- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-08
- Bylos Nr.
- I2-4121-860/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09639-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis, Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- T. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. A. (T. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas T. A. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 23S204286 „Panaikinti leidimą laikinai gyventi LR“ (toliau – ir Sprendimas).
Skunde nurodo, kad iš dalies sutinka su Migracijos departamento Sprendimo teiginiais, tačiau nesutinka su priimtu griežtu sprendimu panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr.(duomenys neskelbtini). Paaiškina, kad mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Ibrahimas ir draugai“, t. y. pareiškėjo darbdavys, nustojo mokėti darbo užmokestį. Taip pat paaiškina, jog bandė susisiekti su direktoriumi telefonu, tačiau nepavyko. Nurodo, kad pradėjo ieškotis kitos darbo vietos, kurią rado ir kurioje planavo dirbti virėju. Pažymi, jog pateikė prašymą Migracijos departamentui dėl darbdavio keitimo. Akcentuoja, kad viena iš sąlygų keisti darbdavį, tai dirbti senoje darbovietėje, kol bus priimtas teigiamas sprendimas leisti pakeisti darbdavį. Pareiškėjas teigia, jog belaukiant Migracijos departamento sprendimo, 2023 m. rugpjūčio 4 d. su pareiškėju buvo nutraukta darbo sutartis MB „Ibrahimas ir draugai“. Nurodo, jog apie galimą darbo sutarties nutraukimą nebuvo informuotas nei žodžiu, nei raštu. Pažymi, jog dėl darbo sutarties nutraukimo su pareiškėju nebuvo pasirašyti jokie dokumentai bei pareiškėjas neteikė jokių prašymų. Paaiškina, jog kol laukė Migracijos departamento sprendimo, būsimasis darbdavys sužinojęs, kad su pareiškėju nutraukta darbo sutartis, atsisakė pareiškėjo paslaugų ir jis buvo priverstas ieškoti naujo darbo. Nurodo, kad kitoje įmonėje, t. y. uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Persidis“, įsidarbino (duomenys neskeltini), kadangi turi (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją ir patirtį. Pažymi, jog siekiant įsidarbinti naujoje darbovietėje, pradėjo ruošti dokumentus naujam leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (įsidarbinimo pagrindu UAB „Persidis“). Teigia, kad apie Migracijos departamento Sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi, jis sužinojo ne iš karto, kadangi buvo padaryta Migracijos departamento klaida susijusi su pareiškėjo el. pašto adresu. Pareiškėjas nesutinka su priimtu Migracijos departamento Sprendimu. Teigia, jog buvo pažeistos jo teisės. Pažymi, jog visa susiklosčiusi situacija, t. y. dėl darbo sutarties nutraukimo, yra komplikuota. Paaiškina, kad šiuo metu rado darbą UAB „Persidis”. Taip pat pažymi, jog pareiškėjo žmona turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir jie turi pagrįstą įsitikinimą gyventi Lietuvos Respublikoje bei kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi.
Atsiliepimas
2. Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymi, jog pareiškėjas skunde neneigia, kad MB „Ibrahimas ir draugai“ su juo sutartį nutraukė, taigi dėl bylos esminių faktinių aplinkybių ginčo nėra. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Paaiškina, jog nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Teigia, kad tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2019 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019). Migracijos departamento nuomone, Sprendimas priimtas įvertinus duomenų visumą, o surinkti duomenys iš kompetentingos institucijos vertintini kaip nedviprasmiški ir pakankami sprendimui priimti. Teigia, kad pareiškėjo deklaratyvus nesutikimas su ginčijamu Sprendimu nereiškia, jog Sprendimas yra priimtas neteisėtai ar nepagrįstai. Akcentuoja, kad ginčijamas Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek ir teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Papildomai informuoja, kad pareiškėjas 2023 m. lapkričio 24 d. yra pateikęs naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo UAB „Persidis“ pagrindu, todėl atsižvelgiant į esamas aplinkybes, Migracijos departamento nuomone, ginčas neturi tikslo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
3. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 14 d. Sprendimo, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui T. A. leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, galiojantį iki 2024 m. vasario 27 d., teisėtumo ir pagrįstumo.
4. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. spalio 18 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą (prašymas datuotas 2022 m. spalio 12 d.), kuriuo prašė leisti pakeisti darbdavį Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytu pagrindu.
Migracijos departamentas 2022 m. lapkričio 18 d. priėmė sprendimą leisti pakeisti darbdavį.
5. Migracijos departamentas gavęs informaciją, kad 2023 m. rugpjūčio 4 d. tarp pareiškėjo ir darbdavio MB „Ibrahimas ir draugai“ darbo sutartis nutrūko, 2023 m. lapkričio 14 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, išduotą Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindais (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje), galiojantį iki 2024 m. vasario 27 d., kadangi su pareiškėju nutraukta darbo sutartis. Sprendimas priimtas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.
6. Pareiškėjas nesutinka su jo atžvilgiu priimtu Sprendimu, todėl skundžia jį teismui.
7. Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Konkrečiai Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.
8. Iš byloje esančių SODRA duomenų matyti, kad pareiškėjo darbo santykiai nutrūkę nuo 2023 m. rugpjūčio 4 d. Šios aplinkybės neneigia ir pats pareiškėjas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, turėjo pagrindą priimti skundžiamą Sprendimą, t. y. panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
9. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2019 m. sausio 9 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019; kt.). Aplinkybė, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas teisėtai, nereiškia, kad jis turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais negali būti panaikintas iki jo galiojimo pabaigos. Sąlygos, kurios yra būtinos, kad leidimas laikinai gyventi galėtų būti išduodamas, privalo išlikti visą laikotarpį, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas.
Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėjo darbo santykiai nutrūko, atsakovas turėjo pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes jo galiojimo laikotarpiu atsirado aplinkybės, kurioms esant toks leidimas būtų neišduotas.
10. Teisėjų kolegija dar pabrėžia, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, t. y. pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Migracijos departamentui nesuteikta diskrecijos teisė vertinti šios normos taikymo sąlygų priklausomai nuo kitų, joje neįtvirtintų aplinkybių ir, esant joje nurodytam leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindui, spręsti, ar toks leidimas gali būti panaikintas, ar ne; Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo, todėl Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, priimtas Sprendimas nėra per griežtas, jis yra proporcingas ir atitinka Įstatymo reikalavimus.
11. Skundžiamas Sprendimas iš esmės atitinka ir VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, t. y. jis yra pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, juose aiškiai išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Sprendime pakankamai nurodyta, kodėl pareiškėjui panaikinamas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Be to, priimant Sprendimą buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą; Sprendimą priėmė tam kompetentingas viešojo administravimo subjektas – Migracijos departamentas.
12. Apibendrinant konstatuotina, kad ginčijamas atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tad jo panaikinti nėra jokio pagrindo; pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas, Įstatymo 140 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
13. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Kadangi pareiškėjo skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tad pareiškėjas neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo T. A. (T. A.) skundą dėl sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.