensuojamas. Be to, pareiškėja turi butą su rūsiu. Išanalizavus socialinę (ekonominę) padėtį, konstatavo, kad pareiškėjos padėtis pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 str. 4 d. 3 p. nėra sunki. Atsižvelgiant į tai, nusprendė neteikti Fondo valdybos direktoriui prašymo dėl permokos likučio išieškojimo atsisakymo.

Pareiškėja 2016-06-29 skundu (b. l. 115–117) kreipėsi į Fondo valdybą ir nurodė, kad aplinkybes dėl kurių nesutinka su Vilniaus skyriaus 2014-03-06 ir 2014-05-28 sprendimais. Be to, laikotarpiu nuo 1997-07-01 iki 2008-12-31 susidariusi skola jau yra pilnai išieškota, todėl yra visos sąlygos nutraukti išieškojimui.

Fondo valdyba 2016-08-04 raštu Nr. (6.5) I-4605 (b. l. 125–128) pasiūlė pateikti papildomus įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą skųsti Vilniaus skyriaus 2014-03-06 sprendimui ir 2014-05-28 sprendimu pareiškėja praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių. Dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus skyriaus 2016-05-15 sprendimą, pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė jokių argumentų, kad Vilniaus skyrius netinkamai įvertino pareiškėjos ekonominė (socialinę) padėtį. Fondo valdyba įvertinusi pareiškėjos socialinę padėti, nustatė, kad ji nelaikytina sunkia, todėl atmetė prašymą dėl permokos išieškojimo atsisakymo.

Pareiškėja nesutikimą su skundžiamais aktais grindžia tuo, kad Fondo valdyba 2016-08-04 sprendime pareiškėjos argumentų, susijusių su sąžiningumu, kalte dėl susidariusios našlių pensijos permokos nenagrinėjo, nes priėjo išvados, kad tokiu būdu ginčija Vilniaus skyriaus 2014-05-28 sprendimą. Be to, paaiškino, kad Vilniaus skyriaus sprendimą skundė tik dalyje, kurioje teritorinis skyrius nepasisakė dėl galimybės priimti naują sprendimą ir nutraukti pensijos permokos išieškojimą nesant pareiškėjos nesąžiningumo.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016-01-01) 36 str. 4 d. 2 p. numatyta, kad Fondo valdybos direktorius ir jo pavaduotojai turi teisę: atsisakyti socialinio draudimo išmokos permokos išieškojimo, jeigu išmokos permokos teisės aktų nustatyta tvarka nėra galimybės išieškoti arba jeigu ji yra susidariusi ne dėl išmokos gavėjo kaltės (nesąžiningumo) ir nėra galimybės teisės aktų nustatyta tvarka jos išieškoti iš kaltų asmenų (jų teisių ir pareigų perėmėjų), arba jeigu jos neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių, arba ją išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, kai: nerasta asmens turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus); išieškojimo išlaidos didesnės už išmokos permoką; netikslinga išieškoti išmokos permoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidas), asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad skundo nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus bei faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas skundas. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-03-01 m. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-506-525/2016). Pažymėtina, kad šios taisyklės mutatis mutandis (su atitinkamai pakeitimais) taikomas ir ginčą nagrinėjant ikiteismine tvarka.

Tiek iš pareiškėjos 2016-03-11 prašymo Vilniaus skyriui, tiek iš 2016-06-29 skundo Fondo valdybai matyti, kad ji teikė skundus ir iš esmės nurodė motyvus, kuriais grindė nesutinkimą su Vilniaus skyriaus 2014-03-06 sprendimu, kadangi ji ginčijo nustatytos permokos dydį. Byloje nėra duomenų, kad minėtas Vilniaus skyriaus 2014-03-06 sprendimas būtų panaikintas. Pareiškėja iš esmės patvirtina, kad jo neskundė, todėl teismas nevertina tokio sprendimo teisėtumo, todėl nustatyta permoka nuo 1997-07-01 iki 2013-05-31, kuri sudarė 9 270 Lt laikytina teisėta. Atitinkamai konstatuotina, kad nors pareiškėja skunduose Vilniaus skyriui ir Fondo valdybai nurodo, kad permoka turėtų būti skaičiuojama už laikotarpį nuo 1977-07-01 iki 2008-12-31, tačiau minėti teiginiai yra nepagrįsti dėl prieš tai minėtų aplinkybių.

Iš kitos pusės, pareiškėja skunde teismui tvirtina, kad Fondo valdyba nenagrinėjo jos skundo argumentų, susijusių su pareiškėjos sąžiningumu. Teismas nesutinka su tokiais pareiškėjos teiginiais. Išanalizavus pareiškėjos 2016-06-29 skundą Fondo valdybai tiek vertinant skundo tekstą pažodžiui nebuvo paminėtas žodis sąžiningumas (nesąžiningumas), tiek ir visi motyvai susiję ne su pareiškėjos sąžiningumu teikiant prašymą dėl našlės pensijos skyrimo, o susiję su jos veiksmų teisėtumu, t. y. kad ji turėjo teisę gauti našlės pensiją arba turėjo teisę gauti bent už dalį laikotarpio. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos skunde Fondo valdybai net ir nebuvo keliamas ginčas dėl antrosios sąlygos, kai Fondo valdyba gali atsisakyti permokos išieškojimo, t. y. nėra galimybės teisės aktų nustatyta tvarka išieškoti iš kaltų asmenų. Taigi pareiškėjos skunde teismui nurodytas motyvas, kad Fondo valdyba netinkamai išnagrinėjo skundą, kadangi skundžiamame sprendime pareiškėjos argumentų, susijusių su sąžiningumu, kalte dėl susidariusios našlių pensijos permokos nenagrinėjo, vertintini kaip nepagrįsti.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad tiek Fondo valdyba, tiek Vilniaus skyrius tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos skundus. Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėja netiksliai ir neaiškiai suformulavo skundus atsakovui ar trečiajam suinteresuotam asmeniui ir jiems išnagrinėjus bei priėmus atitinkamus sprendimus ne gal pareiškėjos išsivaizduojamus skundų pagrindus, nėra pagrindas panaikinti minėtų sprendimų ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti skundus. Ypač turint omenyje, kad pareiškėją pagal 2016-04-18 sutartį dėl teisinės pagalbos atstovauja advokatas, kuris turėjo tinkamai suformuluoti skundo pagrindą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-06-30) 85–87 str., 88 str. 1, 5 p., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132 str. 1 d., 133 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos J. B. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Violeta BalčytienėRūta MiliuvienėEgidija Puzinskaitė