Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algerdo Urbšio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. S. paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsniu, subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir G. S. paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirtą bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas G. S. laikinajame suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. balandžio 7 d. iki 2015 m. balandžio 9 d.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir, įsiteisėjus Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nuosprendžiui, E. Č. solidariai iš Š. O. ir D. M., o pastariesiems neišgalint iki jų pilnametystės subsidiariai iš civilinių atsakovių – A. K. ir M. O., priteistas 180 Eur turtinės žalos atlyginimas, priteistas solidariai ir iš G. S..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

G. S. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su Š. O. ir D. M., kurie už šios veikos padarymą nuteisti 2016 m. spalio 21 d. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, įvykdė plėšimą, o būtent: 2015 m. balandžio 5 d., apie 14 val., automobilių parkavimosi vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Š. O. priėjus prie nukentėjusiojo R. Č., sėdėjusio automobilyje „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį įbauginus liepė juos vežti, privažiavus prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini), Š. O. reikalaujant leisti jam vairuoti automobilį, nukentėjusiajam atsisakius, G. S. dujų balionėliu pripurškus dujų R. Č. į akis, taip atimant galimybę priešintis, nustūmus R. Č. į priekinę keleivio vietą, Š. O. sėdus už automobilio „VW Golf“ vairo, pagrobė J. Č. priklausantį turtą – 60 Eur vertės automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)Apeliaciniu skundu nuteistasis G. S. skundžia Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nuosprendį ir prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Skunde nuteistasis nurodo, kad laisvėje turi ligotą močiutę, kuria jis vienintelis gali rūpintis, bausmę laisvės atėmimo vietoje atlieka pirmą kartą ir ateityje pasižada nedaryti naujų nusikalstamų veikų. G. S. prašo atsižvelgti į šias aplinkybes ir taikyti jam BK 75 straipsnyje numatytą bausmės vykdymo atidėjimą. Skunde taip pat pažymima, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantui buvo įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. balandžio 7 d. iki 2015 m. balandžio 9 d., tačiau jis bausmę atlieka kur kas ilgiau.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėja taip pat prašė įskaityti nuteistojo sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. lapkričio 29 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d., prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde suformuluotus prašymus – taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti, taip pat į bausmę įskaityti G. S. suėmime išbūtą laiką, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuteistajam skiriant ir individualizuojant bausmę, taip pat ar teisingai išspręstas suėmime išbūto laiko įskaitymo klausimas.Teismo paskirta bausmė turi atitikti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, turi būti teisinga bei tinkamai individualizuota, tai yra atitikti kaltininko padarytos veikos pavojingumą ir jo asmenybę. Taip pat parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, privalo būti skiriamas deramas dėmesys nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų apsaugai.Pagal bendrą taisyklę, įtvirtintą BK 54 straipsnyje, teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją. Skirdamas bausmes nepilnamečiams, be bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, teismas atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą bei į nepilnamečio elgesį po nusikaltimo padarymo (BK 91 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas G. S. bausmę už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, taip pat tinkamai vadovavosi BK 90 ir 91 straipsnių nuostatomis dėl bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatybių bei BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties.Skundžiamame nuosprendyje tinkamai įvertinta, kad G. S. padarė baigtą sunkų nusikaltimą, kad veika padaryta tiesioginės tyčios forma iš savanaudiškų paskatų. Teismas nustatė G. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis veiką padarė bendrininkų grupėje (bendravykdytojas). Nors skundžiame nuosprendyje taip pat nurodyta, jog yra viena G. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau nedetalizuota kokia. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl, atsižvelgiant į tai, kad jam paskirta bausmė buvo trečdaliu sumažinta BK 64¹ straipsnio pagrindu, kurio viena iš taikymo sąlygų yra kaltininko kaltės pripažinimas, laikytina, kad nuteistajam nustatyta minėta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Skirdamas bausmę apylinkės teismas taip pat atsižvelgė, kad nusikalstamą veiką G. S. padarė būdamas nepilnametis, kad jis jau yra anksčiau du kartus teistas už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas (nusikaltimai nuosavybei) ir nagrinėjamą nusikaltimą padarė praėjus tik dviem dienoms po to, kai buvo nuteistasis ankstesniu teismo nuosprendžiu laisvės atėmimo bausme, atidedant bausmės vykdymą, todėl teismas laikė, kad veika padaryta bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Vertindamas G. S. asmenybę ir pavojingumą, teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nuteistasis augo nepalankiomis gyvenimo ir auklėjimo sąlygomis socialinės rizikos grupei priskiriamoje šeimoje, turėjo elgesio problemų (kurį laiką praleido socializacijos centre), mokymosi įstaigos charakterizuojamas tik patenkinamai, yra registruotas psichiatrinėje įskaitoje (diagnozuoti kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai), taip pat yra baustas administracine tvarka.Taigi, kaip matyti iš nuosprendyje išdėstytų bausmės skyrimo motyvų, sprendimą skirti sankcijoje numatytą realią laisvės atėmimo bausmę iš esmės nulėmė aptartos nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančios aplinkybės, taip pat duomenys apie tai, kad G. S. jau buvo taikytos BK 92 straipsnio nuostatos ir atidėtas bausmės vykdymas, taip pat skirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau švelnesnės bausmės rūšys jam nebuvo efektyvios, jis ir vėl nusikalto. Teisėjų kolegijos vertinimu, G. S. už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirta galutinė (sumažinta trečdaliu) 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgiant į BK 91 straipsnio 3 dalies nuostatas, yra žymiai mažesnė negu BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, todėl nelaikytina aiškiai per griežta ar neteisinga. Ši bausmė su Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme subendrinta nepažeidžiant BK 64 straipsnio nuostatų, be to, parenkant nuteistajam palankesnį bausmių dalinio sudėjimo būdą.Kaip minėta, nuteistasis apeliaciniame skunde prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Pažymėtina, kad G. S. nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, todėl ir bausmės vykdymas jam gali būti atidėtas vadovaujantis ne BK 75 straipsniu, bet BK 92 straipsniu.BK 92 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tuo atveju, jei teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors ankstesnis asmens teistumas teoriškai BK 92 straipsnio taikymui nėra kliūtis, tačiau pagal teismų praktiką, jeigu nepilnametis anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar jam jau buvo atidėtas nuosprendžio vykdymas, bet jis toliau darė nusikalstamas veikas, atsižvelgiant į teisingumo principą bei bausme siekiamus tikslus, taikyti tas pačias ar beveik tas pačias poveikio priemones nėra tikslinga, nes pirmesnis nuosprendis jam nebuvo pakankamas įspėjimas ir nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2014, 2K-575/2009).Nors šiuo atveju G. S. amžius, padaryto nusikaltimo kaltės forma, už jį paskirtos bausmės rūšis ir dydis atitinka BK 92 straipsnyje 1 dalyje numatytas sąlygas, tačiau, įvertinus nuteistojo G. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, padarymo aplinkybes, galiausiai ir paties nuteistojo asmenybę, jam taikyti BK 92 straipsnio 1 dalies nuostatas ir manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Nuteistojo G. S. asmenybė teismui nekelia pasitikėjimo, nes, kaip jau minėta, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis piktybiškai nesilaikė jam teismo skirtų įpareigojimų, nelankė mokymosi įstaigos bei darė administracinius teisės pažeidimus, tai yra elgėsi pagal jam vienam priimtinas taisykles, ignoruodamas aplinkinių žmonių teises ir teisėtus interesus, dėl ko jam Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartimi buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, be to, kaip minėta, bausmės vykdymo atidėjimo metu jis padarė ir nagrinėjamą nusikaltimą. Šios aplinkybės rodo, kad nepaisant to, jog įvairūs specialistai bei pareigūnai su apeliantu dirba nuo ankstyvos paauglystės, teigiamų jo elgesio pokyčių nenustatyta, priešingai, nusikalstamų veikų darymas tampa jo gyvenimo būdu, kuris, manytina, nuteistojo neizoliuojant nuo visuomenės nebus keičiamas. G. S. nurodomos aplinkybės dėl močiutės priežiūros ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo pirmą kartą, kurių pagrindu, nuteistojo nuomone, turėtų būti jam atidėtas bausmės vykdymas, nelaikytinos nei išimtinėmis nei rodančiomis mažesnį jo pavojingumą.Atsižvelgusi į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, tinkamai įsigilino į visas faktines bylos aplinkybes ir teisingai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Tačiau apygardos teismas, tikrindamas skundžiamą nuosprendį dėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su suėmime išbūto laiko įskaitymu į paskirtąją bausmę, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas šį klausimą išsprendė neteisingai, pažeisdamas baudžiamojo įstatymo nuostatas.Iš skundžiamo teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad G. S. į paskirtą laisvės atėmimo bausmę buvo įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. balandžio 7 d. iki 2015 m. balandžio 9 d., tačiau baudžiamojoje byloje esantys 2016 m. lapkričio 29 d. asmens faktinio sulaikymo aktas ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis patvirtina, kad G. S. buvo laikomas suimtas dar ir nuo 2016 m. lapkričio 29 d. iki lapkričio 30 d., tai yra 1 dieną. Todėl, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, G. S. suėmime išbūtas laikas privalo būti įskaitytas į jam paskirtą bausmę.Dėl išdėstytų priežasčių skundžiamas Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nuosprendis keičiamas, į paskirtąją bausmę įskaitant nuteistojo suėmime išbūtą laiką (BPK 328 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo G. S., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, kurias sudaro advokato užmokestis – 36,71 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš G. S. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo G. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nuosprendį:

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti G. S. suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. lapkričio 29 d. iki lapkričio 30 d., tai yra 1 (vieną) dieną.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.