Tauragės apylinkės teismo įsakymas

2024-12-03 · Baudžiamoji byla Nr. e1-727-1177/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-12-03
Bylos Nr.
e1-727-1177/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38638-2024-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Vaitkevičienė
Kaltinamasis
D. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-727-1177/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38638-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1.; 2.12.1.3. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 3 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Jurgita Vaitkevičienė,

išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Tauragė) prokurorės Irinos Paulauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-38638-24 medžiaga, kurioje

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Tauragėje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagalbiniu darbininku, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. K. 2024 m. spalio mėn. 2 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia griebė L. L. už rūbų krūtinės srityje, parvertė jį ant žemės ir kumščiu sudavė ne mažiau kaip 6 kartus jam į veidą. Tokiu būdu nukentėjusiajam L. L. padarė odos nubrozdinimus kojose, nosies kaulų lūžimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais D. K. padarė nusikalstamą vieką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

2. D. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam pareikšto įtarimo pripažino visiškai bei parodė, kad šių metų, galbūt spalio mėn. pradžioje, tikslios dienos neprisimena, jis buvo pas savo pažįstamą L. L. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tačiau tikslaus namo numerio nežino. Pas L. abu kartu vartojo alkoholį. Vakare išėjo į lauką parūkyti. Teigia, kad L. L. keletą kartų metęs jo paspirtuką į krūmus. Jie susigrūmė. Gali būti, kad jis parvertė ant žemės L., nes kiek prisimena, jie abu buvo parvirtę ant žemės. Ar jam sudavė smūgius kumščiais, neprisimena, bet to neneigia, nes tikrai gali būti, kad galėjo taip pasielgti. Ne visas aplinkybes prisimena dėl savo girtumo, nes tą dieną jis buvo stipriai apgirtęs. L. tą vakarą taip pat buvo stipriai neblaivus. Jis po to savo paspirtuku išvažiavo į savo namus, o L. liko kieme. Ar pas L. buvo kokie sužalojimai, jis nepastebėjo. L., kieme tuo metu buvo tamsu. Sekančią dieną jis pastebėjo, kad buvo apgadintas jo paspirtukas, t. y. buvo nulūžusi viena paspirtuko detalė. Mano, kad jį galėjo apgadinti L., kai metė jį į krūmus. Taip pat buvo suplėšyta jo striukė. Dėl striukės ir paspirtuko L.jokių pretenzijų neturi. Kaltę dėl šio įvykio pripažįsta visiškai. Sutinka, kad L. galėjo padaryti įtarime minimus sužalojimus, gailisi taip pasielgęs. Taip pasielgė dėl to, kad L. prie jo kabinėjosi. Su L. po keleto dienų susitaikė, atsiprašė. L. jam pretenzijų nebeturi. Sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 102-105, 111-113).

Motyvuojamoji dalis

3. Be įtariamojo D. K. prisipažinimo, jo kaltė taip pat įrodyta šia bylos medžiaga:

3.1. Nukentėjusiojo L. L. parodymais, kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Su D. K. yra pažįstamas apie 1-2 metus. Su juo susipažino per bendrus pažįstamus, kompanijose, švenčiant. 2024 m. spalio 2 d., apie 22.30 val., lauke rūkė. Su elektriniu paspirtuku atvažiavo D. K.. Jis jam atrodė neblaivus. Abu lauke rūkė. Rūkydami jie žodžiu sukonfliktavo. D. K. jam griebė už rūbų krūtinės srityje, parvertė jį ant žemės ir sudavė smūgius. D. K. jam daugiausia sudavė smūgių į veidą. Smūgiai į veidą buvo suduoti kumščiais, viso ne mažiau 6 kartai. Pataikė į nosį, dešinę akį, lūpą. Ar kur kitur sudavė negali pasakyti. D. K. jį sumušęs, iš karto iš kiemo pasišalino, išvažiuodamas savo paspirtuku. Apie įvykį iš karto pranešė policijai. Jis buvo pristatytas į ligoninės priėmimo skyrių, kur jam buvo nustatyta, kad yra lūžusi nosis. Įvykio metu jis patyrė ir kitų sužalojimų, tačiau jie buvo nežymūs, todėl to nesureikšmina. Po įvykio buvo sužalojimai nugaros ir dešino kelio srityje. Gali būti, kad jie atsirado, kai D. K. jį pargriovė. Po įvykio sekančią dieną D. K. vėl buvo atvykęs pas jį prie namų, jo neatsiprašė, tik jam priekaištavo, kad jis suplėšė jo striukę ir įvykio metu numetė jo paspirtuką į šoną. Gali būti, kad striukę D. K. galėjo suplėšyti, kai jis jį vertė ant žemės, nes galbūt buvo į jį įsikibęs. Paspirtuko teigia neėmęs ir į šoną nenumetęs. Gali būti, kad griūdamas, jis galėjo užgriūti ant jo paspirtuko, nes buvo šalia. Nors tikslių aplinkybių apie tai nelabai prisimena (b. l. 27-30).

3.2. 2024 m. spalio 2 d. atlikta įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) namo kieme, apžiūra, kurios metu rasta ir paimta biologinė DNR nuoplova, šlepetė, kepurė (b. l. 14-21).

3.3. Asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota L. L. asmens apžiūra, kurios metu matyti išoriniai kūno sužalojimai, stebima patinęs veidas, paakiai pamėlę, nosis patinusi, iš landų matomas išbėgęs sukrešėjęs raudonos spalvos skystis panašus į kraują, kuris nubėgęs per lūpas, lūpos patinusios. Ant dešinės plaštakos nubėgęs sukrešėjęs raudonos spalvos skystis panašus į kraują. Nugaros srityje, dešiniajame šone matomas nubrozdinimas su hematoma. Dešinysis kelias nubrozdintas, su matoma hematoma. Drabužiai žemini, kairysis kelias apkibęs puvu-žemėmis (b. l. 41-49).

3.4. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvada Nr. G 390/2024(10), iš kurios matyti, kad L. L. padaryti odos nubrozdinimai kojose, nosies kaulų lūžimas, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 59-60).

4. BK 138 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, jeigu nustatoma, kad dėl neteisėtų kaltininko veiksmų (sužalojimo ar susargdinimo) nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo (ilgesnį nei dešimties dienų laikotarpį), bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

5. Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo D. K. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, surinkti įrodymai patvirtina jo įvykdytą nusikalstamą veiką, kadangi jis padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. konflikto metu, tyčia griebė L. L. už rūbų krūtinės srityje, parvertė jį ant žemės ir kumščiu sudavė ne mažiau kaip 6 kartus jam į veidą, tokiu būdu nukentėjusiajam padarė odos nubrozdinimus kojose, nosies kaulų lūžimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžimo nukentėjusiajam sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų (b. l. 59-60). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo duoti parodymai, nukentėjusiojo parodymai ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl kaltinamojo kaltės, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

6. Prokurorė siūlo D. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, skirti laisvės apribojimą 9 mėnesiams bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę mažinti vienu trečdaliu ir skirti laisvės apribojimą 6 mėnesiams bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

7. D. K. su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi, jos dydžiu sutinka (b. l. 138 – 144).

8. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

9. Teismas, skirdamas bausmę D. K., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. D. K. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis), veikdamas tiesiogine tyčia. Jis neteistas (b. l. 124-131) administracine tvarka nebaustas (b. l. 132-133), dirbantis (b. l. 134 – 136). D. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

10. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas vertina, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą 9 mėnesiams per visą bausmės atlikimo laikotarpį D. K. uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

11. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu dėl padaryto nesunkaus nusikaltimo ir byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

12. Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl patirtos 96,61 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 65 - 70). Kadangi kaltinamasis D. K. atlygino Klaipėdos teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą, civilinis ieškovas atsisakė ieškinio, todėl procesas dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 96,61 Eur civilinio ieškinio nutrauktinas, nes žala atlyginta (b. l. 77) (BPK107 straipsnis).

13. D. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

14. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – vokas su biologine DNR nuoplova, šlepetė, kepurė, kurie saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (2024 m. lapkričio 12 d. nutarimas ir 2024 m. lapkričio 13 d. daiktinių įrodymų perdavimo ir priėmimo aktas) – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, 64¹ straipsniu, 138 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę bei per visą bausmės atlikimo laikotarpį uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. K. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę bei per visą bausmės atlikimo laikotarpį uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti, o pradėjus vykdyti bausmę - panaikinti.

Procesą dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 96,61 Eur civilinio ieškinio D. K. nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – voką su biologine DNR nuoplova, šlepetę, kepurę, kurie saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (2024 m. lapkričio 12 d. nutarimas ir 2024 m. lapkričio 13 d. daiktinių įrodymų perdavimo ir priėmimo aktas) – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti D. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos, paduoti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Jurgita Vaitkevičienė