Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarimo J. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2016 m. balandžio 30 d. apie 10:30 val., vairuodamas keleivinį autobusą Mercedes Benz Sprinter Altas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nustatytu maršrutu, (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, pavojingai manevruodamas bei grubiai pažeisdamas kelių eismo taisykles, važiuodamas antrąja eismo juosta, iš anksto nepasitraukė prie atitinkamo važiuojamosios dalies krašto posūkiui į dešinę, nesilaikė nurodomojo kelio ženklo Nr.507, įpareigojančio iš antrosios eismo juostos važiuoti tik į kairę, nerodydamas įspėjamojo posūkio šviesos signalo, rikiavosi į pirmąją eismo juostą posūkiui į dešinę, kirto siaurą ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją, toliau važiuodamas nukreipimo salele apvažiavo kitus automobilius, važiuojančius pirmąja eismo juosta į dešinę. Tokiais savo chuliganiškais veiksmais J. M. išreiškė ypatingą nepagarbą eismo dalyviams, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams ir pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4 p.; 5 p.; 6 p.; 8 p.; 1 pr. 5 sk.; Nr. 507, 3 pr. 1sk., 1.1; 1.15; 9; 82.2; 106; 117 p. reikalavimus.J. M. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 20N-61072178-16 pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 7 d. nutartimi netenkino J. M. skundo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016 m. gegužės 19 d. nutarimo ir paliko nutarimą nepakeistą.Apeliaciniame skunde J. M. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį, perkvalifikuoti administracinį teisės pažeidimą iš ATPK 124² straipsnio 2 dalies į šio straipsnio 1 dalį ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, padidinus baudą, neskirti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo.Skundo autoriaus teigimu, chuliganiško transporto priemonės vairavimo pagrindas yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl žemų paskatų, nukreiptas į visuomenėje vyraujančių elementarių moralės normų nepaisymą, įžūlų nepagarbų elgesį aplinkinių atžvilgiu. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad prieš atlikdamas nurodytus kelių eismo taisyklių pažeidimus, persirikiuodamas į kairę eismo juostą, apeliantas bandė lenkti lėčiau už jį važiavusi mokomąjį automobilį ir rodė posūkius tiek į kairę, tiek vėliau į dešinę, tačiau aplenkti mokomojo automobilio iki žiedo nesuspėjo, o kadangi vairavo maršrutinį autobusą, negalėjo važiuoti ne pagal maršrutą, todėl priėmė sprendimą lenkti mokomąjį automobilį važiuodamas per salelę ir po to liesdamas ištisinę eismo juostą, gal kiek už jos išvažiuojant. Taip pat nurodo, kad aplenkė mokomąjį automobili nesutrukdęs iš priekio nuokalne važiavusių automobilių eismo, kadangi šioje vietoje yra (duomenys neskelbtini) gatvės išplatėjimas prieš (duomenys neskelbtini) gatvių žiedą. Pažymi ir tai, kad aplenkęs automobilį, skundo autorius nestabdė prieš jį, t. y. ir jam nesutrukdė jam eismo, nors važiavo rizikingai mokomojo automobilio atžvilgiu. Todėl mano, kad teisės pažeidimas perkvalifikuotinas į ATPK 124² straipsnio l dalį.Skunde taip pat keliamos abejonės dėl to, kokių aplinkybių pagrindu teismas sprendė apie apelianto galiojančias nuobaudas už administracinės teisės pažeidimus. Pabrėžiama ir tai, kad teismas nenustatė nei vienos sunkinančios aplinkybės. Atsižvelgiant į tai skundo autorius mano, kad teismas be pagrindo netaikė jo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio, nes nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais ir todėl nevertino jo, kaip pažeidėjo, asmenybės, nors to reikalauja ATPK 30 straipsnio 2 dalis. Anot apelianto, atsižvelgtina taip pat į tai, kad dėl jo padaryto teisės pažeidimo niekas nepatyrė žalos. Antra vertus, jo darbo pobūdis yra susijęs su tuo, kad jis dirba UAB „ Kautra“ vairuotoju-kontrolieriumi ir tai yra jo pagrindinis pragyvenimo šaltinis, jis teigiamai charakterizuojamas. Praradus teisę vairuoti, jis ne tik prarastų darbo atlygį, bet ir negalės dengti turimų kreditinių įsipareigojimų bankams. Pažymi, kad jam būtų lengviau sumokėti didesnę piniginę baudą, jeigu jis dirbtų, negu prarasti uždarbį ir darbo vietą. Mano, kad toks nubaudimas jo atžvilgiu pilnai užtikrintų uždavinių, numatytų ATPK 1 straipsnyje, pasiekimą.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atsiliepime prašoma netenkinti J. M. apeliacinio skundo ir palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

J. M. skundas atmetamas.Apeliaciniu skundu ginčijama pažeidėjo veiksmų pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį kvalifikavimas ir keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas. Aukštesnysis teismas patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris turi būti pagrįstas įrodymais, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, taip pat vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nepažeidė, išsamiai, visapusiškai ir nešališkai išnagrinėjo reikšmingas bylai teisingai išspręsti aplinkybes bei išsamiai įvertino surinktus įrodymus, jų visumą. Teismo išvados pagrįstos bylos medžiaga, išsamia surinktų įrodymų analize ir yra motyvuotos.ATPK 124² straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog chuliganiškas vairavimas, tai yra KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 iki 579 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 iki 2 metų. Apeliantas savo kaltę dėl jo veiksmų kvalifikavimo pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį ginčija, teigdamas, jog jo vairavimas nebuvo chuliganiškas, o jis, tik bandė lenkti lėtai važiuojantį mokamąjį automobilį, tačiau to padaryti leidžiamoje vietoje nespėjo, o kadangi važiavo pagal nustatytą maršrutą, todėl lenkė minėtą automobilį užvažiuodamas ant salelės ir išvažiuodamas už ištisinės eismo juostos. Anot skundo autoriaus, tokie jo veiksmai atitinka ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymius.Aukštesnysis teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, nes jie yra paneigti byloje surinktais, teismo ištirtais ir skundžiamoje nutartyje aptartais įrodymais. J. M. padarytas administracinis teisės pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga: apie pažeidimą pranešusio liudytojo V. L. parodymais (18 b. l.), paties J. M. paaiškinimais (16-19 b. l.), vaizdo įrašu, Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 16057692978 duomenimis, kita rašytine medžiaga.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog 2016 m. balandžio 30 d., apie 10.30 val. vairuodamas mikroautobusą pirma eismo juosta ir atlikdamas lenkimo manevrą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, prieš kelio ženklą Nr. 507 „Eismo kryptys sankryžoje“, įvažiavo į antrą eismo juostą, kuria leidžiama važiuoti tik į kairę, bet nepavykus aplenkti pirma eismo juosta važiuojančio mokomojo automobilio, rikiavosi į pirmą eismo juostą, nerodydamas įspėjamojo posūkio signalo, tačiau nepavykus ir to padaryti, padidinęs greitį kirto siaurą ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją ir toliau važiuodamas nukreipimo salele apvažiavo kitus automobilius, važiuojančius pirmąja eismo juosta į dešinę. Tokiais savo veiksmais J. M. iš tiesų pažeidė KET 4, 5, 6, 8, 9, 82.2, 106, 117 punktų, taip pat 1 priedo 5 skyriuje nurodyto ženklo Nr. 507 bei 3 priedo 1 skyriaus 1.1, 1.15 punktų reikalavimus. Šiuo atveju byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad pažeidėjas iš tiesų padarė jam inkriminuotus KET pažeidimus. Nors pats J. M. tvirtina, kad rodė įspėjamuosius posūkio signalus tiek persirikiuodamas į antrą eismo juostą, tiek vėliau į pirmą eismo juostą, šiuos jo teiginius paneigia liudytojo V. L. parodymai, kuriuos patvirtina vaizdo medžiaga. Tuo tarpu, kitų jam inkriminuotų KET pažeidimų administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigia.Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, taip pat atmestinas apelianto teiginys, jog jo veikoje nėra nustatyta jam inkriminuoto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės – chuliganiškų paskatų, požymio, nes šis argumentas prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Byloje vienareikšmiškai nustatyta, jog J. M., vairuodamas transporto priemonę, be aiškaus tikslo ir motyvo, žinodamas, kad reikės važiuoti pirma eismo juosta ir sukti į dešinę, ties ženklu „Eismo kryptys sankryžoje“ persirikiavo į antrą eismo juostą, iš kurios leidžiama sukti tik į kairę, tyčia nepasirinko saugaus būdo aplenkti pirma eismo juosta važiuojančio automobilio ir aplenkė minėta eismo juosta važiuojančias transporto priemones kirsdamas ištisinę eismo juostą, užvažiuodamas ant nukreipimo salelės ir iš dalies išvažiuodamas į priešingą eismo juostą. Pastebėtina, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog pažeidimo metu J. M. pavojingai vairuojamame mikroautobuse sėdėjo bent vienas keleivis, o priešinga eismo juosta važiavo transporto priemonės. Visa tai rodo, kad tyčinis automobilio manevravimas, nesilaikant KET reikalavimų, neabejotinai sukėlė pavojų ne tik pačiam vairuotojui, bet ir jo vairuojamo mikroautobuso keleivio bei priešais atvažiuojančio automobilio vairuotojo saugumui ir sveikatai. Akivaizdu, jog tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta eismo įvykio ir skaudžių padarinių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog J. M. neabejotinai tyčia vairavo chuliganiškai, suprasdamas tiesioginę grėsmę sau, keleivio vietoje sėdinčiam asmeniui ir kitiems eismo dalyviams. Tuo tarpu apelianto teiginiai, kad jo važiavimas niekam nepadarė žalos nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių, todėl vien tai, kad tuo metu niekas nenukentėjo, nesudaro pagrindo veiką vertinti kaip nepavojingą.Aukštesnysis teismas taip pat nesutinka, kad apeliantui paskirta nuobauda nebuvo individualizuota, neįvertinos visos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, J. M. pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį ir pažeidėjo asmenybę, tad pagrindo ją švelninti, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, neatimant teisės vairuoti transporto priemones, nėra.Kaip minėta, už ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio pažeidimo padarymą numatyta bauda vairuotojams nuo 289 iki 579 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 iki 2 metų. Nagrinėjamu atveju, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui už šio pažeidimo padarymą paskirta 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinė nuobauda J. M. paskirta įvertinus visas nuobaudos skyrimui svarbias aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas prisipažino dėl pažeidimų, kas lengvina jo atsakomybę ( ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinus šias aplinkybes, t. y., esant vienai atsakomybę lengvinančiai ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, laikytina, kad J. M. už teisės pažeidimą paskirtą administracinė bauda – 289 Eur, ir minimalaus termino sankcijoje numatyta privaloma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nelaikytina per griežta nuobauda. Pažymėtina ir tai, kad nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo eilę jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, kurios, pasak jo, nebuvo vertintos paskiriant jam nurodytą nuobaudą, tačiau šios aplinkybės vertinamos individualizuojant skiriamą nuobaudą, neperžengiant sankcijos už padarytą pažeidimą ribų, tuo tarpu, tam, kad būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo, jų nepakanka. Taigi, paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, atitinka ir ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, jos subendrintos tinkamai, vadovaujantis įstatymu. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. M. atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.